LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOJE VEIKIANČIŲ KOMERCINIŲ BANKŲ PRIEŽIŪROS EFEKTYVUMO IR SITUACIJOS BANKRUTUOJANČIOJE AKCINĖJE BENDROVĖJE BANKE „SNORAS“ IŠSIAIŠKINIMO NARIŲ Arvydo Anušausko, Petro Auštrevičiaus, Vytauto Bogušio, Rimanto Dagio, Jurgio Razmos, Stasio Šedbaro POZICIJA DĖL SEIMO NARIO VALENTINO MAZURONIO GRUPĖS TARIAMŲ IŠVADŲ PROJEKTO 2012-06-04 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo (toliau Komisija), sudaryta Seimo 2012 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. XI-1922 (Žin., 2012, Nr. 16-687), buvo įpareigota išsiaiškinti 14 nutarime nurodytų klausimų. Pažymime, kad Komisijai Lietuvos Respublikos Seimas yra pavedęs išsiaiškinti nurodytus klausimus ir pateikti aiškius ir pagrįstus atsakymus, pabrėžiame būtent išsiaiškinti, bet ne pateikti dviprasmiškas, nevienareikšmiškai suprantamas ar atskirais atvejais tikrovės neatitinkančias išvadas. Konstatuojame, kad V.Mazuronio grupės, sudarančios tik pusę Komisijos narių, pateiktame ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame tariamų išvadų projekte: - yra daugybė teiginių, kurie lyg ir atitinka tikrovę, pavyzdžiui, „Sprendimas dėl banko nacionalizavimo buvo priimtas nelaukiant banko inspektavimo išvadų“, nes taip išties ir buvo, bet tuo pačiu Lietuvos Respublikos Seimo nariams ir visuomenei peršama mintis, kad tai tikriausiai neteisėta, nes nenurodoma, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas nelaukiant nurodytų išvadų ir kad tokiems sprendimams priimti galimi kiti Bankų įstatyme nurodyti pagrindai, - yra sąmoningų tiesos iškraipymų, pavyzdžiui, nurodoma, kad „Pirmas galimai dingusio AB banko „Snoras“ turto vertinimas pateiktas 2011 m. lapkričio 16 d. „Tarnybiniame rašte“ „Dėl AB banko „Snoras“, kuriame nurodomas galimas vertybinių popierių už 1,3 mlrd. litų, laikytų Šveicarijos banke pradingimas. Dokumentų, įrodančių šių vertybinių popierių dingimą Komisijai pateikta nebuvo.“ Sąmoningai nutylima ta aplinkybė, kad Komisija 2012 m. kovo 29 d. raštu Nr. S-2012-2460 ir 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. S-2012-2779 buvo paprašiusi Lietuvos banko pateikti dokumentus apie susirašinėjimą su Šveicarijos finansų rinkos priežiūros tarnyba dėl AB banko „Snoras“ vertybinių popierių nebuvimo Šveicarijos bankuose. Pažymėtina, kad Šveicarijos finansų rinkos priežiūros tarnybos raštuose yra nurodyta, kad šie raštai negali būti pateikiami trečiosioms šalims be Šveicarijos finansų rinkos priežiūros tarnybos sutikimo. Lietuvos bankui atsakant Komisijai (Lietuvos banko 2012 m. balandžio 13 d. raštas Nr. S 2012/(4.2-0400)-12-03-32N), Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnyba nebuvo davusi sutikimo pateikti komisijai šios tarnybos raštų, todėl Lietuvos bankas negalėjo įvykdyti Komisijos prašymo, tą nurodydamas minėtame Lietuvos banko rašte, nors Komisijai pateiktame Tarnybiniame rašte buvo atspindėtas Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnybos raštų turinys. Be to, Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnybos raštai, kaip ir Lietuvos banko raštai minėtai tarnybai, yra perduoti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai į atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr.07-1-518-11 ir sudaro ikiteisminio tyrimo duomenis ir atsakant Komisijai nebuvo