LIETUVOS BANKO VALDYBOS

LIETUVOS BANKO VALDYBOS LIETUVOS BANKO VALDYBOS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS BANKO FINANSINIO TURTO VALDYMO POLITIKOS PATVIRTINIMO 2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. 03-202 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869; 2011, Nr. 46-2158, Nr. 145-6812) 11 straipsnio 1 dalies 4 ir 17 punktais, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

1. Patvirtinti Lietuvos banko finansinio turto valdymo politiką (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios: 2.
3. Lietuvos banko valdybos 2010 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 03-15 „Dėl Pagrindinių Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 35-1710); 2.
4. Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 03-164 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2010 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 03-15 „Dėl Pagrindinių Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 137-6524).
5. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2012 m. rugsėjo 30 d. Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 03-202 Lietuvos banko finansinio turto valdymo politika I. BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Šio dokumento paskirtis – nustatyti, viešai paskelbti ir išaiškinti Lietuvos banko finansinio turto (toliau – finansinis turtas) valdymo politikos tikslus, pagrindinius finansinio turto valdymo principus, taip pat kitus valdymo politikos įgyvendinimo nuostatus. II. FINANSINIO TURTO VALDYMO INSTITUCINIAI ASPEKTAI, FINANSINIO TURTO PASKIRTIS IR SUDĖTIS
7. Lietuvos banko finansinį turtą sudaro turtas nacionaline ir užsienio valiutomis užsienyje arba vidaus rinkoje, auksas, grynieji pinigai užsienio valiuta, specialiosios skolinimosi teisės, kitos visuotinai pripažįstamos tarptautinės atsargos.
8. Lietuvos bankas yra vienintelė šalies institucija, įgaliota Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka šias atsargas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti.
9. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nustatytas pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Lietuvos bankas pagrindinio tikslo siekia įstatymų nustatyta tvarka pasirinkdamas bazinę valiutą ir išlaikydamas nustatytąjį lito kursą. Lietuvos bankas nustatytąjį lito kursą išlaiko keisdamas nacionalinę valiutą į bazinę valiutą, t. y. šalyje veikiančių kredito įstaigų, kurioms taikomas privalomųjų atsargų reikalavimas, pageidavimu iš jų perka bazinę valiutą1 arba ją jiems parduoda ir tam naudoja užsienio atsargas, taip pat užtikrindamas į apyvartą išleistų litų visišką padengimą aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatyme. __________________________ 1 nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra Ekonominės pinigų sąjungos piniginis vienetas – euras.
10. Ši finansinio turto valdymo politika nėra taikoma finansinėms priemonėms, kurios įsigyjamos atliekant Lietuvos banko atvirosios rinkos operacijas, Lietuvos banko suteiktoms paskoloms ir kitais Lietuvos banko valdybos nustatytais atvejais. III. FINANSINIO TURTO VALDYMO POLITIKOS TIKSLAI IR PAGRINDINIAI VALDYMO PRINCIPAI
11. Lietuvos banko tikslas valdant finansinį turtą – užtikrinti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio visada pakaktų išlaikyti nustatytąjį nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu. Siekiant šio tikslo, finansinis turtas valdomas vadovaujantis likvidumo, saugumo ir pelningumo principais. Lietuvos bankas, valdydamas finansinį turtą ir laikydamasis nustatytų likvidumo ir saugumo reikalavimų, siekia didžiausios grąžos per 3 metus.
12. Vadovaudamasis likvidumo principu, Lietuvos bankas finansinį turtą valdo taip, kad prireikus didžioji dalis investicijų galėtų būti greitai ir be reikšmingų išlaidų likviduota. Taip finansų rinkų nestabilumo laikotarpiu šių investicijų likvidavimo išlaidos, palyginti su kitomis mažiau likvidžiomis finansinėmis priemonėmis, būtų santykinai nedidelės.
