LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO P O T V A R K I S DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO 2012 m. birželio 25 d. Nr. 2B-40 Vilnius Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2012 m. birželio 8 d. gautas pareiškėjo – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-17/2012) „ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 2.15 punkto (1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 redakcija (Žin., 1999, Nr. 50-1608) nuostata „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (
- ir)išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams“ ta dalimi, kuria įtvirtintas laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), pardavimas ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, neprieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui (2004 m. vasario 21 d. įstatymo Nr. XI-1313 redakcija), kad „valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams“, Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnį teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai (2 dalies 5 punktas), turi būti suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui (2 dalies 6 punktas), prie teismo nutarties turi būti pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (3 dalies 2 punktas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Taip pat Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą – ypač tais atvejais, kai ginčijami teisės aktai (jų dalys) buvo keičiami ir (arba) papildomi, – teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, nutartyje privalo tiksliai nurodyti, kurios redakcijos teisės akto (jo dalies) atitiktis aukštesnės galios teisės aktui yra ginčijama. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad prie prašymo ištirti, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, turi būti pridedamas būtent tos redakcijos ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas – „Valstybės žiniose“ paskelbtas teisės akto tekstas. Atlikus prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, jog pareiškėjas – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas netiksliai nurodo ginčijamą nuostatą. Jis prašo ištirti, ar Konstitucijai ir Žemės įstatymui neprieštarauja „Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 2.15 punkto (1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 redakcija (Žin., 1999, Nr. 50-1608))“ nuostata, nors ginčijama nuostata yra įtvirtinta ne Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos, o paties Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte. Taigi pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai ir Žemės įstatymui neprieštarauja Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo 2.15 punkto nuostata. Iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kurios redakcijos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo 2.15 punkto atitiktis Konstitucijai ir Žemės įstatymui yra ginčijama. Nutartyje, kuria pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, pažymėta, kad civilinės bylos išsprendimas yra neatsiejamas nuo šioje byloje ginčijamo įsakymo, priimto 2011 m. vasario 17 d., parengimo metu galiojusių Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo 2.15 punkto nuostatų vertinimo, tačiau pareiškėjas cituoja šio nutarimo 2.15 punktą, išdėstytą šiuo metu galiojančia 2011 m. kovo 16 d. redakcija, o rezoliucinėje dalyje prašo ištirti, ar Konstitucijai ir Žemės įstatymui neprieštarauja šio nutarimo 2.15 punktas, išdėstytas 1999 m. birželio 2 d. redakcija. Šiame kontekste pažymėtina, kad šis Vyriausybės nutarimas buvo ne kartą keičiamas, inter alia Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1500 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“. Pareiškėjas prašo ištirti Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo 2.15 punkto atitiktį inter alia Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, tačiau nepateikia jokių teisinių argumentų savo abejonei pagrįsti. Taip pat pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų, kodėl ginčijamas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo 2.15 punktas, jo manymu, prieštarauja būtent Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, kuriame nustatytas tik vienas iš valstybinės žemės sklypų pardavimo be aukciono pagrindų, nors Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje yra išvardyti ir kiti valstybinės žemės sklypų pardavimo be aukciono pagrindai, o pagal šios dalies 5 punktą valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad prie pareiškėjo prašymo pridėtas ne oficialus ginčijamo nutarimo tekstas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų ir 3 dalies 2 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prašymą (Nr. 1B-17/2012) „ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 2.15 punkto (1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 redakcija (Žin., 1999, Nr. 50-1608) nuostata „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (
- ir)išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams“ ta dalimi, kuria įtvirtintas laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), pardavimas ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, neprieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui (2004 m. vasario 21 d. įstatymo Nr. XI-1313 redakcija), kad „valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams“, Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną. Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis _________________