LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

(2008)– P Direktorius (parašas) Vydmantas Drumsta Projekto vadovė (parašas) Giedrė Filipavičienė (A

1. KPD atest. Nr. 1376) Vilnius, 2012 06 _________________ TVIRTINU Viršininkė .......... Laura Nalivaikienė 2012 m. rugsėjo 4 d. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP5 – 15 Tikrinanti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Vienuolio g. 8, LT-01104 Vilnius. Tikrinamasis dokumentas - Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10452, buvęs kodas S661) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ir paveldotvarkos projektas. Planavimo rūšis – specialusis planas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės. Planavimo organizatorius - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, Rotušės a. 29, LT-44033 Kaunas. Dokumento rengėjas - VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT – 09309 Vilnius. Projekto vadovė – Giedrė Filipavičienė, AM kval. atest. Nr. A 032, KPD kval. atest. Nr.
2. Tikrinimui pateikti dokumentai - Specialiojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) ir planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). Patikrinimo apibendrinimas - Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo išvada - Teigiama. Siūlymas tvirtinančiai institucijai - Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10452, buvę kodas S661) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą ir paveldotvarkos projektą siūloma tvirtinti. PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą. Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausias specialistas Aidas Valys, tel. (8 5) 271 3027 Patikrinimo data: 2012 m. rugpjūčio 31 d. Parašas .............. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio mėn. 22 d. įsakymu Nr. 3V-709 Kauno tvirtovės 9-asis fortas (unikalus kodas 10452) Žemaičių pl.
3. Kauno m. sav., Kaunas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji planai AIŠKINAMASIS RAŠTAS ĮVADAS 9-asis fortas pastatytas 1902-1913 m. Šio forto statiniai atstovauja antrajam Kauno tvirtovės statybos etapui. Tai vienintelis pastatytas „naujo“ tipo fortas. Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi 9-ojo forto paskirtis – gynybinė. Vėliau fortas naudotas kaip kalėjimas, mirties stovykla. Šiuo metu objektas naudojamas ne pagal pirminę paskirtį -jame įrengtas muziejus. Objektas reikšmingas istoriniu požiūriu – vertingi visi forto ir jo aplinkos istorinės raidos etapai. 9-asis fortas yra Kauno miesto šiaurinėje dalyje, į vakarus nuo Žemaičių plento, prie stambaus magistralinių kelių mazgo. Forto teritorija išsidėsčiusi aukštumoje, atviroje vietoje, todėl gerai apžvelgiama ir. lyginant su kitais fortais, labiausiai atsiskleidžianti kraštovaizdyje. Intensyvi pastarųjų metų aplinkinių teritorijų plėtra kelia grėsmę vertybės vertingosioms savybėms. Parengtuose specialiuosiuose planuose patikslintos vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribos, nustatyti konkretūs apsaugos reglamentai, padėsiantys efektyviau apsaugoti ir naudoti vertybę. Projekto tikslas ir uždaviniai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. Į-180 „Dėl Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas 10452, buvęs kodas S661), Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų“. Planavimo tikslai – užtikrinti Kauno tvirtovės 9-ojo forto ir jo teritorijos išsaugojimą bei taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą. Planavimo uždaviniai:
4. Nustatyti (patikslinti) Kauno tvirtovės 9-ojo forto teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus.
5. Nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Kauno tvirtovės 9-ojo forto teritorijoje ir apsaugos zonoje. Planavimo lygmuo ir dokumento tipas: pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens, susidedantis iš Kauno 9-ojo forto teritorijos bei apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto. Specialiojo plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Specialiojo plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius. Planavimo eiga Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-180 specialiojo plano organizatoriaus funkcijas pavesta vykdyti KPD Kauno teritoriniam padaliniui. KPD Kauno teritorinis padalinys specialiojo plano rengėjui pateikė Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas 10452, buvęs kodas S661), Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų planavimo darbų programą (užduotį) su priedais:
6. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. Į-180 „Dėl Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas 10452, buvęs kodas S661), Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų“, Vilnius, kopija, 1 lapas.
7. Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-08-04 rašto „Dėl sutikimo specialiajam planui rengti: Nr. 24-446-( 16.24) kopija. 1 lapas.
8. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2008-08-28 planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti. 1 lapas.