gautas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 str., nustatyta tvarka suteikiamas ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro sutikimas pateikti Komisijai Lietuvos banko ir Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnybos susirašinėjimo dėl AB banko „Snoras“ vertybinių popierių dokumentus, kas taip pat buvo nurodyta minėtame Lietuvos banko rašte. Pradėjus viešai skelbti tikrovės neatitinkančią informaciją apie nurodytus vertybinius popierius, Lietuvos bankas savo iniciatyva gavo minėtus sutikimus ir 2012 m. gegužės 25 d. raštu Nr. S 2012/(4.2-0400)-03-37 RN bei 2012 m. gegužės 29 d. raštu Nr. S 2012/(4.2 – 0400)-12-2763 pateikė visą su šiais vertybiniais popieriais susijusią informaciją, taip pat ir Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnybos raštus, kuriuose nurodoma, kad AB banko „Snoras“ nurodytų vertybinių popierių neturi. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, ir pažymėdami, kad Įregistruotos Komisijos “Išvados” negali būti laikomos teisėtomis Komisijos išvadomis, nes jos nebuvo priimtos Komisijai balsuojant už visą paskutinį išvadų projektą (dėl to kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją) išreiškiame savo poziciją dėl tariamų išvadų projekto. 1.Nepritariame tariamų išvadų projekto 13 puslapyje 5 punkto paskutiniam teiginiui, kad „Sprendimas dėl banko nacionalizavimo buvo priimtas nelaukiant banko inspektavimo išvadų“, nes toks šio sakinio pateikimas suponuoja mintį, kad šioje situacijoje inspektavimo ataskaita buvo būtina. Pažymėtina, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. – lapkričio 11 d. vykusio akcinės bendrovės banko SNORAS (toliau – bankas SNORAS) inspektavimo ataskaita buvo rengiama Bankų inspektavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 157, ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau, kaip žinoma, 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-186 bankui SNORAS buvo paskelbtas veiklos apribojimas (moratoriumas), 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-196 bankas SNORAS buvo pripažintas nemokiu, visam laikui buvo atšaukta bankui SNORAS išduota banko licenciją ir nuspręsta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui, o 2011 m. gruodžio 7 d. buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria bankui SNORAS iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos bankui pavesta prižiūrėti tik Lietuvos banko išduotą licenciją turinčių kredito įstaigų veiklą, taip pat į inspektavimo tikslus inspektavimo rezultatų įforminimo užbaigimas ir jų pateikimas bankui SNORAS tapo beprasmis, todėl inspektavimo ataskaitos rengimas nebuvo baigtas. Kartu norėtume pažymėti, kad teisės aktai neužkerta kelio priežiūros institucijai inspektavimo metu nustačius reikšmingus teisės aktų pažeidimus ar kitus veiklos trūkumus, kurie kelia grėsmę banko veiklos stabilumui ir patikimumui, taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms neatidėliojant, t.y. nelaukiant kol bus įvykdyti visi pagal įprastines bankų inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų svarstymo procedūras atliekami veiksmai, spręsti klausimus dėl poveikio priemonių bankams taikymo arba imtis kitų įstatymuose nustatytų priemonių, reikalingų bankų sistemos stabilumui ir patikimumui išsaugoti (Bankų įstatymo 73 straipsnis).
