DĖL PASIŪLYMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽŲJŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR

(3)2012 m. birželio 18 d. Nr. 700 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 2012 m. birželio 14 d. potvarkio Nr. PP-256 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Seimo narių D. Budrio ir J. Veselkos 2012 m. birželio 6 d. pateiktam pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo projekto Nr. XIP-4003

(3)(toliau – Įstatymo projektas) – papildyti Įstatymo projektą nuostata, kad mažosios bendrijos pardavimo grynosios pajamos per finansinius metus gali būti ne didesnės kaip 1 milijonas litų (toliau – Pasiūlymas), dėl šių priežasčių:

1. Lietuvos Respublikos įstatymai, reguliuojantys juridinių asmenų teisines formas, taip pat Europos Sąjungos reglamentai, kuriais įtvirtintos Europos Sąjungos lygmens juridinių asmenų teisinės formos (1985 m. liepos 25 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG), 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto, 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto), nesieja juridinio asmens teisinės formos su ekonominio pobūdžio rodikliais, tarp jų pardavimo grynosiomis pajamomis. Ekonominio pobūdžio rodikliai (pardavimo grynosios pajamos, balansinė turto vertė ir panašiai) naudojami smulkiajam ir vidutiniam verslui išskirti ir skatinti – nustatyti šiems verslo subjektams taikomas mokesčių lengvatas, jiems teikiamą finansinę valstybės paramą. Atitinkamai Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (Žin., 1998, Nr. 109-2993; 2007, Nr. 132-5354) (toliau – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas), kurio paskirtis – nustatyti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas, nustato metinių pajamų dydžius ir kitus ekonominius rodiklius, kuriais vadovaujantis įmonė gali būti priskiriama vidutinėms, mažoms ar labai mažoms įmonėms. Pažymėtina, kad Pasiūlyme mažajai bendrijai siūlomas nustatyti pardavimo grynųjų pajamų per finansinius metus maksimalus dydis (ne daugiau kaip 1 mln. litų) yra net 7 kartus mažesnis nei nustatytas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte labai mažai įmonei (pajamos turėtų neviršyti 7 mln. litų), todėl neaišku, kokiais kriterijais ir argumentais remiantis nustatytas būtent toks dydis. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas įgyvendina 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/361/EB, kurioje nustatyta, kad mikroįmonės (labai mažos įmonės pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą) metinės pajamos negali viršyti 2 mln. eurų (atitinkamai Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, kaip jau minėta, nustato metinių pajamų dydį iki 7 mln. litų).
2. Jeigu Pasiūlymui būtų pritarta ir Įstatymo projekte būtų nustatytas maksimalus pardavimo grynųjų pajamų per finansinius metus dydis, reikėtų kartu nustatyti ir mechanizmą, kuris leistų kontroliuoti, kaip šio reikalavimo laikomasi, atsakomybę už šio reikalavimo nesilaikymą, taip pat numatyti kitas teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas) 2.105 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis asmuo privalo pakeisti teisinę formą. Nustačius ribojimą mažosios bendrijos pardavimo grynosioms pajamoms per finansinius metus ir siekiant kontroliuoti, kaip jo laikomasi, Įstatymo projekte turėtų būti įtvirtinta privalomo pertvarkymo procedūra. Mažosios bendrijos narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir paaiškėjus, kad mažosios bendrijos pardavimo grynosios pajamos per finansinius metus viršijo 1 mln. litų, turėtų būti inicijuojamas mažosios bendrijos privalomas pertvarkymas. Civilinio kodekso 2.105 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu per įstatymų nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 9 mėnesiai, juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti juridinio asmens teisinę formą, laikoma, kad juridinio asmens teisinė forma yra pakeista ir juridinis asmuo veikia pagal steigimo dokumentus tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems juridinių asmenų, turinčių teisinę formą, į kurią juridinis asmuo privalėjo persitvarkyti, veiklą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte turėtų būti nurodyta konkreti juridinio asmens teisinė forma, į kurią privalėtų persitvarkyti mažoji bendrija. Atsižvelgiant į juridinių asmenų teisines formas, į kurias galėtų būti pertvarkoma mažoji bendrija, ir jų teisinį reglamentavimą, Įstatymo projekte reikėtų nustatyti, kad mažoji bendrija privalomai turėtų persitvarkyti į viešąją įstaigą, kadangi kitų juridinių asmenų teisinės formos siejamos su tam tikrais ypatumais, dėl kurių mažosios bendrijos privalomai pertvarkyti nebūtų galima visais atvejais (įstatinio kapitalo dydis, dalyvių skaičius, veiklos specifika ir panašiai). Įstatymo projekte nustačius reikalavimą mažajai bendrijai privalomai persitvarkyti į viešąją įstaigą (pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus) ar kitą konkrečią juridinio asmens teisinę formą, būtų paneigta juridinio asmens teisė pasirinkti, į kokią juridinio asmens teisinę formą persitvarkyti, o tam tikrais atvejais privalomas pertvarkymas būtų negalimas ir prieštarautų Įstatymo projekto tikslui – sukurti naujos teisinės formos juridinių asmenų – mažųjų bendrijų – teisinį reguliavimą, siekiant spartinti verslo pradžią ir sudarant teisines prielaidas mažiausiomis išlaidomis įsitvirtinti rinkoje, sudaryti galimybę verslo organizavimą ir vykdymą grįsti asmeniniu pasitikėjimu paremtu bendradarbiavimo (intuitu personae) principu.
3. Pasiūlymas lemtų papildomą administracinę naštą verslo subjektams dėl finansinių sąnaudų, kurias mažoji bendrija patirtų dėl privalomo pertvarkymo (išlaidos notaro paslaugoms, turto vertinimui, registravimui ir panašiai). Tai neatitinka esamos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikos mažinti administracinę naštą verslo subjektams. Dėl to Pasiūlymas nepasiektų jame išdėstytų tikslų skatinti šalies gyventojų verslumą ir gerinti verslo sąlygas smulkiajam verslui. Be to, mažųjų bendrijų nariai, siekdami laikytis Įstatymo projekto nuostatų, galėtų pasinaudoti galimybe steigti ne vieną mažąją bendriją. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS RIMANTAS ŽYLIUS _________________