9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento 2008-08-11 d. planavimo sąlygos specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 461, 1 lapas. I. Esamos būklės analizės stadija Išnagrinėta 9-ojo forto istorinė raida, sudėtis, teritorijos funkcinis zonavimas ir erdvinė kompozicija, gamtiniai elementai. Tyrinėti istoriniai šaltiniai – žemėlapiai, planai ir t.t. Analizuoti anksčiau atlikti tyrimai ir projektai, rengiami ir galiojantys teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai, turintys įtakos objektui. Surinkti duomenys apie objektus. įrašytus į kultūros vertybių registrą, jų apsaugos reglamentavimą. Išnagrinėti teritorijos ir pastatų aprašai. Atliktos fotofiksacijos. Surinktų duomenų pagrindu parengtas esamos būklės analizės brėžinys. II. Koncepcijos rengimo stadija Koncepcijoje atsižvelgiant į esamos būklės analizės išvadas buvo pasiūlyta tikslinti vertybės teritorijos ribas. Diferencijuojant galimas vertybės apsaugos kryptis parengti du koncepcijos variantai: I-ajame vertybės teritorijos ribos sutapdintos su administracine Kauno miesto riba, II-ajame į vertybės teritoriją įtraukta eilė sklypų, esančių į šiaurę nuo miesto ribos. 2010 m. kovo 5 d. koncepcija svarstyta Kultūros ministerijos. Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių, Kultūros paveldo departamento, VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistų pasitarime, kuriame nutarta pritarti I-ajam koncepcijos variantui. 2011 m. vasario mėn. 23 d. Kauno teritorinis padalinys pritarė I koncepcijos variantui (derinimo Nr. 11-S-02KR. taip pat. žiūr. 2011-03-24 raštą Nr. 2K-429). 2011 m. rugsėjo mėn. 8 d. raštu Nr. S2-2306 koncepcijai pritarė Kultūros ministerija. III. Sprendinių rengimo stadija Patvirtintos koncepcijos pagrindu konkretizuotos vertybės teritorijos ir apsaugos zonų pozonių ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatyti konkretūs paveldosaugos reikalavimai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui. 2011 m. rugsėjo mėn. pradėtas baigiamasis etapas. Derinant su sąlygas išdavusiomis institucijomis nutarta sprendinius koreguoti atsižvelgiant į rengiamą Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 94,00 iki 107,00 km specialųjį planą. 2012 m. birželio mėn. parengta brėžinių A laida, kurioje vertybės teritorijos ribos sutapdintos su nekilnojamojo daikto – kelio- automagistralės A1 ribomis. L ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ __________________________________________________________________________
10. VERTYBĖS APIBŪDINIMAS Unikalus objekto kodas:
11. Buvęs kodas: S
12. Statusas: valstybės saugomas. Adresus: Kauno m. sav., Kaunas, Žemaičių pl.
13. Vertybės teritorijos plotas: 44.20 ha. Vertybės aplinka. Objektas yra Kauno miesto šiaurinėje dalyje. į vakarus nuo Žemaičių plento, prie stambaus magistralinių autotransporto kelių mazgo. Forto teritorija išsidėsčiusi aukštumoje, atviroje vietoje, todėl gerai apžvelgiama ir. lyginant su kitais fortais, labiausiai atsiskleidžianti kraštovaizdyje. Istorinio įvažiavimo į teritoriją trasą (iš P. PR pusės) žymi tuopų alėja. Greta esančios gyvenvietės – Giraitė ir Sargėnai – šiuo metu aktyvaus vizualinio poveikio neturi, tačiau pastarųjų metų aktyvi Giraitės plėtra kelia grėsmę objekto vertingosioms savybėms. Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi objekto paskirtis – gynybinė. Vėliau naudotas kaip kalėjimas, mirties stovykla. Šiuo metu objektas naudojamas ne pagal pirminę paskirtį – jame įrengtas muziejus. Kultūrinė vertė – istorinė, techninė, architektūrinė, urbanistinė, kraštovaizdžio. Vertybės ir jos aplinkos istorinė raida 1873 m. pradžioje, vadovaujant Rusijos imperatoriui Aleksandrui II, įvyko ypatingasis pasitarimas, kuriame pripažinta, kad reikia stiprinti gynybos liniją ties Nemuno upe ir apie Kauną pastatyti strateginės reikšmės tvirtovę. 1879 m. liepos 7 d. pasirašytas potvarkis Kauno tvirtovei statyti. 1880 m. vasario mėn. buvo sudaryti Kauno tvirtovės ilgalaikių įtvirtinimų planai – miestą turėjo supti 7 fortų ir 9 stacionariųjų baterijų žiedas. Centrinis gynybos pylimas, kariniai sandėliai ir kt. Pirmasis gynybos žiedas baigtas 1889 m. Šiaurės vakarų pusėje tada įtvirtinimų dar nebuvo, todėl 1889 m. Neries slėnio šlaituose pradėtas statyti Linkuvos įtvirtinimas su 8 fortu. [1] Tuo pat metu sparčiai tobulėjo didelio kalibro artilerija ir Kauno tvirtovė, kurios statiniai buvo mūryti iš plytų, jau nebeatitiko jai keliamų reikalavimų. 1893 m. pradėti Tvirtovės stiprinimo darbai. Nuspręsta naujai paskirstyti tvirtovės fortų žiedo gynybos krūvį, ir šias funkcijas patikėti naujiems ilgalaikiams įtvirtinimams. Tai reiškė, kad bus statomas naujas tvirtovės žiedas. Pirmuoju šios statybos objektu tapo 9 fortas. 1901 m. patvirtintas 9-ojo forto projektas. 1902 m. fortas pradėtas statyti prie Kumpių palivarko. Iki to laiko vietovė buvo retai apgyvendinta. Fortas suprojektuotas ant aukštumos, besitęsiančios iš šiaurės į pietvakarius (vad. Lapių moreniniu gubriu). Kumpių palivarkas bei gretimi Kumpėnų ir Šakių kaimai užfiksuoti pateiktame 1889 m. Kauno tvirtovės šiaurės vakarų dalies generalinio plano fragmente (1 priedas, 1 pav.), kuriame rodoma tuo metu projektuojamo Linkuvos įtvirtinimo vieta. 