← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2012 m. birželio 27 d. Nr. 1K-1113 Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą Nr. XI-2121 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnyje nustatyta: „Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų. Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai “. Mokesčiai yra vienas iš pagrindinių valstybės, taip pat vietos savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių. Nustatant mokesčius, siekiama gauti pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti, visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Be to, mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos naudingos ūkinės pastangos, paremiami ūkio plėtros prioritetai.
  2. Seimo priimtas Įstatymas inter alia nustato lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms, tai yra įtvirtina naują mokesčio lengvatą. Pažymėtina, kad bet kokių mokesčių lengvatų nustatymas neabejotinai įtakoja valstybės biudžeto formavimą ir vykdymą, todėl sprendžiant dėl naujos mokesčio lengvatos nustatymo pagrįstumo ir tikslingumo, būtina įvertinti jos poveikį valstybės biudžeto pajamoms atitinkamu laikotarpiu. Iniciatyvų nustatyti mokesčių lengvatas ir mažinti biudžetų pajamas ar didinti viešąsias išlaidas, kai šie sprendimai turi ženklų poveikį biudžetui, svarstymas atsietai nuo paties biudžeto yra nepriimtinas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 724 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-3885

(4)“ nutarė nepritarti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms nustatymui, motyvuodama tuo, kad valstybės biudžetas dėl to negautų 68 mln. litų; šias pajamas būtų sunku kompensuoti net vidutiniu laikotarpiu, taigi Lietuvai būtų sudėtinga vykdyti įsipareigojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnį, o neištaisius perviršinio deficito būklės grėstų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų įšaldymas. Nėra pagrindo teigti, jog PVM lengvata keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms gali būti įgyvendinta nepadidinant valdžios sektoriaus deficito ir skolinimosi poreikio. Būtina įvertinti, jog esamas neapibrėžtumas dėl Europos Sąjungos ir viso pasaulio ekonomikos pats savaime yra pagrindinė rizika Lietuvos ekonomikos plėtrai, taigi – ir biudžeto rezultatams.
  1. Jeigu PVM tarifas keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms būtų sumažintas, keleivių vežimo kainos irgi turėtų atitinkamai mažėti, tačiau tikėtina, kad PVM lengvata būtų siekiama didinti vežėjų gaunamas pajamas ir kompensuoti anksčiau susidariusius nuostolius, o tai neskatintų ieškoti būdų, kaip veiksmingiau spręsti viešojo transporto, jo finansavimo ir kompensacijų mokėjimo vežėjams problemas. Todėl nebūtų pasiektas Įstatymo tikslas – „užtikrintas viešojo transporto sistemos patrauklumas ir prieinamumas visiems, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenims“.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų, be to, savivaldybių tarybos išimtine teise nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais, todėl įgyvendindamos savo funkcijas ir teises savivaldybių institucijos turėtų ieškoti būdų, kaip užtikrinti optimalų ir veiksmingą viešojo transporto organizavimą. Ieškoti sąnaudų optimizavimo būdų siekiant užtikrinti vežėjų veiklos tęstinumą ir plėtrą pabrėžtinai rekomenduota ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 m. rugsėjo 23 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. 2020-6 „Valstybės biudžeto lėšų, skirtų transporto kompensacijoms, skaičiavimo ir mokėjimo vertinimas“.
  3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 331 „Dėl 2009 metų savivaldybių biudžetų negautų pajamų kompensavimo ir bendrosios dotacijos kompensacijų“ skyrė savivaldybėms iš 2009 metų valstybės biudžeto gautų viršplaninių pajamų 223 985,5 tūkst. litų 2009 metais savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms kompensuoti. Savivaldybių taryboms pasiūlyta skirtas lėšas pirmiausia naudoti 2010 m. sausio 1 d. esančiam įsiskolinimui padengti. Be to, pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos nurodytą poreikį 2011 metais savivaldybių biudžetams tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis dėl lengvatinio PVM tarifo keleivių vežimui panaikinimo buvo padidinta 18 mln. litų. Be to, nuo 2011 m. sausio 1 d. nuo akcizų už gamtines dujas atleidžiamos gamtinės dujos, naudojamos kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai, – taip sudaromos sąlygos mažinti keleivių vežimo paslaugų teikimo savikainą ir atitinkamai sudaromos prielaidos mažėti valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaidoms, susijusioms su vežėjų išlaidų (negautų pajamų) kompensavimu.
  4. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, siūlymas nustatyti PVM lengvatą keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms gali būti svarstomas tik kartu su 2013 metų valstybės biudžeto projektu, visiškai įsitikinus, kad tokios lengvatos finansinis poveikis nesukels grėsmės įsipareigojimų pagal perviršinio deficito procedūros vykdymui ir nebus pažeisti nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių biudžeto sudarymą ir vykdymą, reikalavimai, o jeigu tokia grėsmė kiltų – kartu priimant kitus, neigiamą poveikį neutralizuojančius sprendimus. 2 straipsnis. S i ū l a u pakeisti Įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 19 straipsnio papildymas ir pakeitimas
  5. Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 4 punktu: „4) laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;“.
  6. Papildyti 19 straipsnį nauja 5 dalimi: „
  7. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.“
  8. Buvusią 19 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi.“ 3 straipsnis. P a v e d u Respublikos Prezidentės vyriausiajam patarėjui Nerijui Udrėnui pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.