ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS S P R E N D I M A S DĖL TELEVIZIJOS LAIDOJE „AKISTATA“ (TV3, 2011-09-21) IR INTERNETO TINKLALAPYJE WWW.TV3PLAY.LT PASKELBTOS INFORMACIJOS 2012 m. birželio 15 d. Nr. SPR-59 Vilnius 2011 m. gruodžio 9 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjos Almutės Juzėnienės (toliau – Pareiškėja) skundą dėl televizijos laidoje „Akistata“ (TV3, 2011-09-21, toliau – televizijos laida) ir interneto tinklalapyje www.tv3play.lt (toliau – tinklalapis) paskelbtos informacijos. 2012 m. kovo 15 d. Pareiškėja pateikė skundo papildymą. Pareiškėja skunde teigia, kad minėtoje televizijos laidoje ir tinklalapyje pateiktoje toje pačioje televizijos laidoje ir jos anonse paskelbtuose teiginiuose „Siekdama apsaugoti mirusios sesers dukrą, į „Akistatos“ kūrybinę grupę pagalbos kreipėsi panevėžietė Jūratė Daraškevičienė. Aukštas pareigas užimanti jos sesuo siekia užvaldyti našlaitės turtą ir išvaryti ją į gatvę. Paprastos moters kova su įtakinga seserimi – ašaros, riksmai ir grasinimai. Moters košmaras prasidėjo, kai nuo vėžio mirė jos sesuo. Kaip tik tada paaiškėjo baisi tiesa – trečioji sesuo – Almutė Juzėnienė, užimanti aukštas pareigas Valstybės kontrolėje, jau daugiau kaip prieš dešimtmetį apgaulės būdu persirašė sau pusę tėvams priklausiusio namo. Mirus ten gyvenusiai seseriai, ji panoro atimti ir likusią dalį namo bei užvaldyti visą dukterėčios Vaivos, tuo metu dar nepilnametės, turtą. Akistata įvyko. Laidos kūrybinei grupei pavyko pasiekti, kad prie namo Radviliškio rajone, dėl kurio ir vyksta kova, susitiktų konfliktuojančios šalys. Dviejų seserų ir dukterėčios akistata virto tikra drama, kurioje – našlaitės ašaros, įtakingos sesers įžeidinėjimai, grasinimai, bandymai įbauginti“, „Šiandien ji siekia bet kokia kaina atimti tai, kas liko našlaitei“, „Dabar jau aišku, kad Almutė Juzėnienė, įtakinga Valstybės kontrolės pareigūnė, turėjo kitų planų – <...> ji siekia užgrobti visą tėvų namą“, „Vaiva čia gyventi negali, teta iš Vilniaus tyčia atjungė vandenį ir elektrą, užrakino ūkinius pastatus“, „Kai mergaitę meti į gatvę“, „Mergaitė norėjo tvarkyti, remontuoti <...>“, „Prieš penkiolika metų Almutė Juzėnienė paslapčia užsirašė sau pusę tėvų namo“, „Mirus vyriausiajai seseriai Angelei, paaiškėjo baisi tiesa. Pasirodo <...> Almutė Juzėnienė daugiau kaip prieš dešimtmetį pusę tėvų namo paslapčia persirašė sau. Tapo aišku, kodėl ji taip uoliai tvarkė kiemą, nes pusė namo jau seniai jos vienos“, „Ir tėtis man sako: „Jūrate, Alma paėmė dokumentus namų. Jinai pavogė iš spintos. Aš jai neleidau, jinai pasiėmė“, „Tėvai visada jos klausė, todėl, kad bijojo jos“, „Ašaros, grasinimai ir baisūs kaltinimai“, „Grasina su dukterėčia bylinėtis iki paskutinio kraujo lašo“, „Iš jos ir grasinimai yra įvairūs: <...> kad iš tavęs atimsiu visus pinigus, tu liksi be nieko, tu mokėsi už teismo išlaidas, tu <...> man mokėsi už moralinę žalą“, „Paskutines kelnes tau numausiu, tu pamatysi“, „Merginą žeidžia prisiminimai apie žiaurų jos tetos, tos pačios Almutės Juzėnienės, elgesį“, „Vėliau sesers elgesys su mirtina liga sergančia Angele tapo dar žiauresnis“, „Nesurado dviejų puodelių savo, užlipo ten į antrą aukštą, <...> ir ant jos pradėjo šaukti: „Tu pavogei mano puodelius“, „Kad tau tas vėžys išlįstų pro visur, kad tu greičiau numirtum“, „Kad tu nieko nesugebi“, „Kad tau vėžys pro visus galus išlįstų“, „Jinai tikrai bjauriai su mama elgėsi“, „Jinai matė, kad ji sveikatos neturi <...> ir jinai vis tiek ant jos rėkdavo“, „Jinai pirmiausia, atidariusi duris, jos buvo pirmieji žodžiai: „Aš dirbu Valstybės kontrolėje“ <...> tai notarės žodžiai“, „Aš atėjau į teismą <...> sekretorė taip pat: „Nu, čia su ta valstybės kontroliere čia tai bus problemų. Jūs turėsit rankoves pasiraitoti <...>, nes, ko gero, jinai taip nenusileis“, „Valstybės kontrolės pareigomis naudojaisi, kai tu tėvą patalpinai į globos namus“, „Aš mačiau, kaip ant savo teisių padėjai pažymėjimą tarnybinį“, „Kur benueisi ją visi žino kaip valstybės kontrolės pareigūnę“, „Jinai pravažiavo ženklą, <...> jinai uždėjo ir negavo baudos“, „Teismui valstybės kontrolierė pateikė nebegaliojantį dokumentą“, „Aš jai pasakiau, kad jos įgaliojimas yra negaliojantis ir prašau grąžinti jį seneliui. Apskritai žmogus meluoti teismui negali, o kai pareigūnas tai daro, tai <...>“, „Kaip padaryti, kad jinai tiesiog nedarytų? Labai pavargau morališkai <...