9 forto (Kauno tvirtovės archyviniuose dokumentuose vadinamo „Kumpės“ fortu) statyba užfiksuota 1904 m. Kauno tvirtovės generaliniame plane (1 priedas, 2 pav.). Plane vaizduojamas nutiestas kelias į fortą. Plačioje teritorijoje apie fortą miškas jau buvo iškirstas. Fortas vaizduojamas 1911 m. Kauno tvirtovės išplėtimo projekto brėžinyje (1 priedas, 3 pav.). 1912 m., stengiantis užmaskuoti tvirtovės objektus, visoje Kauno tvirtovės teritorijoje, tame tarpe ir prie 9 forto, buvo pasodinta 3 600 medžių, daugiausia tuopų. 9-asis fortas baigtas statyti 1913 m. Greta forto įsikūrė forto komendanto sodyba bei sargybos namas su ūkio trobesiais. Šie pastatai matomi Kauno ir jo apylinkių kariniame topografiniame žemėlapyje (1 priedas, 4 pav). 1920 m. fortui priklausęs sklypas užfiksuotas plane (1 priedas, 5 pav.), sudarytame naudojant planą, nurodantį Kauno tvirtovei priklausiusias teritorijas. Šio sklypo konfigūracija ir gabaritai labai panašūs į pateiktus Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo skyriaus žemės sklypo plane (1 priedas, 6 pav.). Sklypas pietryčiuose ribojosi su Veršvos upelio vaga, šiaurės rytuose – su keliu, kurio trasa vėliau buvo nutiestas Žemaičių plentas. [3] Po 1-ojo Pasaulinio karo. 1924 m. forte įkurtas Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo skyrius -sumūryta aukšta mūrinė siena su stebėjimo bokšteliais kampuose. įrengti du kiemai, tarp jų pastatytas pasimatymų namelis. Buvusios kareivinės pertvarkytos į kalėjimo kameras. Pristatyta įvairių priestatų, pabūklų lizdų patalpos paverstos sandėliais, įrengtos daržovių saugyklos, nugriauta fortą juosianti žiedinė metalinės tvoros užkarda, užmūryti požeminiai perėjimai iš kareivinių į forto teritoriją ir į gynybinę sieną ir kt. [3,4,5] II-ojo Pasaulinio karo metu. 1940-1941 m., 9-asis fortas tapo NKVD kalėjimu, politinių kalinių persiuntimo j Sovietų lagerius punktu. Nacių okupacijos laikotarpiu. 1941-1944 m. Fortas virto masinių žudynių vieta. Čia nužudyta apie 50 000 įvairių tautybių žmonių. [5] Po II-ojo Pasaulinio karo forto teritorija priklausė įvairioms įstaigoms. Sovietinė valdžia dar kelis metus fortą naudojo kaip kalėjimą. Nuo 1948 m. iki 1958 m. jį naudojo žemės ūkio organizacijos. 1958 m. 9-ajame forte pradėtas kurti Respublikinės reikšmės muziejus. Muziejui perduota ir aplinkinė žemė. 1958 m. sudarytas muziejaus įrengimo projektas („Lietprojekto“ architektų grupė. vad. Putna). Tada restauruotos kiemų tvoros ir vėlyvesnieji pagalbiniai statiniai, atkurtas vokiečių okupacijos metu sudegęs pasimatymų namelis. Muziejus atidarytas 1959 m. gegužės 30 d. 1960 m. masinių žudynių lauke pradėti tiriamieji darbai, siekiant nustatyti lauko ribas, surinkti įrodymų-eksponatų apie čia vykusias žudynes. [3, 5] 1975 m. Kauno PK1 sk. vykdė tyrimo ir projektavimo darbus (aut. archit. K.Špikas. V.Murauskas, H.Raugalas, inž. A.Laurynas). 1976-1984 m. pagal architektų G.Baravyko. V.Vieliaus, dailininko K.Morkūno ir skulptoriaus A.Ambraziūno projektą pastatytas memorialinis kompleksas: naujas originalus, savitų formų muziejus ir masinių žudynių vietoje -32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių monumentas (skulptorius A. Ambraziūnas). Nuo 1995 m. epizodiškai vykdomi kareivinių fasadų, vandens nuvedimo sistemos remonto-restauracijos darbai. [3,4.5.6] Šiuo metu forte veikia muziejus. 9-ojo forto muziejaus steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Objektas reikšmingas istoriniu požiūriu – vertingi visi forto ir jo aplinkos istorinės raidos etapai. Tūrinė – erdvinė kompozicija Esama vertybės teritorija apima 44.20 ha plotą. 9-asis fortas yra teritorijos šiaurinėje dalyje. Fortas, suformuotas iš betoninių statinių, gynybinių griovių bei pylimų ir tarpukario laikotarpiu pastatytų sunkiųjų darbų kalėjimo priestatų: sargybos bokštelių ir aukštos mūrinės sienos. įrengtų dviejų kiemų, pasimatymų namelio. Prie kareivinių puskaponieriaus pokario metais pastatytas garažas. Gynybinio griovio užnugarinėje pusėje įrengti pamatų stulpeliai metalinei tvorai pritvirtinti. Forto išorinis pylimas išsiplėtęs ir už vertybės ribos. Pylime išlikusi forto drenažo sistemos dalis, kurią pažeidus, būtų pakenkta vertybei, todėl čia būtina papildoma apsauga vykdant žemės darbus. Nors fortas ir iškilęs bendrame vietovės reljefe, jis aplinkoje nedominuoja, bet organiškai įsilieja į ją. Kraštovaizdyje savo tūriu dominuoja 1976-1984 m. pastatytas monolitinis muziejaus pastatas ir stambus memorialinis kompleksas žydų genocido aukoms atminti. Istorinio privažiavimo kelio trasą išryškina senų tuopų alėja. Teritorijos centrinėje dalyje, buvusios forto komendanto sodybos vietoje, išlikęs sodas (vaismedžiai), įrengti pėsčiųjų takai, suformuota kūdra. Vertybės sudedamųjų dalių apibūdinimas Sklypo statiniai ir inžineriniai įrenginiai yra trijų statybos laikotarpių [3J: • Kauno tvirtovės laikotarpis (1902-1915 m.) – fortas, rūsys, vandens nubėgimo įrenginiai, kelias. • Tarpukario laikotarpis (1922-1939 m.) – priestatai prie forto su mūrine tvora. • Pokario laikotarpis (po II Pasaulinio karo iki 1984 m.) – muziejus-memorialas, monumentas, administracinis pastatas, katilinė. 