13. Vadovaudamasis saugumo principu, Lietuvos bankas finansinį turtą valdo taip, kad turto vertės svyravimai neviršytų leistinų apribojimų. Įgyvendindamas saugumo principą, Lietuvos bankas investuoja į tokio patikimumo finansines priemones, kurių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža.
14. Įgyvendindamas saugumo principą, Lietuvos bankas atsižvelgia į skolinimo bei palūkanų normų riziką. Rinkose kintant palūkanų normoms, keičiasi ir Lietuvos banko turto rinkos vertė. Ilgesnės trukmės, rizikingesnės investicijos pelningesnės, tačiau tuo pat metu kartais jų grąža per metus gali būti neigiama. Lietuvos bankas prisiima tokį palūkanų normų ir kitų rinkos rizikų lygį, kuris su didele tikimybe leistų tikėtis teigiamo Lietuvos banko finansinio turto investavimo rezultato per 3 metus ir trumpesnio laikotarpio svyravimai neviršytų nustatytos rizikos tolerancijos ribos.
15. Lietuvos banko, kaip ir kitų centrinių bankų, veiklos specifika lemia, kad daugiausia jo įsipareigojimų yra nacionaline valiuta – grynieji pinigai apyvartoje ir kredito įstaigų lėšos centriniame banke, – o reikšmingą šiuos įsipareigojimus atitinkančią turto dalį sudaro užsienio atsargos. Tai reiškia, kad Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai, neišvengiamai susiduria su užsienio valiutos kurso rizika ir dėl nepalankių valiutos kurso pokyčių užsienio atsargų vertė, vertinat nacionaline valiuta, gali sumažėti. Kai yra nustatytas valiutos kurso režimas, taikomas ir Lietuvoje, šios rizikos gali būti išvengta užsienio atsargas laikant ta valiuta, su kuria nacionalinė valiuta yra susieta. Todėl Lietuvos bankas, įgyvendindamas užsienio atsargų saugumo principą ir siekdamas visuomet užtikrinti, kad litai apyvartoje būtų padengti užsienio atsargomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatyme, didžiąją dalį užsienio atsargų, nesusijusių su įsipareigojimais užsienio valiuta, laiko eurais.
16. Lietuvos bankas valdo apie 5,8 tonų aukso. Aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvoje ir atgautos 1992 m. Aukso grąža nedidelė, tačiau dėl staigių visuotinių ekonominių arba politinių pokyčių auksas tampa viena iš saugiausių ir vertę išlaikančių investicijų, geriau nei bet kuri valiuta apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią. Tuomet aukso atsargos atlieka ir rezervo šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti funkciją. Atsižvelgdamas į tai, turimo aukso atsargų kiekio, išskyrus galimą, jei Lietuvoje bus įvestas euras, dalies užsienio atsargų perdavimą Europos Centriniam Bankui auksu, Lietuvos bankas keisti neketina.
17. Lietuvos bankas, pasirinkdamas investavimo strategiją ir siekdamas anksčiau apibūdintų tikslų, taiko plačiai paplitusius vidurkio-variacijos (angl. mean-variance) ir kitus statistinius portfelių optimizavimo metodus, taip pat įvertina šių strategijų tinkamumą taikydamas testavimą nepalankiomis sąlygomis (angl. stress testing). Pasirenkant kiekvienam portfeliui investavimo strategiją, atsižvelgiama į investicijų ir jų rinkinių vidutinę istorinę grąžą ir riziką, buvusius nepalankiausius scenarijus ir naujausias rinkų tendencijas. IV. LYGINAMIEJI INDEKSAI
18. Nustatytai investavimo strategijai ir taktikai perteikti naudojami lyginamieji indeksai. Lyginamieji indeksai – teoriniai investicijų rinkiniai – yra investavimo, įskaitant tolerancijos rizikai, tikslus leidžiančios pasiekti investavimo alternatyvos. Lyginamieji indeksai gali būti netaikomi tai finansinio turto daliai, kuri dėl rinkų dėsningumų ar kitų aplinkybių valdoma neaktyviai.
