LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO P O T V A R K I S DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO 2012 m. rugsėjo 3 d. Nr. 2B-47 Vilnius Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2012 m. liepos 19 d. gautas pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas (Nr.1B-20/2012) ištirti, ar „2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagal reguliavimo apimtį ir normų turinį neprieštarauja Konstitucijai – Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo, saugumo principams, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai bei įstatymams – Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 ir 2 dalims, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 191 straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 34 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 37 straipsnio 3 daliai“.
- Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus. Aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad „pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų“. Pažymėtina ir tai, kad, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius konkrečių teisės akto straipsnių (jų dalių), punktų, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, konkrečių Konstitucijos nuostatų – normų ir (arba) principų, kuriems, pareiškėjo nuomone, pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys) ar punktai, taip pat teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį pareiškėjas abejoja, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2010 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 5 d. sprendimai).
- Atlikus pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad prašyme pareiškėjo pozicija dėl ginčijamo teisinio reguliavimo apimties nėra aiškiai išdėstyta, t. y. neaišku, ar jis abejoja viso Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 665), ar tik kai kurių šio Vyriausybės nutarimo ir juo patvirtinto Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatų atitiktimi prašyme nurodytoms Konstitucijos ir atitinkamų įstatymų nuostatoms. Iš prašymo įžanginės ir rezoliucinės dalies galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas abejoja viso Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 atitiktimi visoms prašyme nurodytoms Konstitucijos ir atitinkamų įstatymų nuostatoms. Pareiškėjas nurodo kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, Konstitucinio Teismo suformuluotas aiškinant Konstitucijos 46 straipsnį, 94 straipsnio 2 punktą, konstitucinį teisinės valstybės principą, tačiau teisinių argumentų dėl viso Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 atitikties kiekvienam nurodytam Konstitucijos ir įstatymo straipsniui jis nepateikia, o samprotauja tik apie kai kurių Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 ir juo patvirtinto Aprašo nuostatų atitiktį kai kuriems Konstitucijos ar įstatymų straipsniams. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašyme nėra aiškiai nurodyta teisinių motyvų, pagrindžiančių jo abejonę dėl Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 prieštaravimo prašyme nurodytoms Konstitucijos ir atitinkamų įstatymų nuostatoms.
- Pažymėtina, kad prašyme yra ir kitų trūkumų. 3.
- Prašyme keliamas klausimas inter alia dėl Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punkto, kuriame nustatyta, kaip tvarkomos valstybei tenkančios piniginės lėšos (turtas), atitikties Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 5 punktui. Pareiškėjas cituoja Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas, ir su šios nuostatos aiškinimu susijusią oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną. Taip pat jis teigia, esą Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punktu pažeidžiamas Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 5 punktas, pagal kurį Vyriausybė, remdamasi įstatymais, disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepaaiškina, kaip ir kodėl, jo nuomone, Vyriausybė nesilaikė jai įstatymu pavesto įpareigojimo disponuoti valstybės turtu, nustatyti tokio turto valdymo ir naudojimo tvarką. 3.
- Prašyme keliamas klausimas inter alia dėl Aprašo 5 punkto, kuriame nustatyta, jog akcijų valdytojai privalo siekti, kad tam tikros Aprašo nuostatos būtų taikomos valstybės valdomos bendrovės dukterinėms ir paskesnės eilės dukterinėms bendrovėms, atitikties Akcinių bendrovių įstatymo, taip pat Civilinio kodekso nuostatoms, pagal kurias akcininkų teisės gali būti apribotos tik įstatymu. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepaaiškina, kaip Aprašo 5 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį įtvirtinta pareiga siekti, kad Aprašo nuostatos būtų taikomos dukterinėms įmonėms, yra apribojamos akcininkų teisės ir kaip konkrečiai pažeidžiami bendrovės valdybos įgaliojimai, teisės ir pareigos arba ribojamas valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių įmonių teisnumas. 3.