1901-1915 m. Fortas – netaisyklingos penkiakampio formos plano statinių kompleksas, frontu nukreiptas į šiaurinę pusę. Forte įrengtos 2-jų aukštų kazematuotos kareivinės, kuriose be patalpų įgulai įrengtos įvairios buitinės patalpos – virtuvė, produktų sandėliai, sanitariniai įrengimai, šaudmenų, ginklų sandėliai. Dešiniajame kareivinių sparne yra dviaukštis puskaponierius ir jį pratęsianti gynybinė galerija. Kareivinių fasadas yra banguoto profilio su langais ir šaudymo angomis. Ant kareivinių pylimo įrengti du stebėjimo ir šaudymo bokšteliai, dengti šarvuotais gaubtais. Fortą juosia gynybinis griovys ir betoninė siena. Jos kampuose įrengtas centrinis kaponierius ir du, dešinysis ir kairysis, puskaponieriai. Su gynybine siena susisiekiama trimis poternomis. Į centrinę poterną patenkama iš kareivinių bei dviejų simetriškai pylime išdėstytų bunkerių, įrengtų abipus šaudmenų sandėlių. Statinių kompleksui dar priklausė pabūklų slėptuvės bei užmaskuoti išėjimai į paviršių, šaudmenų sandėliai, ginklų sandėliai. Gynybinė forto dauba labai nedidelė. Ją formuoja einantis palei griovio kraštą pylimas ir sampilos virš kareivinių bei šaudmenų sandėlių ir slėptuvių. Kazemato patalpos išdėstytos koridorine sistema, koridoriai su cilindriniais skliautais. Išlikę autentiški langų rėmai, durys, dalis cilindrinių krosnių, šulinių rankiniai siurbliai. Sienos tinkuotos. Rūsys – betoninis statinys, apgaubtas žemių pylimu. Vandens nubėgimo įrenginiai – po žeme nutiesti vamzdžiai, kuriais vanduo nubėga iš forto teritorijos ir statinių, išlikę šuliniai bei vandens pralaida po senuoju keliu. Kelias – privažiavimas prie forto buvo įrengtas iš pietvakarių. Grįstas akmenimis. Greta išlikęs būdingas tvirtovės keliams apželdinimas tuopomis. 9-ojo forto statiniai atstovauja antrajam Kauno tvirtovės statybos etapui. Tai vienintelis pastatytas naujo tipo fortas. Žymiai mažesnis ir kompaktiškesnis už ankstyvuosius. Jis vertingas architektūriniu-urbanistiniu požiūriu. Fortas yra svarbus kraštovaizdžio elementas, turėjęs didelę reikšmę tolimesniam vietovės kraštovaizdžio formavimuisi. Saugoma: 9-asis fortas. Objektai, turintys kultūrinės vertės požymių: suformuotas reljefas (glasis). į vakarus nuo forto esantis rūsys, istorinio privažiavimo į fortą trasa, po asfaltu išlikęs akmenų grindinys, kelio apželdinimas tuopomis. Kiti vertingi objektai: pavieniai medžiai, augantys miškelyje (ąžuolai ir kt.). 1922-1939 m. Pirmieji forto pertvarkymo darbai į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo skyrių pradėti 1922 m. Kalėjimas pradėjo funkcionuoti 1924 m. Iš to laikotarpio likęs kalėjimo priestatas: aukšta mūrinė siena su dviem sargybos bokšteliais, pasimatymų namelis, kuris buvo nugriautas karo metu, o atstatytas 1958 m. Šie statiniai išskirtinės architektūros vertės neturi, tačiau atspindi svarbų forto istorijos etapą. 1941-1944 m. Tą laikotarpį atstovauja prie mūrinės tvoros pristatytas mūrinis tardymo, prižiūrėtojų ir sargybos pastatas. Pastatas architektūriniu požiūriu nėra vertingas, tačiau taip pat svarbus istoriniu požiūriu. Pokario laikotarpis Pastatai statyti 1976-1984 m. laikotarpiu: Memorialo pastatas sudarytas iš nuožulniai pasvirusių skirtingo lygio plokštumų, sudarančių vėduoklinio plano kūginį tūrį. dengtas betono plokštėmis. Dalį pastato sienų sudaro stiklo plokštumos. Monumentas – tai monolitinio gelžbetonio trijų dalių skulptūrinė kompozicija. Greta jos įrengtas kapų laukas, juosiamas betoninės sienelės. Muziejaus administracijos ir langytojų aptarnavimo pastatas – betoninis vienaaukštis, kompaktiško plano, funkcionalios architektūros pastatas su didelėmis langų plokštumomis. Sklype dar yra katilinė, priestatas-garažas prisišliejęs prie forto bei ryšininkų statinys prie automagistralės Vilnius – Klaipėda. Šie pastatai architektūriniu požiūriu nevertingi. 1984-12-11 memorialinis kompleksas įrašytas į Respublikinės reikšmės dailės paminklų sąrašą, jam suteiktas kodas: DR-
14. Šiuo metu jis yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir jam suteiktas unikalus kodas
16. APSKAITOS IR APSAUGOS DOKUMENTŲ APŽVALGA 1971-09-28 Lietuvos TSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 40 įrašyta į paminklų sąrašus suteikiant kodą IR 119 ir AtV125d. 1985-05-23 Lietuvos TSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 135 įrašyta j paminklų sąrašus suteikiant kodą DR
17. 1987-12-22 Lietuvos TSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 222 įrašyta į paminklų sąrašus suteikiant kodą AtVI25i. 1994-01-04 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 17-v patvirtintas vietinės reikšmės gynybinės architektūros paminklo AtV 1251, buvusios Kauno tvirtovės devintojo forto apsaugos zonų planas. (4 priedas) 1998-12-14 Kultūros paveldo centro direktoriaus patvirtintas Kauno tvirtovės 9-ojo forto teritorijos ribų ir apsaugos zonų planas. Plane nustatyta 44.20 ha ploto vertybės teritorija. Apsaugos nuo fizinio poveikio zona apima teritorijas už Š, P ir V vertybės teritorijos ribos. Šios zonos plotas 20.24 ha. Vizualinės apsaugos zonos plotas – 16,21 ha. Ši zona apima pietinę Giraitės gyvenvietės dalį. (4 priedas) 2001-12-10 LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas ir Kultūros paveldo centras parengė kultūros vertybės pagrindinį dosjė. 2002-03-22 Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymu Nr. 059 objektas įrašytas į Registrą suteikiant kodą S
18. Objekto įregistravimo Nr. MC
19. 2005-04-29 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu NR. ĮV-190 objektas paskelbtas valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui.
