← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJA S P R E N D I M A S Dėl RAIMUNDO PALAIČIO PRAŠYMO VYRIAUSIAJAI RINKIMŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJA S P R E N D I M A S Dėl RAIMUNDO PALAIČIO PRAŠYMO VYRIAUSIAJAI RINKIMŲ KOMISIJAI PASKELBTI ATSAKOMĄJĄ NUOMONĘ Į KOMPROMITUOJANČIĄ MEDŽIAGĄ 2012 m. spalio 12 d. Nr. Sp-293 Vilnius 2012 m. spalio 10 d. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje buvo gautas kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius Raimundo Palaičio prašymas dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo į kompromituojančią medžiagą. Prašyme nurodoma (cituojame) 2012 m. spalio 7 d. LNK televizijos laidoje “Alfa savaitė” žurnalisto Tomo Dapkaus siužete buvo paskelbta mane, kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje, Raimundą Palaitį bei kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškėlusią Liberalų ir centro sąjungą kompromituojanti medžiaga. Prašyme taip pat nurodoma, kad (cituojame) 2012 m. spalio 7 d. siužete yra skleidžiama kompromituojanti medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją dėl konkretaus kandidato bei visos partijos ir kuria pranešama negatyviai konkrečius kampanijos dalyvius – mane ir Liberalų ir centro sąjungą – apibūdinanti žinia. [...] reportažo metu man pasisakant nebuvau supažindintas su reportažo turiniu, todėl neturėjau galimybės savo komentare pateikti atsakomąją nuomonę. Kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Raimundas Palaitis 2012 m. spalio 9 d. kreipėsi į LNK televizijos vadovą Z.Sarakienę dėl atsakomosios nuomonės paskelbimo. Tačiau LNK televizija Raimundo Palaičio atsakomosios nuomonės nepaskelbė, atsižvelgiant į tai kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius prašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (Žin., 1992, Nr. 22-635; 200, Nr. 59-1760; 2010, Nr. 63-3093) 52 straipsnio 3 dalį paskelbti atsakomąją nuomonę į šiuos LNK televizijos laidoje “Alfa savaitė” paviešintus teiginius, kurie yra kompromituojanti medžiaga (cituojame):

  1. “Tuometinis aukštas pareigūnas Povilas Urbšys atskleidžia, kad teisėsauga turi duomenų, kad tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis galėjo proteguoti su mafija siejamas įmones.”
  2. “ ... šios įmonės (kontekst. su mafija siejamos įmonės “Lignesa”) direktorius priklausė liberalcentristams kaip ir tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis”.
  3. “ Šiai dienai yra žinoma, kad tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis reiškė nepasitenkinimą Vitalijui Gailiui dėl pradėto FNTT ikiteisminio tyrimo “Lignesos” atžvilgiu...”
  4. “Antikorupcijos komisija konstatavo ... Palaitis suinteresuotas atleisti finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovus už atliktus tyrimus, susijusius su ministro partijos rėmėjais.”
  5. “... pateikė (kontekst. FNTT vadovas Antikorupcijos komisijai) dokumentą, kuriame nurodytos, pabrauktos įmonės, kurias Palaitis, galbūt neprašė, bet rekomendavo (kontekst. FNTT) netirti.” Kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Raimundas Palaitis prašo paskelbti atsakojamąją nuomonę į minėtą kompromituojančią medžiagą atitinkamai dėl visų punktų, t.y. (cituojame):
  6. Tokių duomenų turėjimas negali būti pateiktas kaip atitinkantys tikrovę, nes tokių duomenų, apie kuriuos kalba Povilas Urbšys, teisėsaugos institucijos neturi.
  7. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų skandalas, kurio metu buvo atleistas reportaže pasisakantis Vitalijus Gailius, kilo 2012 metais, tuo tarpu UAB “Lignesa” reportaže minimas direktorius Jonas Dungveckis jau nuo 2009 metų nėra Liberalų ir centro sąjungos narys. Todėl siužete teigiamas faktas „ir tuometinis“ neatitinka tikrovės, nes kilus skandalui UAB „Lignesa“ direktorius Jonas Dungveckis jau daugiau kaip 3 metus nebuvo Liberalų ir centro sąjungos narys. Rinkėjams buvo pateikta siužete tikrovės neatitinkanti informacija apie Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir Jono Dungveckio priklausymą Liberalų ir centro sąjungai tuo metu.
  8. Toks teiginys neatitinka tikrovės, nes Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nesidomėjo ir nebuvo informuojamas apie FNTT ikiteisminio tyrimo veiksmus atliekamus konkrečiai dėl UAB „Lignesa“. Vidaus reikalų ministrui buvo pateikiama tik bendra informacija apie FNTT darbą. Jokio asmeninio ar darbinio pokalbio tarp tuometinio Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus apie šią įmonę nėra buvę.
  9. UAB „Lignesa“ niekada nebuvo Liberalų ir centro sąjungos rėmėja. Tokį teiginį pagrindžianti informacija yra viešai prieinama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje, kuriame nurodomi visi partijos rėmėjai. Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas iš pareigų buvo atleisti, kaip praradę leidimą dirbti su įslaptinta informacija, remiantis Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis.
  10. Jokio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pabraukto ar kitaip pažymėto įmonių sąrašo Antikorupcijos komisija negalėjo gauti, nes tokio dokumento niekada nėra buvę. Taip pat svarbu akcentuoti, kad asmenys, teigiantys tokį dokumentą gavę, privalėjo informuoti atitinkamas teisėsaugos institucijas apie galimai neteisėto poveikio pareigūnams darymą. Tokio kreipimosi jokia teisėsaugos institucija dėl Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio veiksmų nebuvo ir nėra gavusi.