19. Lyginamieji indeksai parenkami remiantis ilgalaikiais istoriniais finansų rinkų duomenimis ir keičiami, jei pasikeičia investavimo tikslai ar įvyksta dideli pokyčiai finansų rinkose.
20. Lyginamieji indeksai naudojami vertinant investicijų valdymo rezultatus. Tuo tikslu lyginama realių investicijų ir indeksų grąža.
21. Lietuvos bankas lyginamuosius indeksus sudaro atsižvelgdamas į investicijų valdytojų galimybes juos atkartoti. Siekiant išlaikyti nustatytas lyginamųjų indeksų bendrąsias charakteristikas, pavyzdžiui, modifikuotą finansinę trukmę2 arba vertės pokyčio riziką3, lyginamuosius indeksus sudarančios investicijos periodiškai atnaujinamos. ____________________ 2 Modifikuota finansinė trukmė yra toks rodiklis, kuris apytiksliai parodo, kiek santykinai pasikeis skolos vertybinio popieriaus kaina pasikeitus pelningumo normai. 3 Vertės pokyčio rizika (VPR) – finansinės priemonės vertės nepalankaus pasikeitimo per tam tikrą laikotarpį su pasirinktu patikimumo lygiu (95 proc., 99 proc.) įvertinimas. Šis rodiklis skirtas įvertinti, kokį nuostolį tikėtina patirti normaliomis rinkos sąlygomis. V. INVESTAVIMO SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR ATSAKOMYBĖ
22. Finansinio turto valdymo efektyvumas ir investavimo sprendimų priėmimo sėkmingumas tiesiogiai priklauso nuo veiksmingos vidaus valdymo ir kontrolės sistemos.
23. Lietuvos banko valdyba žemesnėms finansinio turto valdymo grandims perduoda investavimo mandatą, kuriame nustato finansinio turto investavimo rizikos biudžetą, apibrėžia investavimo laikotarpį bei grąžos lūkesčius, suderintus su toleruotina rizika, naudotinas finansines priemones ir investavimo apribojimus. Lietuvos banko valdyba ne rečiau kaip kartą per pusmetį susipažįsta su finansinio turto valdymo rezultatais.
24. Lietuvos banko Bankininkystės tarnyba detalizuoja Lietuvos banko valdybos nustatytą finansinio turto investavimo mandatą: tvirtina kredito riziką reglamentuojančius investicijų apribojimus, likvidumo riziką reglamentuojančius limitus, tvirtina lyginamuosius indeksus bei portfelių sudarymo ir atnaujinimo tvarką, parengia išsamų naudotinų finansinių priemonių sąrašą, tvirtina investicijų vertinimo tvarką.
25. Investicijų valdymo departamentas, neviršydamas aukštesnių valdymo grandžių nustatytų ribų, tiesiogiai priima sprendimus dėl investavimo, atlieka strateginio aktyvų išdėstymo modeliavimo, rizikos valdymo, vertinimo ir kitas funkcijas. Pareigos ir atsakomybė tarnautojų, kurie teikia siūlymus dėl strateginio investicijų išdėstymo, riziką ribojančių limitų ir lyginamųjų indeksų sudarymo bei atnaujinimo; tų, kurie priima investavimo sprendimus ir sudaro sandorius, – priešakinės grandies; ir tų, kurie vertina investavimo veiksmus ir stebi, kaip laikomasi nustatytų riziką ribojančių normatyvų, – viduriniosios grandies, yra atskirtos: 20.
26. Strateginis aktyvų alokavimo skyrius analizuoja nuolat kintančias investicinės grąžos didinimo bei susijusios rizikos mažinimo galimybes pasaulinėse finansų rinkose bei atskirose aktyvų klasėse ir teikia siūlymus dėl optimalaus investicinių aktyvų išdėstymo. Skyrius sudaro lyginamuosius indeksus ir koordinuoja riziką ribojančių limitų sistemą. 20.