20. PATVIRTINTŲ IR RENGIAMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINĮŲ ĮTAKA OBJEKTUI Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas 2007-2017 m. (patvirtintas 2009-01-29). Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane šiaurinėje planuojamos teritorijos dalyje esančios teritorijos skiriamos gyvenamųjų teritorijų plėtrai. Plane pažymėta esama kultūros paveldo objekto – 9-ojo forto – apsaugos zona (1 pav.) 1 pav. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano II pakeitimas. Kauno bendrajame plane didžioji specialiaisias planais planuojamos teritorijos dalis priskiriama bendro naudojimo želdynų teritorijai, kurios dalis – miškų ūkio paskirties žemė. Teritorijos vakariniame pakraštyje yra sodybinio užstatymo teritorija, o pietvakariniame kampe – pramonės objektų/ komercinės, visuomeninės, infrastruktūros paskirties teritorija (2 pav.). Bendrajame plane taip pat pažymėtos vertybės ir apsaugos zonų teritorijos ir ribos. 2 pav. Kauno miesto aukštybinių pastaųu išdėstymo schema, patvirtinta Kauno savivaldybės tarybos 2007-03-01 sprendimu Nr. T-
21. 3 pav. Pavienių aukštybinių pastatų statybos vietos numatytos pietinėje vakarinio aplinkkelio pusėje (5 pav.) ir į vertybės apsaugos zoną nepatenka. Išorinės vaizdinės reklamos išdėstymo Kauno mieste specialusis planas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006-05-18 sprendimu Nr. T-
22. 4 pav. Išorinės vaizdinės reklamos (IVR) išdėstymo schemoje potencialios IVR įrenginiams išdėstyti teritorijos numatomos išilgai Al kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpoje tarp Muravos sankryžos ir Neries kairiojo kranto, todėl vizualaus poveikio vertybei nedarys. Vertybės aplinkoje reklaminių stendų plėtra nenumatyta. Siūloma miestų vartų zona „Žemaičių vartai“ nors ir nutolusi nuo nagrinėjamos teritorijos, tačiau šioje vietoje įrengti stendai gali vizualiai konkuruoti su monumentu, matomu važiuojant automagistrale ir atliekančiu orientyro vaidmenį aplinkoje. 2005 m. buvo parengti Kauno 9-ojo forto teritorijos detaliojo plano projektiniai pasiūlymai (projekto vadovė – D. Pikšrienė). Pasiūlymuose numatytos trys naujos užstatymo zonos: prie muziejaus administracinio pastato, buvusios katilinės teritorijoje ir pietinėje sklypo dalyje, už esamos vertybės teritorijos ribos ir apsaugos nuo fizinio poveikio zonos pietinėje dalyje (5 priedas). Detalus planas nebaigtas rengti, pasiūlymai įgyvendinti nebuvo. 2005 m. buvo parengtas ir suderintas sklypo kad. Nr. 528300060186 detalusis planas, kuriuo minėtas sklypas padalintas į 16 atskirų sklypų, o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties (sodybinio užstatymo) žemę sklypuose Nr. 1-14 (dabartiniai kadastriniai Nr. 528300060904-0917) ir kitos paskirties (infrastruktūros) žemę sklypuose Nr.
23. 16 (dabartiniai kadastriniai Nr. 528300060902-0903). Sodybinio užstatymo paskirties sklypuose leista formuoti užstatymą, kurio tankis iki 25-30%, intensyvumas – iki 0.6-0.75%, statinių aukštis – iki 12 m. 2005 m. buvo parengtas ir suderintas sklypo kad. Nr. 528300060185 detalusis planas (projekto vadovas – K. Kuzminskas), tikslu pakeisti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo pobūdį į kitą (sodybinio užstatymo teritorijų) (5 priedas). Sklype buvo planuojama gyvenamųjų namų statyba. Detalaus plano derinimas buvo atšauktas paaiškėjus, kad pateikti neteisingi duomenys – projektuojama statybinė zona buvo numatyta apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje, t.y. ant forto išorinio pylimo, kuris brėžinyje buvo pažymėtas kaip apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis. Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 94,00 iki 107,00 km rekonstravimo projektiniu sprendiniu su PAV. teritorijų planavimo dokumentu ir techninio darbo projekto parengimas. SPECIALUSIS PLANAS (rengiamas) Specialiajame plane nurodytos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto -Kelio, unikalus Nr. 4400-1088-
24. raudonosios linijos. Kelias driekiasi į rytus nuo vertybės teritorijos. Rytinė vertybės teritorijos dalis patenka į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritoriją.
