ŠPICBERGENO SALYNO SUTARTIS, PASIRAŠYTA 1920 M

ŠPICBERGENO SALYNO SUTARTIS, PASIRAŠYTA 1920 M ŠPICBERGENO SALYNO SUTARTIS, PASIRAŠYTA 1920 M. VASARIO 9 D. PARYŽIUJE Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas; Jo Didenybė Didžiosios Britanijos, Airijos ir Britų Užjūrio dominijų karalius, Indijos imperatorius; Jo Didenybė Danijos karalius; Prancūzijos Respublikos prezidentas; Jo Didenybė Italijos karalius; Jo Didenybė Japonijos imperatorius; Jo Didenybė Norvegijos karalius; Jos Didenybė Nyderlandų karalienė; Jo Didenybė Švedijos karalius, pripažindami Norvegijos suverenią valdžią Špicbergeno salynui, įskaitant Lokių salą, ir siekdami, kad šiose teritorijose būtų įvesta teisinga tvarka jų plėtrai ir taikiam naudojimui užtikrinti, paskyrė, kad šiuo tikslu sudarytų Sutartį, savo atitinkamus įgaliotinius: Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas: Hughą Campbell Wallace‘ą, nepaprastąjį ir įgaliotąjį Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių Paryžiuje; Jo Didenybė Didžiosios Britanijos, Airijos ir Britų užjūrio dominijų karalius, Indijos imperatorius: didžiai gerbiamą Derbio grafą K. G., G. C. V. O., C. B., nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Paryžiuje; ir: Kanados dominijai: didžiai gerbiamą serą George‘ą Halsey Perley, K. C. M. G., Kanados vyriausiąjį komisarą Jungtinėje Karalystėje; Australijos sandraugai: didžiai gerbiamą Andrewą Fisherį, Australijos vyriausiąjį komisarą Jungtinėje Karalystėje; Naujosios Zelandijos dominijai: didžiai gerbiamą serą Thomą Mackenzie, K.C.M.G., Naujosios Zelandijos vyriausiąjį komisarą Jungtinėje Karalystėje; Pietų Afrikos Sąjungai: Reginaldą Andrewą Blankenbergą, O. B. E., l. e. p. Pietų Afrikos vyriausiąjį komisarą Jungtinėje Karalystėje; Indijai: didžiai gerbiamą Derbio grafą K. G. G. C. V. O., C.B.; Jo Didenybė Danijos karalius: Hermanną Anker Bernhoftą, Jo Didenybės Danijos karaliaus nepaprastąjį patikėtinį ir įgaliotąjį ministrą Paryžiuje; Prancūzijos Respublikos prezidentas: Tarybos prezidentą, užsienio reikalų ministrą Alexandre‘ą Millerandą; Jo Didenybė Italijos karalius: didžiai gerbiamą Karalystės senatorių Maggiorino Ferraris; Jo Didenybė Japonijos imperatorius; K. Matsui, Jo Didenybės Japonijos imperatoriaus nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Paryžiuje; Jo Didenybė Norvegijos karalius: Baroną WEDELĮ Jarlsbergą, Jo Didenybės Norvegijos karaliaus nepaprastąjį patikėtinį ir įgaliotąjį ministrą Paryžiuje; Jos Didenybė Nyderlandų karalienė: Johną Loudoną, Jos Didenybės Nyderlandų karalienės nepaprastąjį ir įgaliotąjį patikėtinį Paryžiuje; Jo Didenybė Švedijos karalius: grafą J. J. A. Ehrensvärdą, Jo Didenybės Švedijos karaliaus nepaprastąjį patikėtinį ir įgaliotąjį ministrą Paryžiuje; Išvardytieji asmenys, pateikę visus savo įgaliojimus, kurie, kaip nustatyta, yra tinkamos formos, susitarė: 1 straipsnis Aukštosios Susitariančiosios Šalys, laikydamosi šios Sutarties nuostatų, įsipareigoja pripažinti visišką ir absoliutų Norvegijos suverenitetą Špicbergeno salynui, į kurio sudėtį įeina Lokių sala arba Beeren-Eiland, visos salos, esančios nuo 10° iki 35° ilgumos į rytus nuo Grinvičo dienovidinio ir nuo 74° iki 81° platumos į šiaurę, visų pirma Vakarų Špicbergenas, Šiaurės Rytų Žemė, Barenco sala, Edžo sala, Karaliaus Karolio Žemė (Višo salos), Hupenas (Vilties sala) arba Hopen-Eiland, ir Princo Karolio Žemė, kartu su visomis didelėmis ar mažomis salomis ir joms priskiriamomis uolomis. 