27. Priešakinė grandis analizuoja investavimo alternatyvas, modeliuoja ir priima investavimo sprendimus – siekiama pridėtinės (alfa) grąžos nepažeidžiant nustatytų riziką ribojančių normatyvų. 20.
28. Vidurinioji grandis vykdo ex ante bei ex post funkcijas: pirma, vertina pateikto strateginio investicinių aktyvų išdėstymo riziką ir nustatomų riziką ribojančių limitų atitikimą pagrindiniam investavimo mandatui; antra, prižiūri, kaip vykdomi riziką ribojantys normatyvai ir limitai, vertina investicijas, apskaičiuoja investavimo rezultatus, teikia ataskaitas. Vidurinioji grandis periodines riziką ribojančių normatyvų laikymosi ir investavimo rezultatų ataskaitas teikia Lietuvos banko valdybai, vidaus auditui, kitiems įgaliotiems šios informacijos vartotojams.
29. Mokėjimo paslaugų departamente esanti pagalbinė grandis administruoja sudarytus sandorius – rengia patvirtinimus, mokėjimo nurodymus, seka atsiskaitymų būklę, atlieka Lietuvos banko korespondentinių ir vertybinių popierių saugojimo sąskaitų pirminę priežiūrą ir siekia, kad atsiskaitymai pagal sudarytus sandorius vyktų tiksliai ir laiku.
30. Svarbi vidaus valdymo sistemos kontrolės dalis – užsienio atsargų valdymo veiklos auditas, kurį reguliariai atlieka tiek Lietuvos banko vidaus audito tarnyba, tiek išorės nepriklausomas auditorius. VI. RIZIKOS VALDYMAS
31. Investuodamas finansinį turtą, Lietuvos bankas, kaip ir kitos finansų rinkose veikiančios institucijos, susiduria su rizika, dėl kurios galima patirti finansinių nuostolių. Šios rizikos visiškai išvengti neįmanoma, bet tinkamai valdant ją galima sumažinti iki priimtino lygio. Lietuvos banko valdybos perduotame investavimo mandate – finansinio turto valdymo nuostatuose – nusakoma institucijai priimtina finansinės rizikos tolerancija. Žemesnės finansinio turto valdymo sistemos grandys yra atsakingos už nenutrūkstamą prisiimtos finansinės rizikos stebėjimą ir vertinimą – taip siekiama nepažeisti nustatyto rizikos biudžeto ribų bei užtikrinti operatyvų rizikos vertinimo informacijos teikimą atitinkamiems banko padaliniams ir valdymo grandims.
32. Finansinio turto valdymo procese Lietuvos bankas susiduria su šiomis pagrindinėmis rizikos rūšimis: kredito, likvidumo, valiutos kurso ir palūkanų normų rizika
33. Lietuvos bankas taiko bendrai priimtus ir plačiai paplitusius šių rizikos rūšių nustatymo, vertinimo ir valdymo būdus bei priemones. ________________________ 4 Kredito rizika – rizika, kad dėl sandorio šalies, emitento arba skolininko nemokumo ar kitų priežasčių Lietuvos bankas negaus arba neatgaus viso arba dalies investuoto, paskolinto ar kitaip jam priklausančio turto, pajamų ar kitų įplaukų. Likvidumo rizika – rizika susidurti su sunkumais greitai ir be nuostolių realizuoti (likviduoti) finansinį turtą. Valiutos kurso rizika – finansinio nuostolio rizika dėl nepalankių valiutų kursų pokyčių. Palūkanų normų rizika – finansinio nuostolio rizika dėl nepalankių palūkanų normų pokyčių.
