DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 18 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 18 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3656 2012 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 1020 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SV-S-1655 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3656 (toliau – Įstatymo projektas) siekiui – skaidrinti viešuosius pirkimus ir kovoti su tiekėjų piktnaudžiavimu viešųjų pirkimų srityje, tačiau iš esmės nepritarti siūlomai teisinio reguliavimo priemonei – uždrausti tiekėjams, kurie laimėjo konkursą, o vėliau atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, 3 metus nuo atsisakymo pasirašyti sutartį dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – dėl šių priežasčių: 1.
- Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, Nr. 89-2741) numatytų veikų, už kurias baustas tiekėjas negali dalyvauti viešajame pirkime, sąrašas, o siūloma papildoma paraiškų ir pasiūlymų atmetimo sąlyga – tiekėjui atsisakius sudaryti sutartį, 3 metus nuo atsisakymo pasirašyti sutartį neleisti jam dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – negali būti laikoma lygiaverte dėl kylančių pasekmių toms veikoms, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė. 1.
- Sumažėtų tiekėjų konkurencija viešuosiuose pirkimuose, nes būtų apribota tiekėjų galimybė vienu metu dalyvauti keliuose viešuosiuose pirkimuose. Pažymėtina, kad tiekėjai dėl viešųjų pirkimų procedūrų trukmės ir laimėtojo nustatymo tvarkos ne visada gali tiksliai planuoti žmogiškuosius, finansinius ir kitus išteklius, kurių prireiktų sutartims įvykdyti, jeigu tiekėjas laimėtų kelis konkursus vienu metu. Nustačius Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, tiekėjas, vienu metu laimėjęs kelis konkursus, turėtų pasirašyti visas sutartis, neatsižvelgdamas į turimus žmogiškuosius, finansinius ir kitus išteklius, nuo kurių priklauso tinkamas sutarties įvykdymas, nes priešingu atveju – tiekėjui atsisakius sudaryti sutartį – jam būtų uždrausta 3 metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 1.
- Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei tinkamai įgyvendinti turėtų būti sukurta bendra duomenų sistema, kurioje būtų kaupiami duomenys apie atsisakiusius sudaryti pirkimo sutartį tiekėjus. Šiai sistemai sukurti ir išlaikyti reikėtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšų. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 11 punkte nurodyta, kad Įstatymo projekto įgyvendinimas leis sutaupyti papildomų valstybės biudžeto lėšų. Kadangi aiškinamajame rašte papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis neapskaičiuotas ir nepateiktas, neįmanoma įvertinti valstybės finansinių galimybių įgyvendinti teikiamo Įstatymo projekto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mažėja atvejų, kai tiekėjai atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2010 metais buvo 336 atvejai, kai tiekėjai atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, ir tai sudarė 2,7 procento visų atliktų viešųjų pirkimų. 2011 metais buvo tik 233 tokie atvejai (1,8 procento visų atliktų viešųjų pirkimų), o 2012 metų I pusmetį – 57 tokie atvejai. Abejotina, ar valstybės biudžeto lėšų poreikis sistemai, kurioje būtų kaupiami duomenys apie atsisakiusius sudaryti pirkimo sutartį tiekėjus, sukurti ir išlaikyti būtų proporcingas šios sistemos teikiamai naudai. 1.
- Galiojančios Įstatymo nuostatos perkančiosioms organizacijoms suteikia pakankamai priemonių kovoti su galimu tiekėjų piktnaudžiavimu. Įstatymo 30 straipsnyje perkančiajai organizacijai nustatyta teisė reikalauti, kad pateiktų pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas. Tiekėjui pasitraukus iš viešojo pirkimo konkurso, pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas lieka perkančiajai organizacijai. Svarbu pažymėti ir tai, kad perkančiajai organizacijai Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje suteikta teisė, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Be to, perkančioji organizacija, kaip nustatyta Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, turi reikalauti, kad tiekėjas, dalyvaujantis viešajame pirkime, pateiktų deklaraciją, kurioje nurodytų, kad pirkime veikia savarankiškai ir nedalyvauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 30-856; 2012, Nr. 42-2041) nurodytuose draudžiamuose susitarimuose. Tiekėjas, pateikęs melagingą deklaraciją, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
- Pritarti Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 24 d. išvadoje ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. spalio 11 d. išvados 1–4 punktuose pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams, išskyrus 4 punkto antrojoje pastraipoje išdėstytą argumentą, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nenustatyta, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis gali būti taikomos kitokios nuostatos, nei numatyta šiame kodekse, ir penktosios pastraipos pastabą. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS RIMANTAS ŽYLIUS _________________