2 straipsnis Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių laivams ir subjektams suteikiamos lygios žvejybos ir medžioklės teisės 1 straipsnyje nurodytose teritorijose ir jų teritoriniuose vandenyse. Norvegija gali palikti galioti tinkamas priemones, jų imtis arba jas nustatyti, siekdama užtikrinti minėtų regionų ir jų teritorinių vandenų augalijos ir gyvūnijos išsaugojimą ir prireikus – atkūrimą; suprantama, kad šios priemonės visada vienodai taikytinos visų Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių subjektams be jokių tiesioginių arba netiesioginių išimčių, privilegijų ar palankumo kurio nors iš jų naudai. Žemę užėmusieji, kurių teisės pripažintos pagal 6 ir 7 straipsnių sąlygas, turės išimtinę teisę medžioti savo žemėje: 1) jų gyvenvietės, namų, parduotuvių, gamyklų ir įrenginių, pastatytų ar įrengtų plečiant savo nuosavybę, kaimynystėje vietos policijos taisyklėse nustatytomis sąlygomis; 2) 10 kilometrų spinduliu aplink savo verslo būstinę ar gavybos vietą; ir abiem atvejais – visada laikantis Norvegijos vyriausybės nustatytų taisyklių šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 3 straipsnis Visų Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių piliečiams suteikiamos vienodos galimybės dėl bet kurios priežasties ar tikslo patekti į 1 straipsnyje nurodytų teritorijų vandenis, fiordus ir uostus; pagal vietos įstatymus ir kitus teisės aktus, jie gali šiose teritorijose nekliudomi visiškai vienodomis sąlygomis vykdyti visas jūrų, pramonės, kasybos ir prekybos operacijas. Jiems leidžiama verstis bet kokiu jūrų, pramonės, kasybos ar prekybos verslu ir vykdyti su tuo susijusią veiklą sausumoje ir teritoriniuose vandenyse, tačiau nė vienai įmonei jokiu pagrindu nesuteikiama monopolio teisė. Nors Norvegijoje galioja taisyklės dėl pakrančių prekybos, Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių laivai, plaukiantys į 1 straipsnyje nurodytas teritorijas arba iš jų, išplaukdami arba grįždami turi teisę įplaukti į Norvegijos uostus, kad įlaipintų arba išlaipintų keleivius arba pakrautų ar iškrautų krovinius, gabenamus į minėtas teritorijas arba iš jų, ar bet kuriuo kitu tikslu. Sutariama, kad bet kuriuo atžvilgiu ir visų pirma eksporto, importo ir gabenimo tranzitu atžvilgiu visų Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių subjektams, jų laivams ir prekėms netaikomi jokie mokesčiai ar apribojimai, kurių nereikia mokėti subjektams, laivams ar prekėms, kurioms Norvegijoje suteikiamas didžiausio palankumo statusas; Norvegijos subjektai, laivai ar prekės šiuo tikslu prilyginami kitų Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių subjektams, laivams ar prekėms ir jokiomis aplinkybėmis palankesnis režimas jiems netaikomas. Prekių eksportui į Susitariančiosios Valstybės teritoriją netaikomi jokie kiti ar didesni mokesčiai ar apribojimai nei taikomi panašių prekių eksportui į bet kurios kitos Susitariančiosios Valstybės teritoriją (įskaitant Norvegiją) ar į bet kurią kitą paskirties vietą. 