34. Kredito rizika valdoma investuojant tik į tų emitentų skolos vertybinius popierius ir sandoriai sudaromi tik su tomis sandorio šalimis, kurioms nustatytas ilgalaikis investicinis reitingas (netaikant šių apribojimų EPBO šalių centriniams bankams, Tarptautiniam valiutos fondui, Tarptautinių atsiskaitymų bankui ir panašioms tarptautinėms institucijoms). Taip pat nustatomi emitentų, sandorio šalių arba finansinių priemonių finansinį patikimumą atspindintys skolinimo rizikos limitai bei investicijų koncentracijos limitai tam tikroms emitentų, sandorių šalių ir finansinių priemonių kategorijoms. Pagrindinis emitentams, sandorio šalims arba finansinėms priemonėms taikomas finansinio patikimumo reikalavimas – reitingavimo agentūrų suteikti skolinimo reitingai. Be skolinimo reitingų, sandorio šalims taikomi kapitalo, aktyvų dydžio ar kiti tuo metu aktualūs reikalavimai. Skolinimo rizikos limitai apskaičiuojami atsižvelgiant į emitento arba sandorio šalies skolinimo bei finansinės būklės reitingus ir kitus veiksnius. Kuo geresnė šiais parametrais apibrėžta emitento arba sandorio šalies būklė, tuo didesnis nustatomas skolinimo rizikos limitas. Koncentracijos limitai skirti užsienio atsargų rizikai sumažinti, kai yra sisteminė finansų arba kito sektoriaus, šalies ar regiono krizė. Siekdamas papildomai sumažinti kredito riziką, Lietuvos bankas su sandorio šalimis siekia sudaryti bendrąsias įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartis. Pagal jas vienos iš sutarties šalių nemokumo arba kitais sutartyje numatytais atvejais dėl tam tikrų sandorių atsirandantys šalių įsipareigojimai viena kitai būtų tarpusavyje įskaitomi, o nepatenkinti reikalavimai sumažėtų iki šių įsipareigojimų skirtumo vertės.
35. Likvidumo rizika valdoma įvertinant bazinės valiutos poreikį ir nuolat turint pakankamą ypač likvidžių lėšų kiekį šioms įprastinėms operacijoms atlikti. Valdant likvidumo riziką atsižvelgiama ir į tai, kad likvidumo poreikis gali gerokai pakisti pasikeitus įprastinėms sąlygoms vidaus ir užsienio finansų rinkose. Lietuvos banko valdyba nustato mažiausią finansinio turto dalį, kuri investuojama į labai likvidžias finansines priemones.
36. Valiutos kurso rizika valdoma didžiąją dalį nuosavo finansinio turto, nesusijusio su įsipareigojimais užsienio valiuta, investuojant bazine valiuta – eurais.
37. Palūkanų normų rizika valdoma nustatant priimtiną lyginamųjų indeksų galimą vertės dydžio pasikeitimą (kuris dažniausiai nulemtas investicijų trukmės, tačiau priklauso ir nuo situacijos finansų rinkose – pajamingumo normų lygio ir jų svyravimo amplitudės) bei lyginamųjų indeksų ir realių investicijų leidžiamus nuokrypius nuo šio dydžio. Palūkanų normų rizikos dydžiui bei nuokrypiams nuo jo nustatyti Lietuvos bankas naudoja modifikuotos finansinės trukmės ir vertės pokyčio rizikos rodiklius.
38. Valdant finansinį turtą naudojamos ir išvestinės finansinės priemonės apsidraudžiant, valdant riziką arba siekiant didesnio investicijų veiksmingumo. Išvestinės finansinės priemonės, kaip ir kitos finansinės priemonės, gali būti naudojamos tik išsamiai susipažinus su jų rizika ir tik tada, kai jas palaiko rizikos, investicijų valdymo ir apskaitos sistemos.
39. Lietuvos bankas finansinio turto investavimo riziką taip pat reguliariai vertina taikydamas testavimą nepalankiomis sąlygomis. Taip siekiama įvertinti, kokių valdymo rezultatų galima tikėtis pasitvirtinus vienam ar kitam nepageidaujamos finansinių rinkų raidos scenarijui.