> nuo tokių atakų, nes jinai tarsi vampyras“, „Tu pinigus atiminėji iš jo“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę bei orumą, yra neobjektyvi bei netiksli. Pareiškėja taip pat nurodė, kad laidos rengėjai be jos sutikimo ir perspėjimo atvyko į jai priklausančią gyvenamojo namo teritoriją, ją filmavo, persekiojo po visą teritoriją, iš esmės privertė atsakinėti į jų užduodamus klausimus ir tokiais veiksmais pažeidė teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Pareiškėja pažymėjo, kad televizijos laidoje, nesant sutikimo, buvo parodytos jos nuotraukos ir tokiu būdu pažeista teisė į atvaizdą. Papildžiusi skundą, Pareiškėja nurodė, kad ji 2011-12-07 kreipėsi į viešosios informacijos skleidėją reikalaudama paskelbti tikrovės neatitinkančios ir jos garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimą, tačiau viešosios informacijos skleidėjas per nustatytą terminą nepateikė jokio atsakymo. Pareiškėja prašo: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją dėl nustatytų pažeidimų; 2) reikalauti pašalinti teisės aktų pažeidimus – nutraukti jos teises pažeidžiančios informacijos skelbimą tinklalapyje www.tv3play.lt; 3) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią ir jos garbę bei orumą žeminančią informaciją; 4) priimtą sprendimą viešai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. Žurnalistų etikos inspektorė, tirdama Pareiškėjos skundą, kreipėsi į UAB „Tele-3“ generalinę direktorę Laurą Blaževičiūtę, prašydama paaiškinti ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitiktį tikrovei įrodančias aplinkybes, privataus pobūdžio informacijos paskelbimo aplinkybes bei pateikti savo poziciją dėl susidariusios situacijos. Viešosios informacijos skleidėjas paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo pradžioje į redakciją paskambino Pareiškėjos sesuo J. Daraškevičienė, nurodydama, kad Pareiškėja terorizuoja jų mirusios sesers dukterį Vaivą Bukauskaitę, kuriai senelis dovanojo pusę namo, kurio pirmasis aukštas priklauso Pareiškėjai. V. Bukauskaitė skundėsi, kad negali gyventi jai priklausančioje namo dalyje, nes Pareiškėja atjungė vandenį, elektrą ir bando užginčyti senelio dovanojimą, elgiasi grubiai, terorizuoja morališkai. Be to, buvo pranešta, kad Pareiškėja yra aukštas pareigas užimanti valstybės tarnautoja, t. y. viešas asmuo, ir buvo nurodytos aplinkybės, kuriomis Pareiškėja galimai piktnaudžiavo valstybės tarnautojos statusu. Siekiant užtikrinti visuomenės teisę žinoti reikšmingus faktus apie viešojo asmens, Pareiškėjos, prieštaringą veiklą, buvo nuspręsta, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, atlikti žurnalistinį tyrimą. Viešosios informacijos skleidėjas pažymėjo, kad televizijos laida „Akistata“ yra nuomonių laida, o jos autorius, Kristupas Krivickas, ir žurnalistai nepretenduoja į absoliučią tiesą – jie išreiškia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę turėti įsitikinimus. Remiantis savo įsitikinimais, laidoje K. Krivickas ir žurnalistai pateikia savo nuomonę, kuriai netaikomi tiesos ir teisingumo kriterijai, leidžiama pasisakyti abiems pusėms, kalbinami ekspertai, liudininkai ir kiti su tema susiję asmenys, o skaitovo skaitomas tekstas yra temos tyrimo eigoje susidariusios K. Krivicko nuomonės išraiška. Ginčo objektu esančioje televizijos laidoje buvo sudaryta galimybė vienoje konflikto pusėje esančioms J. Daraškevičienei ir V. Bukauskaitei išsakyti nuomonę apie kitoje konflikto pusėje esančią Pareiškėją, o Pareiškėjai – išsakyti nuomonę apie J. Daraškevičienės ir V. Bukauskaitės teiginius. Televizijos laida buvo siekiama suteikti galimybę konfliktuojančioms šalims susitikti ir viena kitai išdėstyti savo poziciją, kuri kartais buvo dėstoma, kaip asmeninis konflikto dalyvių įsitikinimas, kartais – kaip nuomonė. Susitikimo metu konflikto dalyves kalbinusi žurnalistė į jų pokalbį nesikišo, pokalbio metu vykusio ginčo nepertraukinėjo, o už kadro girdimu balsu pateikti retoriniai klausimai ir teiginiai buvo arba konflikto dalyvių pateiktų teiginių atkartojimas, arba remiantis konflikto dalyvių teiginiais išreikštas abejojimas, formuluotas ne kaip asmeninis žurnalisto ar už kadro kalbančio žmogaus įsitikinimas, nuomonė ar žinia. Viešosios informacijos skleidėjo nuomone, pareiga įrodyti pateiktos informacijos atitiktį tikrovei ir nuomonės pagrįstumą šiuo atveju