25. IŠVADOS
26. 9-asis fortas pastatytas 1902-1913 m. 9-ojo forto statiniai atstovauja antrajam Kauno tvirtovės statybos etapui. Tai vienintelis pastatytas „naujo“ tipo fortas.
27. Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi objekto paskirtis – gynybinė. Vėliau naudotas kaip kalėjimas, mirties stovykla. Šiuo metu objektas naudojamas ne pagal pirminę paskirtį -jame įrengtas muziejus.
28. Kultūrinė vertė — istorinė, techninė, architektūrinė, urbanistinė, kraštovaizdžio.
29. Išskiriami trys pagrindiniai forto raidos etapai: • Kauno tvirtovės laikotarpis – 1902-1915 m. • Tarpukario laikotarpis – 1922-1939 m. • Pokario laikotarpis – po II Pasaulinio karo iki 1984 m.
30. Istoriniu požiūriu vertingi visi forto ir jo artimiausios aplinkos raidos etapai ir jų metu susiformavę struktūros elementai.
31. Memorialinis kompleksas, pastatytas 1976-1984 m. laikotarpiu. 1984m. gruodžio 11 d. įrašytas į Respublikinės reikšmės dailės paminklų sąrašą, jam suteiktas kodas: DR-
32. Šiuo metu jis yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir jam suteiktas unikalus kodas
34. Forto teritorija išsidėsčiusi aukštumoje, todėl gerai apžvelgiama ir. lyginant su kitais fortais, labiausiai atsiskleidžianti kraštovaizdyje. Fortą išryškina jį supanti atvira erdvė, kuri taip pat labai svarbi ir memorialinio komplekso apžvalgai bei suvokimui.
35. Greta esančios gyvenvietės – Giraitė ir Sargėnai — šiuo metu aktyvaus vizualinio poveikio neturi, tačiau pastarųjų metų aktyvi Giraitės plėtra kelia grėsmę objekto vertingosioms savybėms.
36. 9-ojo forto apskaitos dokumentai neatitinka šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatų. Siūloma visam kompleksui – 9-ajam fortui ir memorialiniam ansambliui – parengti bendrą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą, patikslinant vertingąsias savybes. Vertinimo tarybos aktą siūloma rengti 9-ajam fortui ne kaip pavieniam, o kaip kompleksiniam objektui, nes šią vertybę sudaro kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma (žr. esamos būklės aiškinamąjį raštą, lapą 6; esamos būklės analizės brėžinį SP-06

(2008)-A: priedus – fotofiksaciją).

1. Patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai palankūs vertybės apsaugai vertinant bendruoju aspektu. Tačiau norint efektyviai apsaugoti ir naudoti vertybę, konkretūs reglamentai jos teritorijoje ir apsaugos zonoje būtini. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas būtina patikslinti vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribas bei nustatyti konkrečius paveldosaugos reglamentus.
2. SPECIALIŲJŲ PLANŲ PROJEKTAI __________________________________________________________________________ I. VERTYBĖS TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANAS 1.
3. Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas 10452) teritorijos ribų nustatymas Teritorijos ribos nustatytos remiantis esamos būklės analizės išvadomis, esamais apskaitos ir teritorijų planavimo dokumentais. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių nuostatomis. Esamos vertybės teritorijos ir apsaugos zonos ribos nustatytos kultūros vertybės pagrindiniame dosjė, parengtame ir patvirtintame 1998 m. Nustatyta vertybės teritorija apima 44,20 ha. Projektuojamos vertybės teritorijos ribos koreguojamos pagal sklypų ir kitas administracines ribas. Rytuose ir pietryčiuose vertybė ribojasi su Žemaičių plentu ir Vakariniu aplinkkeliu. Šioje dalyje vertybės ribos koreguojamos pagal Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 94.00 iki 107,00 km specialųjį planą, sutapdinant jas su nekilnojamojo daikto – Kelio (unikalus Nr. 4400-1088-9357, žiūr. priedus) ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų ribomis (žiūr. priedus). Pietinėje vertybės dalyje ribos sutapdinamos su aplinkinių žemės sklypų kraštinėmis, pietvakariuose apima privažiavimo kelio dalį, (žiūr. brėžinį SP-06

(2008)-P.1). Ribos tęsiasi sklypo kad. Nr. 190102820030 šiaurrytine riba, sklypo kad. Nr. 190102820028, šiaurės rytų, šiaurės vakarų ir pietvakarine riba, sklypo kad. Nr. 190102820029 pietvakarine riba iki šio sklypo pietinio kampo, kerta skersai privažiavimo kelią, toliau tęsiasi sklypų kad. Nr. 190102820025, 190102820011 šiaurrytinėmis ribomis, apimdamos senojo Kauno tvirtovės kelio dalį. Vakarinėje vertybės dalyje siūloma performuoti sklypų kad. Nr. 190102820041, 190102820027, 190102820040,

1. suformuotų atliekant preliminarius kadastrinius matavimus, ribas, išlaikant sklypų plotus, tačiau jų teritorijas atitraukiant už projektuojamos vertybės ribos. Vertybės ribos sutapdinamos su sklypų kad. Nr. 190102820041, 190102820027, 190102820040, 190102820024 šiaurrytinėmis ribomis. Šiaurinėje teritorijos dalyje vertybės ribos atitraukiamos į pietus, sutapdinant jas su Kauno miesto riba ir sklypų kad. Nr. 528300060269, 528300060911,
3. 528300060902, 528300060345,
4. 528300060343, 528300060354 pietrytinėmis ribomis bei sklypų kad. Nr.
