LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBĖS (STRATEGINIŲ) ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO 2012 m. rugpjūčio 14 d. Nr. V-1200 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 53 straipsnio 2 dalimi:

1. T v i r t i n u Valstybės (strateginius) švietimo stebėsenos rodiklius (pridedama).
2. P a v e d u Švietimo informacinių technologijų centrui (direktorius – dr. Vaino Brazdeikis) suderinus su Švietimo ir mokslo stebėsenos koordinavimo grupe, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro, tvirtinti valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių aprašus.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios: 3.
4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. ISAK-2692 „Dėl Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 3-80); 3.
5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. ISAK-245 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ISAK-2692 „Dėl Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 31-1146). Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-1200 valstybės (strateginiai) švietimo stebėsenos rodikliai
6. Valstybės (strateginiai) švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurią švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, indėlį į švietimą, švietimo procesus, švietimo rezultatus ar švietimo sistemos stebėjimą (metarodiklis).
7. Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo sistemos procesams): 2.
8. Švietimo aplinka: 2.1.
9. gyventojų skaičiaus pokytis (vienetais); 2.1.
10. niekur nedirbančių ir nesimokančių darbingo amžiaus asmenų dalis (%); 2.1.
11. asmenų, kuriems per metus ambulatorinėje ar stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje yra užregistruota bent viena liga ar trauma, skaičius; 2.1.
12. gyventojų, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, dalis (%); 2.1.
13. asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas, dalis (%); 2.1.
14. savižudybių skaičius 100 000 gyventojų (vienetais); 2.1.
15. gyventojų, pasinaudojusių kultūros paslaugomis, dalis (%); 2.1.
16. bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui (litais); 2.1.
17. pasitikinčiųjų švietimu dalis (%).
18. Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir (arba) išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti): 3.
19. Besimokančiųjų charakteristikos: 3.1.
20. besimokančiųjų pasiskirstymas pagal lytį (%); 3.1.
21. besimokančiųjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis (%); 3.1.
22. besimokančiųjų, kurių motinos (globėjos) yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą, dalis (%); 3.1.
23. besimokančiųjų, kurie gauna finansinę ir kitokią paramą, dalis (%). 3.
24. Personalo charakteristika: 3.2.
25. vidutinis pedagoginio personalo amžius (metais); 3.2.
26. pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal lytį (%); 3.2.
27. aukštos kvalifikacijos pedagoginio personalo dalis (%); 3.2.
28. pedagoginio personalo, kuris dalyvavo tarptautinėse mainų programose per praėjusius 5 metus, dalis (%); 3.2.
29. vienam pedagogo etatiniam vienetui tenkančių besimokančiųjų skaičius (vienetais); 3.2.
30. pedagoginio personalo vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio valstybės sektoriuje santykis (vienetais); 3.2.
31. švietimo įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal amžių (%); 3.2.
32. švietimo įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal lytį (%). 3.
33. Materialieji ir finansiniai ištekliai: 3.3.
34. valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui kaip BVP dalis (%); 3.3.
35. vidutinės vienam besimokančiam asmeniui tekusios lėšos (tūkst. Lt); 3.3.
36. fizinių ir juridinių asmenų skiriamų lėšų švietimui dalis (%); 3.3.
37. švietimo įstaigų, kurių nė vienai pastato daliai nereikia kapitalinio remonto, dalis (%); 3.3.
38. švietimo įstaigų, turinčių standartus atitinkančias laboratorijas ir technikos kabinetus, dalis (%).
39. Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą): 4.
40. Mokymas ir mokymasis: 4.1.
41. besimokančiųjų dalis amžiaus grupėje (%); 4.1.
42. integruotai besimokančiųjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis (%); 4.1.
43. besimokančiųjų fizinius ir technologinius mokslus dalis (%); 4.1.
44. mokinių / studentų motyvacijos mokytis įsivertinimas; 4.1.
45. mokinių / studentų ugdymo / studijų kokybės įvertinimas; 4.1.
46. besimokančiųjų, kurie išvyko mokytis / studijuoti pagal tarptautines mainų programas, dalis (%); 4.1.
47. atvykstančių mokytis / studijuoti pagal tarptautines mainų programas, dalis (%); 4.1.
48. besimokančiųjų Lietuvoje kitų šalių piliečių skaičius (vienetais); 4.
49. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas: 4.2.
50. pedagogų kontaktinių darbo valandų dalis (%) lyginant su visu pedagogų darbo laiku; 4.2.
51. pedagogų ir administracinio bei kito personalo skaičiaus santykis (%); 4.2.
52. švietimo įstaigų, sistemingai taikančių kokybės valdymo sistemas, dalis (%); 4.2.
53. vidutinis mokinių skaičius klasėje / grupėje (vienetais); 4.2.
54. labai gerai / teigiamai įvertintų mokyklų / studijų institucijų dalis (%).
55. Švietimo rezultatų rodikliai (parodo būvį pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą): 5.
56. Švietimo rezultatas: 5.1.
57. mokinių, Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (angl. Organisation for Economic and Social Cooperation and Development, toliau – OECD) Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (angl. Programme for International Student Assessment, toliau – PISA) tyrime pasiekusių ne žemesnį kaip 3 skaitymo pasiekimų lygį, dalis (%); 5.1.
58. mokinių, OECD PISA tyrime pasiekusių ne žemesnį kaip 3 matematikos pasiekimų lygį, dalis (%); 5.1.
59. mokinių, OECD PISA tyrime pasiekusių ne žemesnį kaip 3 gamtos mokslų pasiekimų lygį, dalis (%). 5.1.
60. 16–74 metų amžiaus asmenų, kurie naudojasi kompiuteriu ir internetu, dalis (%); 5.1.
61. išsilavinimą ir / ar kvalifikaciją įgijusių asmenų dalis (%); 5.1.
62. 20–24 ir 30–34 metų asmenų, įgijusių išsilavinimą, dalis (%); 5.1.
63. asmenų, nutraukusių mokymąsi / studijas, dalis (%). 5.
64. Švietimo pasekmės: 5.2.
65. darbingo amžiaus gyventojų pasiskirstymas pagal aukščiausią įgytą išsilavinimą (%); 5.2.
66. absolventų, registruotų darbo biržoje (po metų nuo baigimo), dalis (%); 5.2.
67. baigusiųjų ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi kitame švietimo lygmenyje arba įsidarbinusių mokinių / studentų dalis (%).
68. Metarodiklis (apibūdina švietimo sistemos stebėjimą): reguliariai skaičiuojamų rodiklių iš švietimo ir mokslo ministro patvirtinto valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių sąrašo dalis (%).
69. Valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus. _________________