Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1267-480/2011 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00119-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija 17.2. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 18 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vytauto Puikio prašymą atsakovui Prienų rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Prienų rajono savivaldybės administracijai, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, n u s t a t ė: Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo Vytauto Puikio skundą atsakovams Prienų rajono savivaldybės tarybai, Prienų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl rašto panaikinimo. 2011 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta, nes pareiškėjas Vytautas Puikys buvo pateikęs prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjas Vytautas Puikys prašo ištirti, ar 2008 m. kovo 27 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11 punktas „Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (priedas)“ ir šių nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ visa apimtimi (1–17 punktai imtinai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Prašyme nurodė, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reikalauja, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Pažymėjo, kad Nuostatų 11 punktas bei Priedas (1–17 punktai imtinai), numatantys, jog vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 m2 nekilnojamojo turto plotą, t. y. vietinės rinkliavos dydžių nustatymą susiejantys su valdomo nekilnojamojo turto kiekiu ar plotu, pažeidžia proporcingumo principą. Teigė, jog tam, kad nebūtų pažeistos jo teisės, Nuostatuose turi būti numatyta galimybė atliekų turėtojams mokėti ir pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 nurodytus motyvus. Prienų rajono savivaldybės taryba atsiliepime į skundą su V. Puikio prašymu nesutiko. Nurodė, kad tiek Atliekų tvarkymo įstatymas, tiek Europos Sąjungos teisės aktai savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, todėl Nuostatų 11 punkte įtvirtintas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas – litais už 100 m2 nekilnojamojo turto ploto ir Nuostatų priede nustatyti rinkliavos dydžiai pagal konkrečią nekilnojamojo turto paskirtį neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. Prašymas tenkintinas. Dėl prašomo ištirti teisės akto norminio pobūdžio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktas numato, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 punktą, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2003 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-63-03), teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai reglamentuoja vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos mokėjimą, apskaitą. Iš prašomų ištirti Nuostatų turinio matyti, kad juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Nuostatai laikytini norminiu teisės aktu, kadangi atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d., ABTĮ 2 str. 13 d. bei teisės doktrinoje. Dėl norminio teisės akto nuostatų teisėtumo Vytautas Puikys prašo ištirti, ar 2008 m. kovo 27 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 11 punktas „Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (priedas)“ ir šių nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ visa apimtimi (1–17 punktai imtinai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą, pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. Minėto įstatymo 32 straipsnis, įtvirtinantis principą „teršėjas moka“, įpareigoja valstybinės valdžios ir vietos savivaldos institucijas užtikrinti, jog atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų pirminis atliekų darytojas arba dabartinis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Atliekų tvarkymo įstatymo 33 straipsnis išvardina tik papildomų atliekų tvarkymo finansavimo šaltinių sąrašą. Vadinasi, lėšos, surinktos iš atliekų turėtojų, turi padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaidas bei būti pakankamos užtikrinti komunalinių atliekų sistemai keliamus reikalavimus. Kartu įvertinat viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą, akivaizdu, jog savivaldybės tarybos nustatytas vietinės rinkliavos dydis bei jos apskaičiavimo atliekų turėtojams tvarka pirmiausia neturi viršyti to, kas yra būtina siekiant minėto finansavimo tikslų. Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 3 punkte numatyta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, o Nuostatų 10 punkte pažymėta, jog vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas. Vytautas Puikys, prašydamas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nesutinka, jog vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal valdomo nekilnojamojo turto kiekį ar plotą. Tačiau Atliekų tvarkymo įstatymas tiesiogiai nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Teisingumo teismas, aiškindamas principą „teršėjas moka“, yra nusprendęs, kad kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosios Direktyvos 2006/10/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai, tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.). Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Šiuo požiūriu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.). Vertintina, kad Nuostatų 11 punktas, numatantis, jog vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o pagal nekilnojamojo turto plotą, savaime neprieštarauja nei principui „teršėjas moka“, nei proporcingumo principui. Be to, Nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimo tvarka yra visiems komunalinių atliekų turėtojams tokia pati, t. y. Nuostatų 11 punktas nustato vienodą atliekų tvarkymo kainą už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį. Pažymėtina, jog Nuostatų 11 punkto sakinio konstrukcija rodo, kad Priedas „Vietinės rinkliavos dydis Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ yra Nuostatų 11 punkto sudedamoji dalis. Prienų rajono savivaldybės pasirinktas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas iš esmės sudaro galimybę administruoti šią rinkliavą nedideliais kaštais, pakankamai tiksliai apskaičiuoti atliekų tvarkymo išlaidas, planuoti papildomų lėšų poreikį, užtikrina galimybes komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo sistemos organizatoriui tiksliai prognozuoti pajamas, kas savo ruožtu leidžia planuoti šių pajamų paskirstymą bei efektyviau organizuoti patį komunalinių atliekų tvarkymą. Jis taip pat užtikrina tikslią vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą, efektyvią jų kontrolę, skolų administravimą. Toks pasirinktas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas iš esmės yra tinkamas anksčiau paminėtam tikslui pasiekti. Be to, jis neperžengia ir to, kas yra būtina komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtros finansavimui užtikrinti. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms. Tačiau Nuostatų 13 punkte nurodant, jog vietinės rinkliavos administravimą vykdo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, galimybė atliekų turėtojams patiems perduoti atliekas atliekų tvarkytojui ir mokėti ne pagal nekilnojamojo turto bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų atliekų kiekį, nenumatyta. Nors, kaip jau buvo minėta, vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimas pagal nekilnojamojo turto plotą pats savaime neprieštarauja viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam proporcingumo principui, vis dėlto situacija, kai nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams mokėti pagal realiai susidarantį – perduodamą atliekų kiekį, yra ydinga. Darytina išvada, kad nesuteikus atliekų turėtojams teisės deklaruoti realiai susidarančių atliekų kiekį ir pagal jį mokėti rinkliavą, toks administracinis sprendimas neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų, t. y. pažeidžia proporcingumo principą. Savivaldybėje egzistuojanti komunalinių atliekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka turi būti pagrįsta. Tais atvejais, kai yra įmanoma be didelių kaštų nustatyti tikslų komunalinių atliekų, atliekų turėtojo perduotų tvarkyti kiekį, atliekų turėtojams Nuostatuose turi būti numatyta galimybė apskaičiuoti ir mokėti rinkliavą pagal jį, ypač kai nėra aiškių įrodymų, jog komunalinių atliekų kiekio deklaravimas objektyviai neįmanomas ar nepagrįstai sudėtingas. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Nuostatų 11 punktas, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, kai objektyviai ir be didelių ekonominių sąnaudų įmanoma nustatyti atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti atliekų kiekį, prieštarauja proporcingumo principui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Pripažinti, kad Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83, 11 punktas, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Sprendimui įsiteisėjus, paskelbti jį „Valstybės žiniose“ bei leidiniuose „Gyvenimas“ ir „Naujasis Gėlupis“. Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Albina Rimdeikatė Jolanta Medvedevienė Algis Markevičius _________________