tenka ne viešosios informacijos skleidėjui, bet savo nuomonę pateikusioms J. Daraškevičienei ir V. Bukauskaitei. Viešosios informacijos skleidėjas taip pat pažymėjo, jog namo prieigos, kuriose buvo filmuojamas interviu, yra bendra nuosavybė, antrojo savininko leidimas buvo gautas, todėl joks teritorinis privatumas nebuvo pažeistas. Be to, 2011-12-14 buvo gautas Pareiškėjos reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančią ir jos garbę bei orumą žeminančią informaciją, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėtame reikalavime ir Pareiškėjos skunde išdėstytos analogiškos aplinkybės, buvo nuspręsta pateikti paaiškinimą tik žurnalistų etikos inspektorei. Žurnalistų etikos inspektorė, Pareiškėjos skundą išnagrinėjusi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, n u s t a t ė: Vertinant galimus Pareiškėjos teisių į garbę ir orumą bei privataus gyvenimo apsaugą pažeidimus, būtina pažymėti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo bei privataus gyvenimo apsaugos gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą kritiką ir ne visai tikslią informaciją bei tam tikro pobūdžio privačios informacijos skelbimą. Viešosios informacijos rengėjas, veikdamas sąžiningai ir turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, gali pateikti informaciją su tam tikrais netikslumais ir išreikšti agresyvią kritiką ar atskleisti tam tikrus privataus gyvenimo faktus, tačiau neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtintoje viešojo asmens sąvokoje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Pareiškėja yra viešojo administravimo įgaliojimus turinti valstybės tarnautoja, dirbanti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolėje. Akivaizdu, kad Pareiškėja yra priskirtina viešųjų asmenų kategorijai, todėl konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar viešosios informacijos skleidėjas, ginčo objektu esančioje televizijos laidoje ir tinklalapyje paskelbęs informaciją apie viešąjį asmenį, sąžiningai informavo visuomenę apie jo veiklą ir ar neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Dėl Pareiškėjos teisės į garbę ir orumą pažeidimo ir paskelbtos informacijos neobjektyvumo bei netikslumo: Fizinio asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbta Pareiškėjos garbę ir orumą žeminanti informacija, būtina nustatyti, ar ginčo objektu esančiuose teiginiuose buvo paskelbta žinia ar nuomonė. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nustato, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas tikras faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Žeminančiomis žiniomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Nagrinėjamu atveju iš televizijos laidos ir tinklalapio turinio matyti, jog beveik visa televizijos laidoje ir tinklalapyje paskelbta informacija buvo sužinota interviu metu ir pateikta interviu forma, t. y. interviu davę asmenys žinojo, jog kalba su visuomenės informavimo priemonės atstovais, ir suprato, kad jų pateikta informacija bus skelbiama viešai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad interviu – tai spaudai skirtas žurnalisto pasikalbėjimas su politiniu, visuomeniniu ar kuriuo kitu veikėju. Tai pokalbis, kurio metu žurnalistas atstovauja skaitytojui, klausia to, kas turėtų labiausiai dominti visuomenę. Jame yra faktai ir pokalbio dalyvio įspūdžiai apie įvykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2000). Be to, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1994-09-23 priėmęs sprendimą byloje Jersild v. Denmark, konstatavo, kad jeigu žurnalistai būtų traukiami atsakomybėn už mintis ar posakius, išsakytus kitų, interviu davusiųjų, asmenų, tai toks atsakomybės modelis pažeistų spaudos teisę nešališkai perteikti visuomenei informaciją. Šis teismas taip pat akcentavo, kad turi būti daromas skirtumas tarp paties žurnalisto pareiškimų ir trečiųjų asmenų pareiškimų citavimo, nes žurnalisto nubaudimas už padėjimą skleisti kito asmens pareiškimus interviu metu smarkiai suvaržytų spaudos prisidėjimą prie diskusijos viešojo intereso klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje aiškiai išskiria atvejus, kuomet atitinkamas subjektas ne pats yra vertinamų pastebėjimų autorius, o tik padėjo juos paskleisti vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę. Tokiais atvejais žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys, pavyzdžiui, interviu metu, skleidimą, rimtai apribotų žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais, todėl toks baudimas negalimas, nebent tam būtų ypatingai svarios priežastys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1304/2012). Teiginiuose „Kai mergaitę meti į gatvę“, „Mergaitė norėjo tvarkyti, remontuoti <...