4 straipsnis Visos viešos belaidžio telegrafo stotys, kurias Norvegijos vyriausybė įrengė arba yra numačiusi įrengti 1 straipsnyje nurodytose teritorijose arba tai padaryta ar numatoma padaryti jos leidimu, visada visiškai vienodomis sąlygomis prieinamos ryšiui su laivais, plaukiojančiais su bet kokia vėliava, ir su Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių subjektais palaikyti 1912 m. liepos 5 d. Belaidės telegrafijos konvencijoje arba vėliau sudarytoje tarptautinėje konvencijoje, kuria pakeičiama Belaidės telegrafijos konvencija, nustatytomis sąlygomis. Nepažeisdami tarptautinių įsipareigojimų, atsirandančių dėl karo padėties, nekilnojamojo turto savininkai visada gali laisvai įrengti ir savo tikslais naudoti belaidžio telegrafo įrenginius ryšiui privačioms reikmėms palaikyti, naudojant fiksuotas arba kilnojamas belaidžio ryšio stotis, įskaitant laivuose ir orlaiviuose esančias stotis. 5 straipsnis Aukštosios Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad 1 straipsnyje nurodytose teritorijose reikia įrengti tarptautinę meteorologijos stotį, kurios veiklos organizavimas būtų reglamentuojamas vėliau sudarytoje konvencijoje. Taip pat sudaromos konvencijos dėl mokslinių tyrimų minėtose teritorijose sąlygų. 6 straipsnis Atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, pripažįstamos Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių subjektų įgytos teisės. Reikalavimams, atsiradusiems iki šios Sutarties pasirašymo dienos dėl žemės nuosavybės teisės įgijimo arba laikino žemės užėmimo, taikomos šios Sutarties priedo nuostatos, turinčios tokią pat galią ir poveikį kaip ir šios Sutarties nuostatos. 7 straipsnis Nuosavybės teisės įgijimo, naudojimo ir įgyvendinimo būdų atžvilgiu, įskaitant teisę į naudingąsias iškasenas 1 straipsnyje nurodytose teritorijose, Norvegija įsipareigoja visiems Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių subjektams taikyti visiškai vienodą režimą, pagal šios Sutarties nuostatas. Nusavinimas gali būti taikomas tik visuomenės poreikiams ir sumokėjus tinkamą kompensaciją. 8 straipsnis Norvegija įsipareigoja 1 straipsnyje nurodytoms teritorijoms parengti kasybos taisykles, pagal kurias, visų pirma muitų, mokesčių ar kitų bet kokio pobūdžio mokėjimų ir bendrųjų ar specialiųjų darbo sąlygų atžvilgiu, jokiai Aukštosios Susitariančiosios Šalies, įskaitant Norvegiją, valstybei ar subjektams netaikomos jokios privilegijos, nesuteikiamas monopolijos ar palankesnis statusas ir visiems visų kategorijų už atlygį dirbantiems darbuotojams užtikrinama jų fizinei, dvasinei ir intelektinei gerovei būtinas atlyginimas ir apsauga. Renkami mokesčiai, rinkliavos ir muitai skiriami išimtinai minėtoms teritorijoms ir neturi viršyti to, kas yra būtina numatytam tikslui pasiekti. Šiuo metu, visų pirma dėl naudingųjų iškasenų eksporto, Norvegijos vyriausybei suteikiama teisė nustatyti eksporto muitą, kuris negali viršyti 1 proc. didžiausios eksportuojamų iki 100 000 tonų naudingųjų iškasenų vertės, o viršijus 100 000 tonų kiekį muitas proporcingai mažinamas. Vertė nustatoma pasibaigus laivybos sezonui, įskaičiuojant vidutinę pervežimo iki gavėjo valstybės (FAB) kainą. Likus trims mėnesiams iki numatytos kasybos taisyklių įsigaliojimo datos, Norvegijos vyriausybė jų projektą pateikia kitoms Susitariančiosioms Valstybėms. Jeigu per šį laikotarpį viena ar daugiau minėtų Susitariančiųjų Valstybių siūlo šias taisykles pakeisti, kol jos dar nepradėtos taikyti, Norvegijos vyriausybė šiuos pasiūlymus pateikia kitoms Susitariančiosioms Valstybėms, kad taisyklės galėtų būti pateiktos nagrinėti Komisijai, kurią sudaro po vieną kiekvienos iš minėtų Susitariančiųjų Valstybių atstovą, ir kuri priima dėl šių taisyklių pakeitimų sprendimą. Ši Komisija posėdžiauja Norvegijos vyriausybės kvietimu ir priima sprendimą per tris mėnesius nuo pirmojo posėdžio dienos. Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma. 9 straipsnis Atsižvelgdama į teises ir pareigas, atsirandančias dėl Norvegijos priėmimo į Tautų Sąjungą, Norvegija įsipareigoja 1 straipsnyje nurodytose teritorijose nekurti ir neleisti kurti jokios karinio jūrų laivyno bazės ir šiose teritorijose nestatyti jokių įtvirtinimų, taip pat niekada jų nenaudoti kariniams tikslams. 10 straipsnis Kol Aukštosios Susitariančiosios Šalys nėra pripažinusios Rusijos vyriausybės, Rusijai leidžiama prisijungti prie šios Sutarties, o Rusijos piliečiams ir įmonėms suteikiamos tokios pat teisės kaip ir Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių subjektams. Reikalavimai, kuriuos 1 straipsnyje nurodytose teritorijose jiems gali tekti pateikti, pateikiami šioje Sutartyje (6 straipsnyje ir priede) nustatytomis sąlygomis per tarpininkę Danijos vyriausybę, kuri šiuo tikslu pareiškia norą suteikti savo paslaugas. ŠI SUTARTIS, kurios tekstai ir prancūzų, ir anglų kalbomis yra autentiški, turi būti ratifikuota. Ratifikavimo raštai kuo skubiau deponuojami Paryžiuje. Valstybės, kurių Vyriausybės būstinė yra ne Europoje, gali per savo diplomatinį atstovą Paryžiuje tiesiog pranešti Prancūzijos Respublikos vyriausybei, kad ratifikavo sutartį, ir vėliau kuo skubiau pateikia ratifikavimo dokumentą. Šios Sutarties 8 straipsnio nuostatos įsigalioja nuo tos dienos, kai Sutartį ratifikuoja visos ją pasirašiusios Valstybės; o visos kitos nuostatos įsigalioja tą pačią dieną kaip ir minėtame straipsnyje nurodytos kasybos taisyklės. Prancūzijos Respublikos vyriausybė pakvies trečiąsias Valstybes prisijungti prie šios tinkamai ratifikuotos Sutarties. Prie šios Sutarties prisijungiama pateikus pranešimą Prancūzijos vyriausybei, o Prancūzijos vyriausybė įsipareigoja apie tai pranešti kitoms Susitariančiosioms Šalims. Paliudydami tai, kas išdėstyta, nurodytieji įgaliotiniai pasirašė šią Sutartį. Pasirašyta 1920 m. vasario 9 d. Paryžiuje dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius perduodamas Jo Didenybės Norvegijos Karaliaus vyriausybei, o kitas deponuojamas Prancūzijos Respublikos archyvuose; patvirtintos kopijos perduodamos kitoms Pasirašančiosioms Valstybėms. (A. V.) HUGH C. WALLACE (A. V.) DERBY (A. V.) GEORGE H. PERLEY (A. V.) ANDREW FISHER (A. V.) TH. MACKENZIE (A. V.) R. A. BLANKENBERG (A. V.) DERBY (A. V.) H. A. BERNHOFT (A. V.) A. MILLERAND (A. V.) MAGGIORINO FERRARIS (L, S.) K. MATSUI (A. V.) WEDEL JARLSBERG (A. V.) J. LOUDON (A. V.) J. EHRENSVARD. _________________ PRIEDAS 1 1) Per tris mėnesius nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos reikalavimą pateikusio asmens Vyriausybė apie visus iki šios Sutarties pasirašymo dienos pateiktus reikalavimus dėl žemės turi pranešti tokius reikalavimus įgaliotam nagrinėti komisarui. Komisaru Danijos vyriausybė paskiria Danijos pilietybę turintį teisėją arba juriskonsultą, turintį būtiną kvalifikaciją šiai užduočiai atlikti. 2) Pranešime turi būti nurodytos tikslios žemės, į kurią reiškiamas reikalavimas, ribos ir pridėtas žemėlapis, kurio mastelis turi būti bent 1:1 000 000, aiškiai jame pažymėjus reikalaujamą žemę. 3) Kartu su pranešimu privaloma pateikti vieno penso už kiekvieną reikalaujamos žemės akrą (40 arų) užstatą reikalavimų nagrinėjimo išlaidoms padengti. 