- Nepritariame tariamų išvadų projekto 13 puslapyje nurodytam 6 punktui, kaip neatitinkančiam tikrovės, taip pat atitinkamai 6 siūlymui. Lietuvos bankas 2012 m. kovo 5 d. rašte Nr. S 2012/(4.2-0400)-1194 argumentuotai yra nurodęs, kad tai buvo „nustatyti ne Lietuvos Respublikos Seimo įsipareigojimai“, o tik teisė (bet ne besąlyginė vada) nutraukti sutartį, jeigu neįvyksta tam tikros sąlygos (nepriimami įstatymai, reglamentuojantys atskirus laikinojo administratoriaus veiklos aspektus) ar įvyksta tam tikros sąlygos (pabloginami laikinojo administratoriaus veiklos aspektai). Mūsų nuomone, Lietuvos bankas turėjo pagrįstą teisę tai numatyti sutartyje, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad prieš tai vykusios derybos su dviem galimais administratoriais nutrūko dėl per didelės teisinės rizikos, kurią kėlė esanti Lietuvos Respublikos teisinė aplinka, susijusi su bankų laikinuoju administravimu. Lietuvos bankas savo 2012 m. kovo 5 d. rašte Nr. S 2012/(4.2-0400)-1194 yra taip pat nurodęs, kad „iki 2011 m. lapkričio 15 d. .... vyko derybos su kita kompanijos Oliver Wyman pasiūlyta kompanija Talbot Hughes McKiloop, tačiau šiai kompanijai nusprendus nebedalyvauti tolimesnėse derybose dėl per didelių teisinių rizikų jiems...“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manome, kad buvo pagrįsta sutartyje numatyti sąlygas dėl esamos teisinės padėties nepabloginimo ir jos patobulinimo. Manome, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas būtų galimai viršijęs kompetenciją, jeigu būtų kaip nors garantavęs, užtikrinęs kitą sutarties šalį, kad atitinkami esamos teisinės bazės pakeitimai Lietuvos Respublikos Seime bus priimti ar nebus daromi patobulinimai esančiuose įstatymuose. Esama sutarties formuluotė leido Lietuvos Respublikos Seimui laisvai priiminėti sprendimus, tad negali būti nurodoma, kad tai buvę „Lietuvos Respublikos Seimo įsipareigojimai laikinajam administratoriui“.
- Nepritariame tariamų išvadų projekto 19 puslapyje nurodytam 11 punkto teiginiui, kad „darbo grupė ir Inspektavimo komisija atliktų darbų ataskaitos Lietuvos banko valdybai nepateikė iki šiol“, nes toks šio sakinio pateikimas suponuoja mintį, kad šioje situacijoje inspektavimo ataskaita ar darbo grupės išvados buvo būtinos, nors jau šios nuomonės 1 punkte esame nurodę, kad inspektavimo ataskaita nėra būtina prielaida taikyti bankui poveikio priemonę. Taip pat darbo grupė buvo atskaitinga tiesiogiai Valdybos pirmininkui ir įsakyme dėl jos sudarymo nebuvo numatyta pareiga darbo grupei rengti atitinkamą ataskaitą ar pan.
- Nepritariame tariamų išvadų projekto 20 puslapyje nurodytam 12 punktui, nes Komisijai buvo pateikti šie dokumentai: 2011 m. lapkričio 16 d. „Tarnybinis raštas“ dėl AB banko „Snoras“, 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-196, kuriuo bankas SNORAS buvo pripažintas nemokiu, visam laikui buvo atšaukta bankui SNORAS išduota banko licenciją ir nuspręsta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui, taip pat 2011 m. gruodžio 7 d. priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria bankui SNORAS iškelta bankroto byla, laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakley) ataskaita, bankrutuojančios AB banko „Snoras“ administratoriaus Neilo Kuperio (Neil Cooper) ataskaita, buvusio laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakley) 2012-04-13 raštas komisijai, laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakley) 2012-05-04 pakartotinis raštas komisijai, Lietuvos banko 2012-05-25 d. raštas Nr. Nr. S 2012/(1.47-0100)-03-37 dėl AB banko „Snoras“ vertybinių popierių Šveicarijos bankuose bei 2012 m. gegužės 29 d. raštu Nr. S 2012/(4.2 – 0400)-12-2763, kuriuo pateikiami Šveicarijos finansų rinkos priežiūros tarnybos raštai dėl AB banko „Snoras“ vertybinių popierių nebuvimo Šveicarijos bankuose.