>“, „Ir tėtis man sako: „Jūrate, Alma paėmė dokumentus namų. Jinai pavogė iš spintos. Aš jai neleidau, jinai pasiėmė“, „Tėvai visada jos klausė, todėl, kad bijojo jos“, „Iš jos ir grasinimai yra įvairūs: <...> kad iš tavęs atimsiu visus pinigus, tu liksi be nieko, tu mokėsi už teismo išlaidas, tu <...> man mokėsi už moralinę žalą“, „Paskutines kelnes tau numausiu, tu pamatysi“, „Nesurado dviejų puodelių savo, užlipo ten į antrą aukštą, <...> ir ant jos pradėjo šaukti: „Tu pavogei mano puodelius“, „Kad tau tas vėžys išlįstų pro visur, kad tu greičiau numirtum“, „Kad tu nieko nesugebi“, „Kad tau vėžys pro visus galus išlįstų“, „Jinai tikrai bjauriai su mama elgėsi“, „Jinai matė, kad ji sveikatos neturi <...> ir jinai vis tiek ant jos rėkdavo“, „Jinai pirmiausia, atidariusi duris, jos buvo pirmieji žodžiai: „Aš dirbu Valstybės kontrolėje“ <...> tai notarės žodžiai“, „Aš atėjau į teismą <...> sekretorė taip pat: „Nu, čia su ta valstybės kontroliere čia tai bus problemų. Jūs turėsit rankoves pasiraitoti <...>, nes, ko gero, jinai taip nenusileis“, „Valstybės kontrolės pareigomis naudojaisi, kai tu tėvą patalpinai į globos namus“, „Aš mačiau, kaip ant savo teisių padėjai pažymėjimą tarnybinį“, „Kur benueisi ją visi žino kaip valstybės kontrolės pareigūnę“, „Jinai pravažiavo ženklą, <...> jinai uždėjo ir negavo baudos“, „Aš jai pasakiau, kad jos įgaliojimas yra negaliojantis ir prašau grąžinti jį seneliui. Apskritai žmogus meluoti teismui negali, o kai pareigūnas tai daro, tai <...>“, „Kaip padaryti, kad jinai tiesiog nedarytų? Labai pavargau morališkai <...> nuo tokių atakų, nes jinai tarsi vampyras“, „Tu pinigus atiminėji iš jo“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tam tikrus Pareiškėjos atliktus veiksmus. Pažymėtina, kad minėtas žinias televizijos laidoje ir tinklalapyje pateikė ne televizijos laidos autorius ar viešosios informacijos skleidėjas, bet Pareiškėjos dukterėčia V. Bukauskaitė bei Pareiškėjos sesuo J. Daraškevičienė. Šios aplinkybės yra aiškiai matomos televizijos laidoje. Teiginiuose „Siekdama apsaugoti mirusios sesers dukrą, į „Akistatos“ kūrybinę grupę pagalbos kreipėsi panevėžietė Jūratė Daraškevičienė. Aukštas pareigas užimanti jos sesuo siekia užvaldyti našlaitės turtą ir išvaryti ją į gatvę. Paprastos moters kova su įtakinga seserimi – ašaros, riksmai ir grasinimai. Moters košmaras prasidėjo, kai nuo vėžio mirė jos sesuo. Kaip tik tada paaiškėjo baisi tiesa – trečioji sesuo – Almutė Juzėnienė, užimanti aukštas pareigas Valstybės kontrolėje, jau daugiau kaip prieš dešimtmetį apgaulės būdu persirašė sau pusę tėvams priklausiusio namo. Mirus ten gyvenusiai seseriai, ji panoro atimti ir likusią dalį namo bei užvaldyti visą dukterėčios Vaivos, tuo metu dar nepilnametės, turtą. Akistata įvyko. Laidos kūrybinei grupei pavyko pasiekti, kad prie namo Radviliškio rajone, dėl kurio ir vyksta kova, susitiktų konfliktuojančios šalys. Dviejų seserų ir dukterėčios akistata virto tikra drama, kurioje – našlaitės ašaros, įtakingos sesers įžeidinėjimai, grasinimai, bandymai įbauginti“, „Šiandien ji siekia bet kokia kaina atimti tai, kas liko našlaitei“, „Dabar jau aišku, kad Almutė Juzėnienė, įtakinga Valstybės kontrolės pareigūnė, turėjo kitų planų – <...> ji siekia užgrobti visą tėvų namą“, „Vaiva čia gyventi negali, teta iš Vilniaus tyčia atjungė vandenį ir elektrą, užrakino ūkinius pastatus“, „Prieš penkiolika metų Almutė Juzėnienė paslapčia užsirašė sau pusę tėvų namo“, „Mirus vyriausiajai seseriai Angelei, paaiškėjo baisi tiesa. Pasirodo <...