4) Komisaras turi teisę reikalauti, kad reikalavimus pateikę asmenys pateiktų papildomus dokumentus ar informaciją, kuri, Komisaro nuomone, yra reikalinga. 5) Komisaras nagrinėja jam pateiktus reikalavimus. Šiuo tikslu jis turi teisę į pagalbą pasitelkti tokius ekspertus, kurie, jo nuomone, yra būtini ir prireikus nurodyti atlikti tyrimus vietoje. 6) Komisaro atlyginimas nustatomas Danijos vyriausybės ir kitų atitinkamų vyriausybių susitarimu. Komisaras nustato pagalbininkų, kuriuos, jo nuomone, jam reikia pasitelkti, atlyginimą. 7) Išnagrinėjęs reikalavimus, Komisaras parengia ataskaitą, kurioje turi būti tiksliai nurodyta, kuriuos reikalavimus, jo manymu, reikėtų iš karto pripažinti, o kuriuos dėl to, kad jie yra ginčytini ar dėl bet kurios kitos priežasties toliau šiame priede nustatytomis sąlygomis reikėtų pateikti arbitražui. Šių ataskaitų kopijas Komisaras siunčia atitinkamoms vyriausybėms. 8) Jeigu pagal šios dalies 3 punktą pateikto užstato dydžio neužtenka reikalavimų nagrinėjimo išlaidoms padengti, Komisaras, kiekvieną kartą manydamas, kad reikalavimą reikia pripažinti, iš karto nurodo papildomą sumą, kurią reikalavimą pateikusiam asmeniui reikės sumokėti. Ši suma nustatoma pagal žemės, į kurią pripažįstama reikalaujančiojo asmens teisė, plotą. Jeigu pagal 3 punktą sumokėto užstato suma viršija nagrinėjimo išlaidas, užstato likutis skiriamas toliau šiame priede nustatyta tvarka rengiamo arbitražo išlaidoms padengti. 9) Per tris mėnesius nuo šios dalies 7 punkte nurodytos ataskaitos pateikimo dienos Norvegijos vyriausybė imasi visų būtinų priemonių suteikti reikalavimą pateikusiems asmenims, kurių reikalavimus Komisaras pripažino, galiojančią teisę, pagal kurią jiems būtų užtikrinta išimtinė atitinkamos žemės nuosavybė, laikantis šios Sutarties 1 straipsnyje nurodytose teritorijose galiojančių ar įgyvendintinų įstatymų ir kitų teisės aktų ir šios Sutarties 8 straipsnyje nurodytų kasybos taisyklių. Tačiau jeigu pagal šio priedo 8 punktą būtinas papildomas mokėjimas, nuosavybės teisė pripažįstama tik laikinai, o reikalavimą pateikusiam asmeniui per Norvegijos vyriausybės nustatytą pagrįstą laikotarpį sumokėjus šią papildomą sumą, nuosavybės teisė jam pripažįstama galutinai. 2 Reikalavimai, kurių šio priedo 1 dalies 1 punkte nurodyti Komisarai dėl bet kurios priežasties nepripažino pagrįstais, nagrinėjami pagal toliau nurodytas nuostatas: 1) per tris mėnesius nuo šio priedo 1 dalies 7 punkte nurodytos ataskaitos pateikimo kiekviena vyriausybė, kurios subjektų pateikti reikalavimai nepripažinti, paskiria arbitrą. Taip sudarytam arbitražo teismui pirmininkauja Komisaras. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, Komisaro balsas yra lemiamas. Komisaras skiria sekretorių šios dalies 2 punkte nurodytiems dokumentams priimti ir pasirengti arbitražo teismo posėdžiui. 2) Per vieną mėnesį nuo šios dalies 1 punkte nurodyto sekretoriaus paskyrimo atitinkami reikalavimus pateikę asmenys per savo atitinkamas vyriausybes siunčia jam pareiškimus, kuriuose tiksliai nurodo savo reikalavimus ir prie kurių pridedami visi dokumentai ir argumentai, kuriuos jie pageidauja pateikti savo reikalavimams pagrįsti. 