LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S

(5)-SD-689 Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-790 Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2020 m. planas I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2020 m. plano (toliau – Planas) tikslas – nustatyti cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų taršos mastą, saugiai sutvarkyti pavojingiausias cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas siekiant mažinti neigiamą šių teritorijų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai ir užtikrinti gerą dirvožemio, grunto bei požeminio vandens cheminę būklę.
2. Šiame Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987), Ekogeologinių tyrimų reglamente, patvirtintame Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104 (Žin., 2008, Nr. 71-2759), ir kituose teisės aktuose. II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
3. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 11 tūkst. potencialių taršos židinių (toliau – PTŽ). Pagal veiklos tipus didžiausią jų dalį (apie 40 %) sudaro teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai (pesticidų sandėliai, sąvartynai, valymo įrenginiai, kt.), apie trečdalį (36 %) – pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektai (naftos, asfaltbetonio bazės, degalinės, katilinės, kt.) ir apie ketvirtadalį (23 %) – gyvulininkystės objektai. Pagal konkrečios veiklos pobūdį didžiąją dalį visų PTŽ sudaro įvairios naftos produktų bazės, technikos kiemai, degalinės, trąšų ir pesticidų sandėliai, sąvartynai. Apie kiekvieną objektą surinkta antropogeninį poveikį atspindinti informacija – teritorijoje vykdomos/vykdytos ūkinės veiklos pobūdis, naudojamos/naudotos ar susidarančios cheminės medžiagos, jų kiekis, objekto padėtis ekosistemoje ir pan.
4. Didžioji dalis PTŽ yra susiję su veikla, vykdyta iki 1990 m. Tokios „istorinės taršos“ problema Lietuvoje yra itin aktuali, kadangi, jei žalą aplinkai padariusių asmenų nustatyti neįmanoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 322 str. 3 d., aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas atlygina valstybės ar savivaldybių institucijos.
5. Geologinės aplinkos taršos židinių inventorizacijos metu nustatyta, kad kas trečias inventorizuotas PTŽ yra galimai pavojingas aplinkai, o vieno iš dešimties galimas pavojingumas aplinkai yra labai didelis. Įvertinta, kad cheminėmis medžiagomis galimai užterštų teritorijų plotas gali siekti apie 280 km2 arba 0,43 % Lietuvos teritorijos. Apie 115 km2 plote teršimo galimybė yra didelė arba labai didelė. Pagrindinės teršiančios medžiagos yra naftos produktai, kuriais gali būti užteršta daugiau nei 40 % visų PTŽ teritorijų. Maždaug kas penktame objekte yra taršos pesticidais, sunkiaisiais metalais ir kitais specifiniais junginiais – daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais – benzo-b-fluorantenu, benzo-k-fluorantenu, benzpo-ghi-perilenu, indeno-1,2,3-cd-pirenu, benzpirenu, halogenintais angliavandeniliais – tetra ir trichloretenu, 1,2-dichloretanu, detergentais, fenoliais ir kt. tikimybė.
6. Remiantis valstybės ir ūkio subjektų lėšomis atliktais ekogeologinių tyrimų rezultatais bei PTŽ pavojingumo vertinimu, galima prognozuoti, kad cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų Lietuvoje yra apie 5,1 tūkst.