40. Dar viena svarbi rizikos rūšis, su kuria susiduriama investuojant finansinį turtą, – operacinė rizika.5 Siekiant mažinti šios rizikos lygį, Lietuvos banke atskirtos investavimo, atsiskaitymų ir rizikos valdymo funkcijos. Iš investavimo kylančiai operacinei rizikai valdyti taikoma kompleksinė vidaus kontrolės procedūrų sistema, pagrįsta „keturių akių“6 principu, o visi svarbiausi investicijų valdymo darbo procesai dokumentuoti. Lietuvos banko tarnautojai, tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujantys investicijų valdymo procese, įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos banko vidaus audito tarnyba, atlikdama periodinius veiklos auditus, vertina, ar šios vidaus kontrolės procedūros veiksmingos, kaip jų laikomasi. Operacinei rizikai, susijusiai su informacinių technologijų naudojimu, mažinti taikomos įvairios informacinių sistemų apsaugos priemonės. Nenutrūkstamam investicijų valdymo procesui užtikrinti numatytos informacinių sistemų veiklos atnaujinimo, veiklos tęstinumo ir alternatyvių ryšio priemonių naudojimo procedūros, reglamentuotas informacinių sistemų veikimo atkūrimas, daromos informacinių sistemų duomenų kopijos. ________________________ 5 Operacinė rizika – žmogaus klaidos arba programinės, techninės įrangos arba ryšio sistemų gedimo, turinčio lemiamą įtaką finansinio turto valdymo procesui, rizika. 6 „Keturių akių“ principas reiškia, kad darbo procese tam tikrus vieno tarnautojo veiksmus nuolat tikrina kitas asmuo. VII. OPERACIJŲ ATLIKIMAS
41. Lietuvos bankas finansinį turtą investuoja skaidriose ir pakankamai likvidžiose finansų rinkose.
42. Lietuvos bankas investicijų valdymo operacijoms atlikti pasirenka sandorio šalis, kurios atitinka Lietuvos banko nustatytus finansinio patikimumo reikalavimus. Sudarydamas priimtinų sandorio šalių sąrašą, Lietuvos bankas atsižvelgia į sandorio šalies aktyvumą konkrečioje rinkoje, finansinių priemonių kotiruočių konkurencingumą, gebėjimą atlikti didelio masto operacijas visokiomis rinkos sąlygomis. Sąrašas sudaromas taip, kad sandorio šalių skaičiaus ir joms nustatytų limitų pakaktų netrukdomai atlikti investavimo operacijas. Tuo pat metu šio sąrašo dydis nustatomas toks, kad santykiams su sandorio šalimis administruoti (sandorių šalių finansinės būklės priežiūra, bendrųjų sutarčių su sandorių šalimis sudarymas, atnaujinimas, vykdymas ir kt.) nereikėtų nepagrįstai didelių finansinių ir darbo išteklių.
43. Bendraudami su sandorio šalimis Lietuvos banko tarnautojai, kurie tiesiogiai dalyvauja investavimo sprendimų priėmimo procese ir atstovauja Lietuvos bankui, privalo teikti prioritetą Lietuvos banko interesams ir laikytis etikos kodekso. VIII. INFORMACIJA APIE FINANSINĮ TURTĄ
44. Lietuvos bankas valdydamas finansinį turtą vadovaujasi atvirumo, viešumo ir atskaitomybės visuomenei principais. Siekdamas įgyvendinti šiuos principus, Lietuvos bankas visuomenę supažindina su finansinio turto valdymo politika ir kas mėnesį skelbia informaciją apie užsienio atsargas Lietuvos banko tinklalapyje. Informaciją apie finansinio turto valdymą Lietuvos bankas skelbia metinėje ataskaitoje ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimuose Lietuvos Respublikos Seimui. _________________