← Lietuva

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 171 STRAIPSNIU IR 21 STR

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 171 STRAIPSNIU IR 21 STRAIPSNIO 2 DALIES PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4289 2012 m. liepos 4 d. Nr. 831 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1578 30 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo papildymo 171 straipsniu ir 21 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4289 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau nepritarti Įstatymo projektu numatomo teisinio reglamentavimo priemonėms dėl šių priežasčių:

  1. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė pavedė išskirtinę funkciją vykdyti sprendimus ir suteikė tam valdingus įgalinimus. Antstoliui priskirtų funkcijų atlikimas yra teisės į operatyvaus ir efektyvaus sprendimo įvykdymą užtikrinimo priemonė ir šias svarbias ir išskirtines funkcijas antstolis atlikti privalo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 21 straipsnio 2 dalyje numatytas paslaugas antstolis gali teikti tik tada, jeigu tai netrukdo atlikti minėtas funkcijas. Visais atvejais šias įstatymo nustatytas funkcijas antstolis turi atlikti pirmiausia. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia antstoliui galimybę teikti tik laikino, nenuolatinio pobūdžio paslaugas – įteikti dokumentus, konstatuoti faktines aplinkybes, teikti teisines konsultacijas – patarimus teisės klausimais, aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą ir tarpininkauti vykdant turtines prievoles, kurios dėl savo pobūdžio iš esmės netrukdytų jam tinkamai atlikti įstatymo pavestų funkcijų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (Žin., 2012, Nr. 57-2823), įsigaliosiančio 2013 m. kovo 1 d., 12 straipsnyje numatytas fizinio asmens bankroto administratoriaus pareigas ir funkcijas, kurios savo esme yra nuolatinio, nepertraukiamo pobūdžio, abejotina, ar antstolis, teikdamas fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugas, kartu galėtų tinkamai atlikti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo jam pavestas funkcijas.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas fizinio asmens bankroto administravimo paslaugas gali teikti tik toks fizinis arba juridinis asmuo arba juridinio asmens padalinys (filialas), kuris Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1010) nustatyta tvarka turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1012; 2010, Nr. 86-4529) nustatyta tvarka turi teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Įvertinus Įstatymo projekto nuostatas, darytina išvada, kad antstoliui, kaip ir bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, siekiančiam teikti fizinio asmens bankroto administravimo paslaugas, būtų taikoma bendra šiame punkte nurodytuose įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar visi antstoliai, siekiantys teikti tokias paslaugas, atitiktų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 112 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus siekiantiems teikti bankroto ar restruktūrizavimo administravimo paslaugas asmenims turėti atitinkamos patirties.
  3. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatas bankroto ir restruktūrizavimo administratorių, vykdančių fizinio asmens bankroto procedūras, veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymu. Šiuo metu bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą vykdo Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 27 straipsnio 2 dalies nuostatas antstolių veiklą kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai. Todėl manytina, kad, priėmus Įstatymo projektą, antstolio veiklą – fizinio asmens bankroto procedūrų vykdymą (kaip vieną iš antstolių vykdomos veiklos rūšių) taip pat kontroliuotų minėtos institucijos, nes Įstatymo projekte nenumatyta, kad antstolis gali įgyti teisę administruoti fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi svarstytina, ar neįvyktų taip, kad asmenų, vykdančių fizinio asmens bankroto procedūras, veiklą prižiūrėtų skirtingos institucijos (pagal tai, kokia tvarka asmuo įgijo teisę teikti fizinio asmens bankroto administravimo paslaugas) ir nebūtų galimybės užtikrinti vienodos asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūros (konsultavimas, nuobaudų skyrimas ir kita).
  4. Kadangi fizinių asmenų bankroto administratoriaus (taigi ir antstolio, teikiančio tokias paslaugas) profesinės civilinės atsakomybės už atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudimo klausimai jau reglamentuojami Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 13 straipsnyje, Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatytas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo papildymas šiuos klausimus reglamentuojančiu 171 straipsniu vertintinas kaip perteklinis ir nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
  5. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento dėl Įstatymo projekto pateiktai pastabai dėl galimo interesų konflikto atliekant antstolio funkcijas ir teikiant bankroto administravimo paslaugas.
  6. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 104 (Žin., 2012, Nr. 15-659) yra patvirtinta Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepcija, kurios tikslas – supaprastinti ir atpiginti išieškojimų valstybės naudai procesą, užtikrinti, kad išieškojimus valstybės naudai vykdytų vienas administratorius, automatizuoti išieškojimo procesus ir skatinti prievolių vykdymą laiku. Taip pat Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su projekto partneriais Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos vykdo projektą „Elektroninių paslaugų informacinės sistemos, skirtos ne ginčo tvarka paskirtų baudų fiziniams ir juridiniams asmenims administravimui, sukūrimas“ (e. bauda). Šio projekto tikslas – skatinti, kad baudos būtų sumokamos sparčiau ir geranoriškai, gerinti administravimo procesą ir sudaryti sąlygas veiksmingiau valdyti įsiskolinimus valstybei. Jei būtų visiškai įgyvendinti išieškojimų valstybei mechanizmai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos galėtų pati vykdyti dalį šių išieškojimų. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimai valstybės naudai sudaro apie 60 procentų visų antstoliams pateikiamų vykdyti vykdomųjų dokumentų, įgyvendinus minėtą koncepciją ir e. baudos projektą, antstoliams teikiamų vykdyti vykdomųjų dokumentų dalis gali sumažėti. Todėl, remiantis išdėstytais argumentais, galimybę leisti antstoliams teikti fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugas būtų tikslinga svarstyti įgyvendinus e. baudos projektą ir įvertinus jo poveikį antstolių sistemos funkcionavimui. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS TEISINGUMO MINISTRAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.