7. LGT, vykdydama projektą VP3-1.4-AM-03-V-01-001 „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“, atliko preliminarius ekogeologinius tyrimus 100 pavojingiausių objektų, esančių valstybinėje žemėje. Pusę jų

(51)sudarė pramonės, energetikos, transporto bei paslaugų objektai ir kitą pusę

(49)teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektai. Atsižvelgiant į konkrečiame objekte naudotas chemines medžiagas, buvo tiriami naftos angliavandeniliai, pesticidai, azoto junginiai, daugiacikliai ir halogeniniai angliavandeniliai, neidentifikuota organinė medžiaga, sunkieji metalai. Tyrimo rezultatai parodė, kad užteršta yra, t. y. bent vienos cheminės medžiagos koncentracija grunte arba gruntiniame vandenyje viršija ribines vertes (RV), 85 % PTŽ teritorijų. Didesnėje pusėje objektų užterštas ir gruntas, ir gruntinis vanduo. Tačiau yra ir tokių teritorijų, kur užterštas tik gruntas (apie 14 %) arba tik gruntinis vanduo (apie 24 %). Nustatyta, kad užterštas gruntas yra maždaug 61 % PTŽ teritorijų, o gruntinis vanduo – 71 % PTŽ teritorijų. Didesnėje pusėje (52 %) tirtų objektų gruntas ir/arba gruntinis vanduo užteršti naftos angliavandeniliais. Keliuose objektuose grunte ir požeminiame vandenyje aptiktos labai specifinės ir retos teršiančios medžiagos, tokios kaip daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai, tetrachloretenas, trichloretenas, 1,2-dichloretanas. Iki 2012 m. pradžios ištirta, ar aplinkos būklė kontroliuojama (vykdomi stebėjimai) per 1700 teritorijų, kuriose buvo ar yra naudojamos pavojingos cheminės medžiagos. Tyrimais patvirtinta, kad gruntas ir požeminis vanduo pavojingai užterštas 660 teritorijų. 8. Nenaudojami seni pesticidai buvo sandėliuojami ilgus metus, tad šiuo metu susiduriama su sandėlių ir aplink juos esančių teritorijų užterštumo problema. Tokie sandėliai aptikti visose Lietuvoje buvusių kolūkių teritorijose, daug jų jautriose taršai vietose. Taigi, sandėlių teritorijos identifikuotos kaip galimai cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos. Norint išvengti pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai, jose būtina atlikti išsamius tyrimus, siekiant nustatyti, kurios iš teritorijų yra užterštos pesticidais, ir jas sutvarkyti. LGT valdomos Valstybinės geologijos informacinės sistemos Potencialių taršos židinių posistemyje sukaupti duomenys apie 1363 pesticidų saugojimo vietas (sandėlius ar buvusių sandėlių teritorijas). 9. 2008–2010 metais buvo atlikti preliminarūs ir detalūs grunto ir požeminio vandens taršos tyrimai daugiau negu 120 buvusių pesticidų sandėlių teritorijų. Tyrimai parodė, kad likę pastatai ar jų liekanos paprastai yra užteršti pesticidais, tarp kurių vyraujančią dalį sudaro patvarieji organiniai teršalai (POT). Vykdytų tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad grunto ir (

1. ar)požeminio vandens tarša, viršijanti teisės aktais nustatytas leidžiamas pesticidų koncentracijas, tikėtina 40–50% dar neištirtų buvusių pesticidų sandėlių teritorijų. Buvusių sandėlių aplinkos grunte ir požeminiame vandenyje dažniausiai aptinkami aplinkai pavojingi POT, tokie kaip: dichlordifeniltrichloretanas (DDT), heksachlorbenzenas (HCB) ir heksachlorcikloheksanas (HCH, lindanas). 10. Praeities taršos likvidavimui iš ES struktūrinės paramos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ projektams, įgyvendinantiems reikalavimų neatitinkančių komunalinių atliekų sąvartynų uždarymą, yra skirta beveik 150 mln. Lt (ES lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos). Naudojant šias lėšas ir ankstesniame finansavimo periode skirtas lėšas, jau sutvarkyta 612 reikalavimų neatitinkančių sąvartynų ir šiukšlynų, o dar 198 tokių sąvartynų tvarkymo darbai bus užbaigti iki 2014 m. pabaigos. Baigus minėtus darbus sąvartynų, kaip užterštų teritorijų, problema bus išspręsta. 11. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.4-AM-06-R priemonei „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“ skirta daugiau nei 53 mln. Lt ES fondų lėšų. Naudojant šias lėšas šalyje išvalyta 7,06 ha cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų. 12. Vykdant priemonės „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ veiklą „Apleistų (bešeimininkių) pastatų ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas“, nuo 2010 m. likviduota 200 aplinką žalojančių objektų saugomose teritorijose, sutvarkytas teritorijose buvęs užterštas gruntas. Šiai veiklai buvo skirta daugiau kaip 12,5 mln. Lt. 13. Lietuvoje taikomi du užterštų teritorijų valymo būdai – paviršinio grunto valymas ex situ metodu, gruntą iškasus ir valant specialiai tam įrengtose aikštelėse ir gilesniųjų