> Almutė Juzėnienė daugiau kaip prieš dešimtmetį pusę tėvų namo paslapčia persirašė sau. Tapo aišku, kodėl ji taip uoliai tvarkė kiemą, nes pusė namo jau seniai jos vienos“, „Ašaros, grasinimai ir baisūs kaltinimai“, „Grasina su dukterėčia bylinėtis iki paskutinio kraujo lašo“, „Merginą žeidžia prisiminimai apie žiaurų jos tetos, tos pačios Almutės Juzėnienės, elgesį“, „Vėliau sesers elgesys su mirtina liga sergančia Angele tapo dar žiauresnis“, „Teismui valstybės kontrolierė pateikė nebegaliojantį dokumentą“ taip pat paskelbta konstatuojamoji informacija apie Pareiškėjos atliktus veiksmus ir Pareiškėjos bei jos giminaičių susitikimo metu paaiškėjusias aplinkybes, tačiau dalį šios informacijos rašytine forma tinklalapyje viešai paskelbė viešosios informacijos skleidėja, o kitą dalį minėtos informacijos televizijos laidoje išsakė laidos vedėjas Kristupas Krivickas. Akcentuotina, kad visa minėta informacija televizijos laidoje interviu metu buvo išsakyta V. Bukauskaitės ir J. Daraškevičienės. Savo ruožtu, viešosios informacijos skleidėjas jų išsakytą informaciją dar kartą pakartojo, nepakeisdamas ir neiškreipdamas jos turinio. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad viešosios informacijos skleidėjas negali atsakyti už ginčo teiginiuose paskelbtą informaciją, kadangi ši informacija interviu metu buvo išsakyta V. Bukauskaitės ir J. Daraškevičienės ir jos yra atsakingos už išsakytas ir viešai paskelbtas žinias. Konstatuotina, kad viešosios informacijos skleidėjas, nebūdamas paskelbtų žinių autoriumi, tik padėjo jas paskleisti ar jas pakartojo, vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę. Svarbu pažymėti tai, kad ginčo teiginiai yra apie viešąjį asmenį bei jo veiklą ir šio asmens kritikos ribos yra daug platesnės. Be to, iš televizijos laidos ir tinklalapio turinio matyti, jog Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė atsakyti į pareikštą kritiką: dešimtyje parodytų epizodų Pareiškėja paneigė teiginiuose „Aukštas pareigas užimanti jos sesuo siekia užvaldyti našlaitės turtą ir išvaryti ją į gatvę“, „Moters košmaras prasidėjo, kai nuo vėžio mirė jos sesuo. Kaip tik tada paaiškėjo baisi tiesa – trečioji sesuo – Almutė Juzėnienė, užimanti aukštas pareigas Valstybės kontrolėje, jau daugiau kaip prieš dešimtmetį apgaulės būdu persirašė sau pusę tėvams priklausiusio namo. Mirus ten gyvenusiai seseriai, ji panoro atimti ir likusią dalį namo bei užvaldyti visą dukterėčios Vaivos, tuo metu dar nepilnametės, turtą“, „Šiandien ji siekia bet kokia kaina atimti tai, kas liko našlaitei“, „Dabar jau aišku, kad Almutė Juzėnienė, įtakinga Valstybės kontrolės pareigūnė, turėjo kitų planų – <...> ji siekia užgrobti visą tėvų namą“, „Kai mergaitę meti į gatvę“, „Prieš penkiolika metų Almutė Juzėnienė paslapčia užsirašė sau pusę tėvų namo“, „Mirus vyriausiajai seseriai Angelei, paaiškėjo baisi tiesa. Pasirodo <...> Almutė Juzėnienė daugiau kaip prieš dešimtmetį pusę tėvų namo paslapčia persirašė sau. Tapo aišku, kodėl ji taip uoliai tvarkė kiemą, nes pusė namo jau seniai jos vienos“, „Aš mačiau, kaip ant savo teisių padėjai pažymėjimą tarnybinį“, „Kur benueisi ją visi žino kaip valstybės kontrolės pareigūnę“, „Jinai pravažiavo ženklą, <...> jinai uždėjo ir negavo baudos“, „Teismui valstybės kontrolierė pateikė nebegaliojantį dokumentą“, „Aš jai pasakiau, kad jos įgaliojimas yra negaliojantis ir prašau grąžinti jį seneliui. Apskritai žmogus meluoti teismui negali, o kai pareigūnas tai daro, tai <...>“, „Tu pinigus atiminėji iš jo“ paskelbtą informaciją, pateikė papildomos informacijos apie konflikto su giminaitėmis aplinkybes ir nepasinaudojo sudaryta galimybe atsakyti į teiginyje „Vaiva čia gyventi negali, teta iš Vilniaus tyčia atjungė vandenį ir elektrą, užrakino ūkinius pastatus“ paskelbtą informaciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog viešosios informacijos skleidėjas, paskelbęs minėtus ginčo teiginius, elgėsi sąžiningai ir laikydamasis Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų tinkamai pasinaudojo teise skleisti informaciją. Įvertinus televizijos laidos ir tinklalapio turinį, taip pat nustatyta, kad viešosios informacijos skleidėjas, paskelbęs ginčo informaciją, nesudarė galimybės Pareiškėjai atsakyti į dalyje ginčo teiginiuose paskelbtos informacijos, t. y. teiginiuose „Ir tėtis man sako: „Jūrate, Alma paėmė dokumentus namų. Jinai pavogė iš spintos. Aš jai neleidau, jinai pasiėmė“, „Tėvai visada jos klausė, todėl, kad bijojo jos“, „Grasina su dukterėčia bylinėtis iki paskutinio kraujo lašo“, „Iš jos ir grasinimai yra įvairūs: <...> kad iš tavęs atimsiu visus pinigus, tu liksi be nieko, tu mokėsi už teismo išlaidas, tu <...> man mokėsi už moralinę žalą“, „Paskutines kelnes tau numausiu, tu pamatysi“, „Merginą žeidžia prisiminimai apie žiaurų jos tetos, tos pačios Almutės Juzėnienės, elgesį“, „Vėliau sesers elgesys su mirtina liga sergančia Angele tapo dar žiauresnis“, „Nesurado dviejų puodelių savo, užlipo ten į antrą aukštą, <...