  11. Taip pat laidos „Alfa savaitė“ anonso metu buvo teigiama apie „slaptų įrašų, klampinančių Vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį“ buvimą. Taigi, kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Raimundas Palaitis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 52 straipsnio 3 dalimi prašo Vyriausiosios rinkimų komisijos visuomenės informavimo priemonėse paskelbti jo atsakomąją nuomonę (cituojame) “Jokių slaptų įrašų apie tariamas nusikalstamas Raimundo Palaičio veikas nėra. Jokie ikiteisminiai tyrimai, kurie turėtų būti pradėti tokiai informacijai esant, nėra pradėti buvusio Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atžvilgiu”. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą į Seimo narius kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę, kurią sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Atsakomoji nuomonė paprastai negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, bet ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti kandidato atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje. Atsakomoji nuomonė yra vienas iš rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio elementų. Sisteminis, gramatinis ir teleologinis anksčiau minėtų teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad atsakomosios kandidato nuomonės paskirtis yra užtikrinti sąžiningą rinkimų agitaciją ir kandidatų konkurenciją, ji yra neatsiejamai susijusi su rinkimų agitacija, kuri yra ribojama laike, kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius statusu. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą atsakomosios nuomonės paskelbimas sietinas tik su rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu, o pasibaigus šiam laikotarpiui išnyksta ir atsakomosios nuomonės paskelbimo galimybė, nes atsakomoji nuomonė skirta rinkėjams, dalyvaujantiems konkrečiuose rinkimuose ir kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme atsakomąją nuomonę galima skelbti tik neprasidėjus rinkimų agitacijos draudimui. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomosios nuomonės tyrimo darbo grupė nustatė, kad 2012 m. spalio 7 d. LNK televizijoje iš tikrųjų buvo rodoma laida “Alfa savaitė”, kurioje dalyvavo Povilas Urbšys bei Ligitas Kernagis. Telefonu buvo kalbama su kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius Raimundu Palaičiu bei Vitalijumi Gailiumi. Laidos vaizdo įraše užfiksuota, kaip Povilas Urbšys kalba (cituojame) šiai dienai yra žinoma, kad tuometinis vidaus reikalų ministras Palaitis reiškė nepasitenkinimą generolui V. Gailiui dėl pradėto FNTT tyrimo „Lignesos“ atžvilgiu. Teisėsaugininkams yra ne paslaptis, kad „Lignesa“ yra siejama su Šviniaus interesais. Kad Švinius gali turėti įtaką politiniams sprendimams rodo ir pavyzdys byloje, kurioje jis buvo nuteistas už grasinimus Tauragės merui. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad buvo telefonu susisiekta ir su Vitalijumi Gailiumi, kuris teigė (cituojame) kokios aplinkybės paaiškėjo naujai – Gailius neatskleidžia. Seimo Antikorupcijos komisija išvadose konstatavo, kad Palaitis galėjo būti suinteresuotas atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovus už atliktus tyrimus, susijusius su ministro bendrapartiečiais liberalcentristais [...]. [...] Su Palaičiu esame kalbėję apie liberalcentristų rėmėjams pradėtus ikiteisminius tyrimus ir jis man yra priekaištavęs. [...]. Telefonu kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Raimundas Palaitis teigė (cituoajme) nežinau aš tokios bendrovės. [...] prisigalvoti kiekvienas gali ką nori, ypač prieš rinkimus. Gerai. Atsiprašau. Turėčiau baigti pokalbį [...]. Vyriausiajami rinkimų komisijai pateiktame prašyme Raimundas Palaitis nurodo, kad (cituojame) 2012 m. spalio 7 d. siužete yra skeildžiama komrpomituojanti medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją dėl konkretaus kandidato bei visos partijos ir kuria pranešama negatyviai konkrečius kampanijos dalyvius – mane ir Liberalų ir centro sąjungą – apibūdinanti žinia. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 52 straispnio 2 dalyje numatyta, kad kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių kandidatą apibūdinančių žinių; kandidatas jau yra pasinaudojęs atsakomosios nuomonės teise. Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, negatyvia žinia laikytina informacija apie galimas kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius nusikalstamas veikas, padarytus administracinius teisės pažeidimus, nusižengimus gerai moralei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju minėtoje laidoje tokios informacijos, kaip (cituojame) teisėsauga turi duomenų, kad tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis galėjo proteguoti su mafija siejamas įmones [...] skleidimas laikytinas negatyvia žinia apie kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimo narius Raimundą Palaitį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 52 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vyriausioji rinkimų komisija n u s p r e n d ž i a :
  12. Dalinai patenkinti kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius Raimundo Palaičio prašymą paskelbti atsakomąją nuomonę dėl LNK televizijoje 2012 m. spalio 7 d. transliuotoje laidoje „Alfa savaitė“ paskelbtos pareiškėją kompromituojančios medžiagos.
  13. Paskelbti per Lietuvos nacionalinę televiziją kandidato į Lietuvos Respublikos Seimo narius Raimundo Palaičio atsakomąją nuomonę: “2012 m. spalio 7 d. LNK televizijos laidoje “Alfa savaitė” žurnalisto Tomo Dapkaus siužete buvo paskelbta informacija “Tuometinis aukštas pareigūnas Povilas Urbšys atskleidžia, kad teisėsauga turi duomenų, kad tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis galėjo proteguoti su mafija siejamas įmones”. Tokių duomenų ar slaptų įrašų apie tariamas nusikalstamas mano, R.Palaičio veikas teisėsaugos institucijos neturi. Jokie ikiteisminiai tyrimai R. Palaičio atžvilgiu nėra pradėti.
  14. Įpareigoti LNK televiziją sumokėti Vyriausiajai rinkimų komisijai dvigubą Raimundo Palaičio atsakomosios nuomonės paskelbimo kainą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.