6. 528300060268,
7. 528300060296, 528300060359 pietinėmis ribomis. Vertybėje ir su ja besiribojančiose teritorijose yra nesuformuotų arba suformuotų neatliekant tiksliųjų matavimų sklypų, todėl vertybės ribos turi būti tikslinamos, atlikus tiksliuosius kadastrinius sklypų matavimus, sutapdinant jas su sklypų ribomis ir pagal jas koreguojant vertybės teritorijos ribų plano kampų koordinates. Projektuojamos vertybės teritorijos plotas – 51,14 ha. 1.
8. Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas 10452) apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ribų nustatymas Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis nustatomas į šiaurę ir į rytus nuo vertybės teritorijos, jis skirtas forto išorinio pylimo su jame įrengta drenažo sistema apsaugai. Šie elementai yra svarbi vertybės (forto) sudedamoji dalis, tačiau sutapdinus vertybės ribą su Kauno miesto ir kelio unikalus Nr. 4400-1088-9357 riba, į vertybės teritoriją nepatenka. Projektuojamo pozonio plotas yra mažesnis už esamą apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio plotą, kuris šiuo metu sudaro 20,24 ha (žiūr. brėžinį SP-06

(2008)-P.l). Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio šiaurinė dalis apima sklypų eilę. esančią už šiaurinės vertybės teritorijos ribos. Į šį pozonį patenka šie sklypai – kad. Nr. 528300060359, 528300060296, 528300060283, 528300060268, 528300060185,

1. Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio rytinė dalis apima dalį kelio unikalus Nr. 4400-1088-9357 ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatytos Valstybinės reikšmės magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 94.00 iki 107,00 km specialiajame plane (žiūr. priedus). Projektuojamo apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio plotas – 2,83 ha. 1.
2. Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas 10452) apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio ribų nustatymas Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis nustatomas pietinėje, šiaurinėje ir vakarinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje. Šios teritorijos svarbios vertybės apžvalgai ir suvokimui. Esamas vertybės vizualinės apsaugos pozonio plotas – 16.21 ha. Šis plotas didinamas, projektuojamam vizualinės apsaugos pozoniui priskiriant dalį esamo apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ploto. Pietinės, pietrytinės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio VI ribos tęsiasi sklypo kad. Nr. 190102820025 šiaurvakarine riba, toliau į šiaurę tarp vertybės teritorijos ir Vakarinio aplinkkelio (kelio unikalus Nr. 4400-1088-9357) iki Žemaičių plento (žiūr. brėžinį SP-06

(2008)-P.l). Vertybės teritorija ir apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis sutampa su Žemaičių plento riba. už plento vizualinės apsaugos pozonis nenustatomas. Šiaurinės, šiaurvakarinės apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis V2 apima intensyviai naudojamas teritorijas, jo plotis nustatytas pagal apsaugos zonų nustatymo taisykles (iki 200 m nuo vertybės teritorijos ribos). Pozonio ribos tęsiasi Ąžuolų gatvės pietine kraštine iki Klevų gatvės, apima dvi eiles sklypų dešinėje Klevų gatvės pusėje (kad Nr. 528300060850. 528300060212, 528300060272, 528300060201, 528300060102, 528300060006. 528300060046), tęsiasi Drebulių gatvės šiaurrytine kraštine iki Klevų gatvės, toliau, su Klevų gatve besiribojančių sklypų kad. Nr. 528300060904, 528300060903, 528300060916, 528300060917 ir 528300060269 šiaurės vakarų ribomis. Šiaurės vakarų ir vakarų pusėje pozonis mažinamas, ribos projektuojamos sklypo kad. Nr. 528300060269 vakarine riba, sklypų kad. Nr. 190102820041. 190102820027. 190102820040. 190102820039. 190102820024 pietvakarinėmis ribomis. Į pietvakarius nuo vertybės teritorijos vizualinės apsaugos pozonis nenustatomas, nes šioje dalyje yra Kauno tvirtovės blindažas (unikalus kodas 26542) ir jo apsaugos zona. Projektuojamo apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio plotas – 25,46ha. 2. PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS 2.1. Teritorijos tvarkymo principai. Planavimo kryptys LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 Kauno tvirtovės 9-asis fortas paskelbtas saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. Vertybė saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui. Greta esančios gyvenvietės – Giraitė ir Sargėnai – šiuo metu aktyvaus vizualinio poveikio neturi, tačiau pastarųjų metų aktyvi Giraitės plėtra kelia grėsmę objekto vertingosioms savybėms. Teritorijos tvarkymo tikslas – išryškinti ir apsaugoti Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas 10452) kultūrinę vertę. Pagrindiniai 9-ojo forto tvarkymo principai: – sudaryti prielaidas vertingųjų savybių išryškinimui, apsaugai; – plėtoti muziejinę funkciją; – reglamentuoti aplinkinių gyvenviečių plėtrą, kad ji nepažeistų objekto vertingųjų savybių. 2.2. Paveldosaugos reikalavimai. Teritorijos tvarkymo priemonės Skirtingų reglamentų zonoms sudarytos saugojimo režimų ir tvarkymo priemonių lentelės, kurių reikšmės yra: saugojimo režimas 1 2 leistinas statinių aukštis metrais žemės sklypo arba jo dalies užstatymo tankumas 3 4 žemės sklypo arba jo dalies užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams a b reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c d reikalavimai žemės darbams 1 – Saugojimo režimas: T – tausojamojo naudojimo saugojimo režimas: – režimas nenustatomas (apsaugos zonoje). 