3) Per du mėnesius nuo šios dalies 1 punkte nurodyto sekretoriaus paskyrimo arbitražo teismas posėdžiauja Kopenhagoje, kad išnagrinėtų jam perduotus reikalavimus. 4) Arbitražo teismo kalba yra anglų kalba. Suinteresuotosios šalys gali pateikti arbitražo teismui dokumentus savo kalba, tačiau tokiu atveju turi būti pridėtas jų vertimas į anglų kalbą. 5) Reikalavimus pateikusiems asmenims pageidaujant, arbitražo teismas gali juos išklausyti asmeniškai arba per advokatą, be to, arbitražo teismas turi teisę pakviesti reikalavimus pateikusius asmenis pateikti papildomų paaiškinimų, dokumentų ar argumentų, kurie, jo nuomone, yra būtini. 6) Prieš nagrinėdamas bet kokią bylą, arbitražo teismas reikalauja, kad šalys sumokėtų užstatą, kurio dydį nustato arbitražo teismas ir kurio reikia kiekvienos šalies arbitražo išlaidų daliai padengti. Nustatydamas užstato dydį, arbitražo teismas iš esmės atsižvelgia į reikalaujamos žemės plotą. Arbitražo teismas taip pat turi teisę reikalauti, kad šalys pateiktų papildomą užstatą, jeigu turėta ypatingų išlaidų. 7) Arbitrų atlygis apskaičiuojamas kas mėnesį, o jo dydį nustato atitinkamos vyriausybės. Sekretoriaus ir kitų arbitražo teismo pasamdytų asmenų atlyginimus nustato pirmininkas. 8) Pagal šio priedo nuostatas arbitražo teismas turi visus įgaliojimus reglamentuoti savo procedūrą. 9) Nagrinėdamas reikalavimus, arbitražo teismas atsižvelgia į: a) visas taikytinas tarptautinės teisės normas; b) bendruosius teisingumo principus; c) tokias aplinkybes: i) dieną, kai žemės reikalaujantis asmuo arba jo teisių perėmėjai pagal įstatymą pirmą kartą ją užėmė; ii) dieną, kai apie reikalavimą pranešta reikalavimą pateikusio asmens vyriausybei; iii) kokiu mastu reikalavimą pateikęs asmuo arba jo teisių perėmėjai pagal įstatymą plėtojo ir naudojo reikalaujamą žemę. Šiuo atžvilgiu arbitražo teismas atsižvelgia į tai, kokiu mastu reikalavimą pateikusiems asmenims dėl sąlygų ar apribojimų, kuriuos lėmė 1914–1919 m. karas, galėjo būti užkirstas kelias įvykdyti savo pareigas. 10) Visos arbitražo teismo išlaidos padalijamos reikalavimus pateikusiems asmenims arbitražo teismo nustatytomis dalimis. Jeigu pagal šios dalies 6 punktą sumokėta suma viršija arbitražo teismo išlaidas, likutis arbitražo teismo nustatytomis dalimis grąžinamas šalims, kurių reikalavimai pripažinti. 11) Arbitražo teismas apie savo sprendimus praneša atitinkamoms vyriausybėms, ir visais atvejais Norvegijos vyriausybei. Norvegijos vyriausybė per tris mėnesius nuo kiekvieno sprendimo gavimo dienos imasi būtinų veiksmų, kad suteiktų reikalavimus pateikusiems asmenims, kurių reikalavimus arbitražo teismas pripažino, nuosavybę laikantis 1 straipsnyje nurodytose teritorijose galiojančių arba įgyvendintinų įstatymų ir kitų teisės aktų, ir šios Sutarties 8 straipsnyje nurodytų kasybos taisyklių. Tačiau nuosavybė galutine teise tampa tik atitinkamam reikalavimą pateikusiam asmeniui per Norvegijos vyriausybės nustatytą pagrįstą terminą sumokėjus jam tenkančią arbitražo teismo išlaidų dalį. 3 Visi reikalavimai, apie kuriuos Komisarui nepranešta pagal i punkto i papunktį arba reikalavimai, kurie, Komisarui jų nepripažinus, neperduoti arbitražo teismui pagal 2 punktą, galutinai panaikinami. Patvirtinta tikra kopija: Tarybos Pirmininkas, užsienio reikalų ministras A. MILLERAND _________________ (žemėlapis) _____________________ ** TIC pastaba. Žemėlapį žr. Žin., 2013, Nr. 18-887, 8 psl. ** _________________