> ir ant jos pradėjo šaukti: „Tu pavogei mano puodelius“, „Kad tau tas vėžys išlįstų pro visur, kad tu greičiau numirtum“, „Kad tu nieko nesugebi“, „Kad tau vėžys pro visus galus išlįstų“, „Jinai tikrai bjauriai su mama elgėsi“, „Jinai matė, kad ji sveikatos neturi <...> ir jinai vis tiek ant jos rėkdavo“, „Jinai pirmiausia, atidariusi duris, jos buvo pirmieji žodžiai: „Aš dirbu Valstybės kontrolėje“ <...> tai notarės žodžiai“, „Aš atėjau į teismą <...> sekretorė taip pat: „Nu, čia su ta valstybės kontroliere čia tai bus problemų. Jūs turėsit rankoves pasiraitoti <...>, nes, ko gero, jinai taip nenusileis“, „Valstybės kontrolės pareigomis naudojaisi, kai tu tėvą patalpinai į globos namus“ paskelbti faktai apie konkrečius Pareiškėjos veiksmus ir elgesį (dokumentų vagystę, baimės kėlimą tėvams, grasinimus V. Bukauskaitei, netinkamą elgesį su mirusia seserimi, naudojimąsi tarnybinėmis pareigomis asmeniniais tikslais notarų kontoroje, teisme bei globos įstaigoje) nebuvo pateikti Pareiškėjai susitikimo metu. Dėl šios priežasties Pareiškėja neturėjo galimybės paneigti, patvirtinti ar papildyti paskelbtų faktų, o paskelbtos televizijos laidos ir tinklalapio turinys minėtoje dalyje suponavo neobjektyvios nuomonės visuomenei apie Pareiškėją sudarymą. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Minėto įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punktas viešosios informacijos rengėjus įpareigoja būti objektyviais ir nešališkais ir pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Konkrečiu atveju viešosios informacijos skleidėjas, skelbdamas informaciją apie nurodytus faktus, visuomenei pateikė neobjektyvią informaciją apie Pareiškėją, elgėsi nesąžiningai ir pažeidė minėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios informacijos skleidėjas, pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nesuteikė galimybės Pareiškėjai atsakyti į aukščiau nurodytuose teiginiuose išreikštą kritiško pobūdžio informaciją ir tokiu būdu visuomenei paskelbė ir iki šiol tinklalapyje tebeskelbia neobjektyvią informaciją apie Pareiškėją, konstatuotina, kad žurnalistų etikos inspektorė turi pagrindą tenkinti Pareiškėjos prašymą ir reikalauti viešosios informacijos skleidėjo pašalinti minėtus pažeidimus iš tinklalapyje skelbiamos televizijos laidos. Akcentuotina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad žurnalistų etikos inspektorė gali priimti sprendimą reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Tokio pobūdžio sprendimo priėmimas yra siejamas su minėto įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą nesilaikymu. Konkrečiu atveju nenustatyta, kad viešosios informacijos skleidėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, todėl Pareiškėjos prašymas reikalauti, kad viešosios informacijos skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų ginčo teiginiuose paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir jos garbę bei orumą žeminančią informaciją, negali būti tenkinamas. Dėl Pareiškėjos teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo: Asmens teisė į privatų gyvenimą yra ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie privatų žmogaus gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje numatyta, kad privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo sąvoka apima su asmens tapatybe susijusius aspektus, tokius kaip asmens vardas ar atvaizdas. Pažymėtina, kad teisėtas visuomenės interesas suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie įstatymo saugomą žmogaus privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, o informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą grindžia dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: neteisėtu televizijos laidos rengėjų atvykimu į jai priklausančią gyvenamojo namo teritoriją, jos filmavimą ir persekiojimą po visą teritoriją bei neteisėtu jos nuotraukų demonstravimu. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose. Įvertinus televizijos laidos ir tinklalapio turinį, nustatyta, kad televizijos laidos rengėjai kartu su J. Daraškevičiene ir V. Bukauskaite atvyko į Pareiškėjai ir V. Bukauskaitei priklausančią privačią namų valdą susitikti su Pareiškėja, išklausyti jos pozicijos apie J. Daraškevičienės ir V. Bukauskaitės išsakytą kritiką bei apžiūrėti ir nufilmuoti V. Bukauskaitei priklausančią gyvenamąją patalpą ir privačią namų valdą. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai ta pati privati namų valda priklauso keliems savininkams, sutikimas ją filmuoti, fotografuoti ir joje daryti garso ir vaizdo įrašus turi būti gautas iš visų savininkų. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos skleidėjas turėjo aiškų ir neabejotiną V. Bukauskaitės sutikimą atvykti į jai priklausančią privačią namų valdą, gyvenamąją patalpą, jas filmuoti ir jose daryti garso ir vaizdo įrašus. Iš televizijos laidos turinio matyti, kad Pareiškėjai priklausanti gyvenamoji patalpa nebuvo filmuojama, tačiau buvo filmuojama privati namų valda ir joje daromas garso ir vaizdo įrašas. Akcentuotina, kad Pareiškėja televizijos laidos rengėjams neišreiškė aiškaus nesutikimo ar draudimo filmuoti jos privačią namų valdą, tačiau atitinkamais savo veiksmais: atsakinėjimu į žurnalistės pateiktus klausimus, geranorišku bendravimu su žurnaliste ir kvietimu aprodyti gyvenamąją teritoriją – jiems parodė, jog sutinka, kad privačioje namų valdoje būtų filmuojama. Taip pat pažymėtina, kad Pareiškėjos filmavimas jos namų valdoje vyko siekiant sužinoti ir paskelbti jos nuomonę apie jos giminaičių pateiktą informaciją ir siekiant išsiaiškinti visuomenei aktualų klausimą apie Pareiškėjos naudojimąsi tarnybinėmis pareigomis, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo – Pareiškėjos skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje pateikta privataus gyvenimo sąvoka, pažymėtina, kad asmens privatus gyvenimas taip pat apima ir nuotraukas, o teisė į atvaizdą yra laikytina teisės į privatų gyvenimą dalimi. Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Tai reiškia, kad visuomet yra reikalingas asmens sutikimas fotografuotis, platinti, publikuoti ar demonstruoti jo nuotraukas, išskyrus tuos atvejus, kai minėtų veiksmų atlikimą pateisina viešasis interesas. Sprendžiant dėl to, pažeista asmens teisė į atvaizdą ar ne, svarbu ir tai, kokio tikslo siekta publikuojant nuotrauką: informuoti visuomenę ar tik patenkinti jos smalsumą ir pan. Pažymėtina, kad jeigu asmuo išreiškė savo sutikimą būti fotografuojamas tam tikram tikslui (pvz., privačiam albumui), tai nesuteikia leidimo neribotai naudoti asmens atvaizdą kitiems tikslams. Nagrinėjamu atveju televizijos laidoje parodytos Pareiškėjos privataus gyvenimo dalimi esančios nuotraukos: eterio 17 min. 11 sek. parodyta trijų seserų vaikystės-paauglystės nuotrauka, eterio 17 min. 15 sek. parodyta nesena trijų seserų nuotrauka, kuri pakartota eterio 19 min. 45 sek.; eterio 17 min. 20 sek. parodyta senesnė trijų seserų nuotrauka, kurios dalis su Pareiškėja stambiu planu taip pat parodyta eterio 17 min. 22 sek.; eterio 28 min. 1 sek. parodyta Pareiškėjos ir jos tėvo nuotrauka. Televizijos laidoje šios nuotraukos parodytos siekiant iliustruoti anksčiau buvusius gerus trijų seserų tarpusavio santykius ir Pareiškėjos santykius su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad televizijos laidoje buvo nufilmuotas ir daugybę kartų parodytas Pareiškėjos atvaizdas jos privačioje namų valdoje, konstatuotina, kad nebebuvo poreikio demonstruoti Pareiškėjos nuotraukų, siekiant sudaryti galimybę visuomenei ją identifikuoti, o viešosios informacijos skleidėjo siekis nuotraukomis parodyti ankstesnius Pareiškėjos ir jos seserų bei tėvo santykius nebuvo susijęs su teisėtu visuomenės interesu, bet buvo nukreiptas į visuomenės smalsumo tenkinimą. Šiuo atveju viešosios informacijos skleidėjas, neturėdamas ir net neklausęs Pareiškėjos sutikimo apie jos nuotraukų skelbimą, siekdamas minėtų tikslų, turėjo galimybę pasirinkti kitokį tokios informacijos paskelbimo būdą, nesusijusį su Pareiškėjos nuotraukų skelbimu. Pažymėtina, kad iš ginčo objektu esančių nuotraukų turinio matyti, jog jos buvo darytos konkrečiam tikslui – saugojimui privačiame albume, ir buvo skirtos nedideliam subjektų ratui. Darytina išvada, kad tokių nuotraukų demonstravimas be Pareiškėjos sutikimo ir siekiant patenkinti visuomenės smalsumą, pažeidžia Pareiškėjos teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnį. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, jog viešosios informacijos skleidėjas iki šiol neteisėtai skelbia Pareiškėjos nuotraukas tinklalapyje, žurnalistų etikos inspektorė turi pagrindą reikalauti, kad viešosios informacijos skleidėjas pašalintų minėtą pažeidimą iš tinklalapyje skelbiamos televizijos laidos. Dėl Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio pažeidimo: Vertinant viešosios informacijos skleidėjo veiksmus dėl Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio pažeidimo, pažymėtina, jog šio įstatymo 44 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatyta, kad, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Gavus minėtą paneigimą, privaloma jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą informacija, paskelbti per dvi savaites. Jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi minėtą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus. Konkrečiu atveju Pareiškėja viešosios informacijos skleidėjui 2011-12-08 išsiuntė reikalavimą paneigti ginčo publikacijoje paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuris buvo gautas 2011-12-14. Viešosios informacijos skleidėjas minėto Pareiškėjos reikalavimo neįgyvendino ir jai nepateikė jokio atsakymo, tokius savo veiksmus motyvuodamas tuo, kad pateikė paaiškinimus žurnalistų etikos inspektorei dėl analogiškų ginčo aplinkybių. Pažymėtina, kad nors viešosios informacijos skleidėjas ir nėra atsakingas už ginčo teiginiuose paskelbtą informaciją, vis dėlto akcentuotina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis visuomenės informavimo priemonei nustato imperatyvų reikalavimą per 14 dienų pateikti motyvuotą atsakymą paneigimą pateikusiam asmeniui, jeigu nusprendžiama jo pateikto paneigimo viešai neskelbti. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje tarp nustatytų visuomenės informavimo principų numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, vadovaudamiesi minėtu principu, turi pareigą laikytis Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio reikalavimų. Konkrečiu atveju viešosios informacijos skleidėjas, gavęs Pareiškėjos reikalavimą ir nusprendęs jo neskelbti televizijos laidoje ir tinklalapyje, per 14 dienų Pareiškėjai nepateikė jokio rašytinio atsakymo, paaiškinančio paneigimo nepaskelbimo priežastis ir motyvus. Minėtų faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad viešosios informacijos skleidėjas, nesilaikydamas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyto vadovavimosi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais principo, pažeidė minėto įstatymo 44 straipsnio 4 dalį, kadangi per dvi savaites nuo Pareiškėjos pateikto reikalavimo gavimo dienos nepateikė Pareiškėjai rašytinio atsakymo apie priežastis ir motyvus, dėl kurių nusprendė nevykdyti Pareiškėjos reikalavimo. Išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą, žurnalistų etikos inspektorė daro išvadą, kad jos skundas yra pagrįstas dėl dalyje televizijos laidoje ir tinklalapyje paskelbtos neobjektyvios informacijos, neteisėto Pareiškėjos nuotraukų demonstravimo bei atsakymo į Pareiškėjos reikalavimą nepateikimo. Šiuo pagrindu konstatuotina, kad viešosios informacijos skleidėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo3 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnį, 16 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą bei 44 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjos skundas kitose dalyse laikytinas nepagrįstu. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 3 dalies 1 punktu, 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė n u s p r e n d ė: 1. P r i p a ž i n t i Almutės Juzėnienės skundą dėl televizijos laidoje „Akistata“ (TV3, 2011-09-21) ir interneto tinklalapyje www.tv3play.lt paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. 2. Į s p ė t i viešosios informacijos skleidėją UAB „Tele-3“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 4 dalies pažeidimų ir reikalauti juos pašalinti iš interneto tinklalapyje www.tv3play.lt skelbiamos televizijos laidos „Akistata“ (TV3, 2011-09-21). 3. I š s i ų s t i sprendimą Pareiškėjai bei UAB „Tele-3“ generalinei direktorei L. Blaževičiūtei. 4. V i e š a i p a s k e l b t i sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. Šio sprendimo rezoliucinė dalis turi būti nedelsiant paskelbta TV3 televizijos laidoje „Akistata“ bei interneto tinklalapyje www.tv3play.lt, apie tai ir apie sprendime nustatyto reikalavimo įvykdymą informuojant žurnalistų etikos inspektorių per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________