- Prašyme keliamas inter alia dviejų Aprašo nuostatų – 12.2 ir 15.1 papunkčių – suderinamumo klausimas, nurodoma, kad šiose nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės valdomos įmonės turi užtikrinti valstybės investuoto kapitalo grąžą, nesuderinamas su Konstitucija ir įstatymais (pavyzdžiui, Transporto veiklos pagrindų įstatymu). Pažymėtina, kad iš prašymo neaišku, su kokiomis Konstitucijos, įstatymų nuostatomis minimas teisinis reguliavimas turėtų būti suderintas. 3.
- Pareiškėjas nurodo, jog Aprašo 15.2 papunktis, kuriame nustatyta, kad valstybės valdoma įmonė turi siekti pelningos veiklos, prieštarauja Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 daliai, pagal kurią valstybės įsteigti juridiniai asmenys, nesiekiantys naudos sau, turi tenkinti viešuosius interesus. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepaaiškina, kaip valstybės valdomos įmonės pelno siekimas gali prieštarauti viešųjų interesų tenkinimui, nenurodo, kodėl valstybės valdomos įmonės, siekdamos veikti pelningai, negali kartu siekti ir kito joms keliamo tikslo – teikti visuomenei svarbių ir naudingų paslaugų, t. y. nepaaiškina, kodėl pelno siekimas turėtų sumažinti jų teikiamų paslaugų kokybę. 3.
- Pareiškėjas nurodo tam tikras nuostatas, įtvirtintas inter alia Aprašo 18, 19.3, 24 punktuose, XII skyriuje, ir teigia, kad jose įtvirtintas teisinis reguliavimas „neadekvačiai apsunkina VVĮ veiklą“, „turėtų būti vertinamas kaip biurokratinė našta, nesuteikianti pridėtinės vertės“ valstybės valdomai įmonei, „neatitinka visuotinai gerbtinų EBPO direktyvos rekomendacijų ir sukuria nepateisinamą administracinį mechanizmą“, tačiau iš jo samprotavimų neaišku, kokias Konstitucijos ar kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatas ir kaip būtent galėtų pažeisti toks teisinis reguliavimas. 3.
- Pareiškėjas teigia, kad „Aprašo 42.1 papunktis prieštarauja Civiliniam kodeksui“ ir „neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtinto juridinių asmenų skirstymo“, tačiau nepateikia šią jo poziciją pagrindžiančių aiškių teisinių motyvų. 3.
- Pareiškėjas nurodo, kad Aprašo 54 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, tačiau nepateikia šią jo poziciją pagrindžiančių aiškių teisinių motyvų.
- Apibendrinant minėtas pareiškėjo abejones konstatuotina, kad jis ne tik prašymo rezoliucinėje dalyje neprašo tirti Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 4 punkto, šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo 5, 18, 24 punktų, 12.2, 15.1, 15.2, 19.3, 42.1 papunkčių, XII skyriaus atitikties Konstitucijos ir (arba) įstatymų nuostatoms, todėl neaišku, ar jam išvis dėl to kyla abejonių, bet ir nepateikia tokias abejones pagrindžiančių aiškių teisinių motyvų.
- Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar „2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagal reguliavimo apimtį ir normų turinį neprieštarauja Konstitucijai – Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo, saugumo principams, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai bei įstatymams – Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 ir 2 dalims, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 191 straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 34 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 37 straipsnio 3 daliai“, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, g r ą ž i n u pareiškėjo – Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-20/2012 ištirti, ar „2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagal reguliavimo apimtį ir normų turinį neprieštarauja Konstitucijai – Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, teisinio aiškumo, tikrumo, saugumo principams, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, Konstitucijos 94 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai bei įstatymams – Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 ir 2 dalims, 1.3 straipsnio 3 daliai, 2.34 straipsnio 2 daliai, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.75 straipsniui, 2.80 straipsnio 1 daliai, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 daliai, 191 straipsniui, Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 34 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 37 straipsnio 3 daliai“. Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną. Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis _________________