← Lietuva

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3174 2012 m. liepos 11 d. Nr. 836 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. balandžio 11 d. plenarinio posėdžio protokolo Nr. SV-S-1545 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3174 (toliau – projektas) dėl šių priežasčių:

  1. Projekte siūloma į privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą įtraukti papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvoje gavusius asmenis. Taigi šiems asmenims būtų sudarytos palankesnės privalomojo sveikatos draudimo sąlygos nei Lietuvos Respublikos piliečiams, nes valstybės lėšomis draudžiami ne visi piliečiai, o tik tam tikros socialiai pažeidžiamiausios piliečių kategorijos. Toks reglamentavimas pažeistų konstitucinį visų asmenų lygybės principą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 29 straipsnio 1 dalyje, įpareigoja valstybę vienodai veiksmingomis priemonėmis ginti kiekvieno asmens teises ir laisves, todėl įstatymu negalima įteisinti reglamentavimo, pažeidžiančio Lietuvos Respublikos Konstituciją. Socialiai pažeidžiamiausi papildomą ir laikiną apsaugą gavę asmenys – vaikai, nėščios moterys, asmenys, sergantys sunkiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašą, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, pensinio amžiaus asmenys – draudžiami valstybės lėšomis ir dabar. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 6 straipsnio 4 dalies 17 ir 18 punktuose. Pagal projektą prie socialiai pažeidžiamų asmenų būtų priskirti darbingo amžiaus asmenys, gavę laikiną ar papildomą apsaugą Lietuvoje. Taip šiems asmenims būtų sudarytos geresnės privalomojo sveikatos draudimo sąlygos negu Lietuvos piliečiams, nes darbingo amžiaus Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai turi mokėti įmokas patys, jie nedraudžiami valstybės lėšomis, jeigu nepriskiriami socialiai pažeidžiamų asmenų kategorijoms. Įstatymų leidėjas, priėmęs tokį įstatymą, išplėstų draudžiamų valstybės lėšomis asmenų sąrašą – įtrauktų į jį papildomą ir laikiną apsaugą gavusius asmenis ir sudarytų jiems geresnes sąlygas nei Lietuvos piliečiams. Vykdant Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvą Nr. 2011/95/EB, 2012 metais numatoma priimti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pagal kurį papildomą ir laikiną apsaugą gavę asmenys būtų priskiriami draudžiamiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, tai yra tokie asmenys, jeigu jie nepateks į socialiai pažeidžiamiausių asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, kategorijas, galės mokėti įmokas patys, taip tapti apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu ir įgyti teisę į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą vienodomis sąlygomis kaip Lietuvos Respublikos piliečiai.
  2. Priėmus šį įstatymą ir į valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sąrašą įtraukus papildomą ir laikiną apsaugą gavusius asmenis, kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui reikėtų skirti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Dėl esamos ekonominės būklės, kai kyla grėsmė, kad nebus vykdomi valstybės įsipareigojimai, nėra galimybės didinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime (Žin., 2004, Nr. 181-6708) pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų neskiriama arba skiriama nepakankamai. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS, PAVADUOJANTIS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRĄ GINTARAS STEPONAVIČIUS _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.