- Nepritariame tariamų išvadų projekto 20 puslapyje nurodytam 13 punktui, nes jame nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti . Pirma, iš turimos medžiagos matyti, kad visi sprendimai (Lietuvos banko valdybos sprendimas dėl banko laikino veikos apribojimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas paimti banko akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko valdybos sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bankui iškėlimo) buvo priimami laiku ir turint tokių sprendimų priėmimui būtiną medžiagą. Negalima nesuvokti, kad bankų sektorius yra labai jautrus ir bet koks delsimas priimti sprendimus dėl konkretaus banko problemų sprendimo gali pabloginti ne tik to konkretaus banko būklę, bet sukelti nepasitikėjimą visa bankų sistema ir kitas sunkiai prognozuojamas neigiamas pasekmes finansų sistemai. Antra, iš aptariamų Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų tekstų, Lietuvos banko pateiktų atsakymų (pvz., Lietuvos banko 2012-05-16 rašto Nr. S 2012/(1.47-0100)-12-2503, 19-29 psl.), kitos turimos medžiagos matyti, kad priimant sprendimus turėta pakankamai motyvų ir jie išdėstyti priimtuose dokumentuose. Trečia, šiuo metu, kol neaiškus indėlių draudimą vykdančios institucijos reikalavimų patenkinimo mastas banko bankroto byloje, nederėtų kalbėti apie didelius nuostolius biudžetui. Be to, jei būtų aptariamas šis klausimas, būtų visiškai nesuprantamas neminėjimas ir kitų galimų alternatyvų pasekmių valstybės biudžetui (pvz., Lietuvos banko 2012-05-16 rašto Nr. S 2012/(1.47-0100)-12-2503, 12-14 psl.). Ketvirta, pirmajame teiginyje nurodyti žodžiai „priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai“ turėtų būti įrodyti turima medžiaga, taip pat pažymėtina, kad toks fakto konstatavimas turėtų reikšmės AB banko „Snoras“ kreditorių ieškiniuose prieš valstybę, todėl turėtų būti vertinami labai atidžiai ir apdairiai, ir tokia išvada konstatuojama tik tada, kai tam yra surinkta pakankamai pagrįstų įrodymų. Penkta, tokia pateikiama išvada būtų naudojama kaip gynybos argumentai buvusių AB banko „Snoras“ vadovų ekstradicijos byloje.
- Nepritariame tariamų išvadų projekto 20 puslapyje nurodytam 14 punktui dėl mūsų pozicijos 5 punkte nurodytų motyvų.
- Nepritariame tariamų išvadų projekto 24 puslapyje nurodyto 16 punkto paskutinei pastraipai dėl šios pozicijos 5 punkte nurodytų motyvų.
- Nepritariame tariamų išvadų projekto 28 puslapyje nurodytam 20 punkto teiginiui, kad „Dokumentų, įrodančių šių vertybinių popierių dingimą Komisijai pateikta nebuvo“, nes Lietuvos bankas 2012 m. gegužės 25 d. raštu Nr. S 2012/(4.2-0400)-03-37 RN bei 2012 m. gegužės 29 d. raštu Nr. S 2012/(4.2 – 0400)-12-2763 pateikė visą su šių vertybinių popierių dingimu susijusią informaciją ir dokumentus, įskaitant ir Šveicarijos finansų rinkų priežiūros tarnybos raštus, kuriuose nurodoma, kad AB banko „Snoras“ nurodytų vertybinių popierių neturi.
- Nepritariame tariamų išvadų projekto 29 puslapyje nurodytam 22 punktui dėl mūsų pozicijos 5 punkte nurodytų motyvų.
- Nepritariame tariamų išvadų projekto 32 puslapyje nurodytam 25 punktui, nes ši išvada nesusijusi nė su vienu iš nurodytų Komisijai išsiaiškinti klausimų. Komisija visgi turėtų nurodyti ką išsiaiškino, o ne tai, kas jai liko neaišku. Taip pat šioje tariamoje išvadoje yra akivaizdžių nuorodų į proceso politizavimą – tai galėtų ir be jokios abejonės būtų panaudota kaip gynybos argumentai ekstradicijos byloje ir atsirastų prielaidos Lietuvos Respublikai netekti galimybės spręsti galimai turtą stambiu mastu iššvaisčiusių asmenų atsakomybės klausimą. Komisijos nariai: Jurgis Razma, Stasys Šedbaras, Rimantas Jonas Dagys, Arvydas Anušauskas, Petras Auštrevičius, Vytautas Bogušis