sluoksnių valymas in situ metodu: 13.1. užteršto grunto valymui ex situ metodu įrengta keletas specialių valymo aikštelių, kuriose per metus vidutiniškai išvaloma 10–16 tūkst. tonų daugiausia naftos produktais užteršto grunto. Paprastai valoma biologiniais metodais naudojant naftos angliavandenilius skaidančias bakterijas. Priklausomai nuo užterštumo rūšies ir lygio taikomi ir atitinkami metodai bei bakteriniai preparatai, kurių šiuo metu jau yra gana įvairių ir nuolat sukuriama vis naujų ir efektyvesnių. Žemės paviršiuje ar arti jo slūgsančio naftos produktais užteršto grunto valymo ex situ metodu techninės ir intelektualinės galimybės Lietuvoje yra aukšto lygio ir gali patenkinti tokio valymo poreikį. Menkai naudojami metodai, skirti išvalyti gruntą ir požeminį vandenį, užterštą metalais, pesticidais ir kitomis pavojingomis medžiagomis. Tačiau eksperimentinio pobūdžio valymo darbai jau atliekami ir šioje srityje; 13.2. gilių žemės sluoksnių valymas in situ metodu atliktas ar šiuo metu atliekamas daugiau kaip 20 objektų. Visi vykdyti ar vykdomi projektai susiję su taršos naftos produktais pašalinimu. Visuose valytuose objektuose iš gilių žemės sluoksnių išsiurbta apie 4,5 tūkst. m3 skystų naftos produktų. Lietuvoje įdiegtos ir šiuo metu naudojamos užterštų teritorijų valymo priemonės, paremtos in situ metodu, dar neužtikrina visų tokių teritorijų valymo poreikių, todėl ateityje šios srities pajėgumus reikės didinti. 14. Nustatant ir tvarkant užterštas teritorijas, susiduriama su šiomis pagrindinėmis problemomis: 14.1. tvarkyti cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas technologiškai sudėtinga ir brangu; 14.2. nėra sukurta cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo prioritetų nustatymo metodika; 14.3. visuomenė nepakankamai informuojama apie užterštų teritorijų keliamą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. III. PLANO UŽDAVINIAI 15. Plano uždaviniai: 15.1. tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią užterštų teritorijų tyrimą ir tvarkymą; 15.2. gerinti LGT techninę bazę, skirtą cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų poveikio aplinkai vertinimui; 15.3. nustatyti cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo prioritetus; 15.4. saugiai sutvarkyti pavojingiausiai cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas; 15.5. sudaryti sąlygas užterštų teritorijų valymo metodų tobulinimui ir pažangesnių grunto valymo technologijų diegimui; 15.6. didinti visuomenės, ypač užterštų teritorijų savininkų, aplinkosauginį sąmoningumą užterštų teritorijų tvarkymo ir teritorijų teršimo cheminėmis medžiagomis prevencijos srityse. IV. PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR LAUKIAMI REZULTATAI 16. Plano įgyvendinimo priemonės pateiktos priede. 17. Įgyvendinus priede nurodytas priemones, bus: 17.1. nustatytos pavojingiausiai cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos; 17.2. sukurta cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo prioritetų nustatymo metodika; 17.3. sudaryti savivaldybių cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų pagal pavojingumą aplinkai tvarkymo prioritetų sąrašai; 17.4. atlikti užterštų teritorijų ekogeologiniai tyrimai (požeminio, paviršinio vandens, dirvožemio ir grunto užterštumo); 17.5. sutvarkytos pavojingiausiai cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos; 17.6. visuomenė informuota apie užterštų teritorijų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, sudaryta galimybė rasti informaciją apie užterštų teritorijų buvimo vietą, jų tvarkymo eigą. V. PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI 18. Šio Plano įgyvendinimą vertins joje nurodytos institucijos (pagal kompetenciją) po kiekvienų kalendorinių metų ir ją baigus vykdyti pagal tokius kriterijus: 18.1. atlikta teritorijų ir objektų ekogeologinių tyrimų (vienetais, procentais nuo inventorizuotų); 18.2. parengta cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo planų (vienetais, procentais nuo ištirtų); 18.3. sutvarkytos cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos (vienetais, kv. metrais, procentais nuo ištirtų); 18.4. surengta visuomenės informavimo akcijų (skaičius). VI. PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ VYKDYMO FINANSAVIMAS 19. Šio Plano įgyvendinimo priemonės bus finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų ją įgyvendinančioms institucijoms, savivaldybių lėšų, taip pat Europos Sąjungos finansinės paramos, kitų nacionalinių ir tarptautinių fondų ar programų, privačių lėšų. 20. Preliminarus lėšų poreikis šio Plano įgyvendinimui pateiktas priede. 21. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1010) 36 straipsniu. _________________ Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2020 m. plano priedas Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2020 M. plano įgyvendinimo priemonės Plano uždaviniai Priemonės pavadinimas Įgyvendinimo terminas Vykdytojai Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų Finansavimo šaltinis 1. Tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius užterštų teritorijų pavojingumo tyrimą ir tvarkymą 1.1. parengti pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06 (Žin., 2003, Nr. 17-770), pakeitimo projektą; 2013–2014 metai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos – 1.2. parengti cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo prioritetų nustatymo metodiką; 2013–2014 metai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos – 1.3. parengti Ekogeologinių tyrimų reglamento, patvirtinto Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104, pakeitimo projektą (Žin., 2008, Nr. 71-2759); 2013–2014 metai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos – 1.4. parengti savivaldybių teritorijų geocheminio kartografavimo, atsižvelgiant į teritorijų jautrumą taršai ir jos galimą poveikį sveikatai ir gamtinei aplinkai, metodiką. 2013–2014 metai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos – 2. Gerinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos techninę bazę Modernizuoti programinę įrangą užterštų teritorijų pavojingumui ištirti. 2013–2014 metai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 15,0 Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas1 3. Nustatyti cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo prioritetus 3.1. tęsti galimai cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų inventorizavimą, informaciją perkelti į Valstybinę geologijos informacinę sistemą; 2013–2020 metai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės – 3.2. sudaryti savivaldybių cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų pagal pavojingumą aplinkai tvarkymo prioritetų sąrašus; 2014–2016 metai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės – 3.3. atlikti preliminarius ir(
2. ar)detalius ekogeologinius pavojingų užterštų teritorijų tyrimus (požeminio, paviršinio vandens, dirvožemio ir grunto užterštumo). 2014–2020 metai savivaldybės 15000,0 Europos Sąjungos struktūriniai fondai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, savivaldybių biudžeto lėšos2 4. Saugiai sutvarkyti pavojingiausiai cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas Sutvarkyti pavojingiausiai aplinkai cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas. 2014–2020 metai savivaldybės 138000,0 Europos Sąjungos struktūriniai fondai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, savivaldybių biudžeto lėšos2 5. Sudaryti sąlygas užterštų teritorijų valymo metodų tobulinimui ir pažangesnių grunto valymo technologijų diegimui Parengti ataskaitą ir leidinį apie pažangius valymo metodus ir jų pritaikymo galimybes. 2014–2015 metai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 35,0 Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas1 6. Didinti visuomenės, ypač užterštų teritorijų savininkų, aplinkosauginį sąmoningumą užterštų teritorijų tvarkymo ir teritorijų teršimo cheminėmis medžiagomis prevencijos srityse 6.1. rengti ir skleisti informacinę medžiagą, rengti seminarus ir tikslines aplinkos apsaugos akcijas, kad visuomenė išmanytų, kaip saugiai naudoti ir tvarkyti cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas; 2014–2020 metai Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės 150,0 Europos Sąjungos struktūriniai fondai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas2 6.2. parengti leidinį, apibendrinantį pažangią savivaldybių užterštų teritorijų tvarkymo organizavimo patirtį; 2014–2015 metai Savivaldybės, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 35,0 Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas1 6.3. sukurti sąlygas patogiai naudotis Geologijos tarnybos duomenų bazėmis ir operatyviai teikti informaciją savivaldybei apie planuojamus arba įgyvendinamus tyrimus bei tvarkymo planus. 2013–2020 metai Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos – 1 Lėšos programinės įrangos įsigijimui ir leidybai galėtų būti skiriamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. 2 Užterštų teritorijų ištyrimui ir saugiam sutvarkymui lėšos galėtų būti numatytos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (2014–2020 metų planavimo periodas), skiriant ir dalinį finansavimą iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto. _________________