2- statinių aukštis (kultūros paveldo statinių/kitų pastatų ar statinių): E- esamas statinių aukštis nekeičiamas; 0 – neužstatoma teritorija: „9“ (ar kitas skaičius) – leistinas maksimalus statinių aukštis, skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško. 3 – žemės sklypo arba jo dalies užstatymo tankumas – pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu, išreikštas procentais. E- esamas sklypo užstatymo tankumas nekeičiamas; 0 – neužstatoma teritorija. 4 – žemės sklypo arba jo dalies užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu E- esamas sklypo užstatymo intensyvumas nekeičiamas: 0 – neužstatoma teritorija: n – užstatymo intensyvumo rodiklis apribotas per kitus reglamentus (tankį), todėl atskirai nenustatomas. a- reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams: b- reikalavimai kitiems statiniams: c- reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui: d- reikalavimai žemės darbams. Prie a, b, c. d pateikti indeksai (1, 2, 3 ir t.t.) nurodo, kokios grupės reikalavimai yra privalomi statinių ir teritorijos tvarkymui. * – galimas tikslinimas, remiantis tyrimų duomenimis. 2.2.1. Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas 10452) vertybės teritorija Visai vertybės teritorijai nustatomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas. Vertybės teritorija skirstoma į tris skirtingų režimų zonas- T1, T2, T3. Teritorija T1 T1 teritorija sudaro didžiausią vertybės ploto dalį ir apima centrinę ir šiaurinę vertybės dalis. Joje išsidėstęs muziejaus statinių ansamblis kurį sudaro 9-asis fortas, administracinis pastatas, memorialas ir monumentas. Visi šie statiniai formuoja darnią kompoziciją. Jų vertė yra kompleksiškume. Komplekso suvokimui ir išryškinimui būtina atvira erdvė, todėl šioje teritorijoje nauja statyba negalima. Teritorijos pietrytinėje dalyje auga miškas formuojantis vizualinį ekraną nuo piečiau jo esančio ir planuojamo užstatymo. Miškas – svarbus erdvės formantas. Prie vertingų erdvės formantų taip pat priskiriama tuopų alėja, išryškinanti Kauno tvirtovės senąjį kelią, pavieniai medžiai (senosios tuopos), sodas, kūdra. Teritorija T 1 Plotas 39,94 ha saugojimo režimas T E* leistinas statinių aukštis (

1. m)žemės sklypo dalies užstatymo tankumas E* n žemės sklypo dalies užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams a 1 bl reikalavimai kitiems staliniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c 1 d 1 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Saugojimo režimas: T – TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO. Maksimalus statinių aukštis: E* – esamas, galimas tikslinimas, remiantis tyrimų duomenimis. Žemės sklypo dalies užstatymo tankumas: E* – esamas, galimas tikslinimas, remiantis tyrimų duomenimis. Žemės sklypo dalies užstatymo intensyvumas: n – užstatymo intensyvumo rodiklis apribotas per kitus reglamentus (tankį), todėl atskirai nenustatomas. Tvarkymo priemonės: a 1 – reikalavimai kultūros paveldo objektams Galimi tvarkybos darbai: - taikomieji tyrimai: - remonto darbai; - avarijos grėsmės pašalinimo darbai; - konservavimo darbai: - restauravimo darbai; - pritaikymo darbai; - atkūrimo darbai: - šių darbų planavimas ir projektavimas. Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybės pase. remiantis tyrimų duomenimis. Atkūrimo darbai vykdomi Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 23 str. 4 p. nustatyta tvarka. Vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas, remiantis tyrimų duomenimis. b 1 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – rekonstravimas nedidinant statinių aukščio; – paprastasis ir kapitalinis remontas; – nevertingų statinių griovimas sunykus jų funkcijai; – statybiniai tyrinėjimai; – laikinų statinių, susijusių su muziejaus kultūrine veikla. įrengimas. Statinių apdailai nenaudoti blizgių ir ryškių medžiagų. c 1 – reikalavimai teritorijos tvarkymui: – išsaugoma pagrindinė teritorijos planinė struktūra (takų. statinių kompozicija, teritorijoje dominuojanti atvira erdvė); – forto teritorijoje, pylimo šlaituose, masinių žudynių vietoje ir monumento aplinkoje įsėjama žolinė danga; – pašalinami nevertingi medžiai ir krūmai, trukdantys apžvelgti vertybę; – išsaugomas centrinės teritorijos dalies apsodinimo sodu tipas; – išsaugomi pavieniai vertingi medžiai, atsodinami sunykę; – saugoma istorinį privažiavimo kelią juosianti medžių alėja: atkuriami sunykę jos fragmentai – atsodinami medžiai (medžių rūšis – tuopos); – saugomi istorinio privažiavimo kelio autentiško grindinio fragmentai; – išsaugoma kūdra ir teritorijoje esanti forto drenažo sistema; – pietvakarinėje dalyje esančiame miške leidžiamas sanitarinis ir kraštovaizdžio formavimo kirtimas; – teritorijoje galimas papildomų pėsčiųjų takų. laiptelių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas; – takų dangos – natūralių medžiagų (lauko akmens grindinys, klinkerio, akmens ar betono trinkelės, akmens išsijos, skaldelė, gruntinės dangos); Teritorijos ir joje esančių želdynų tvarkymui turi būti rengiamas projektas. d 1 – reikalavimai žemės darbams: – prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20
2. cm)būtina atlikti archeologinius tyrimus; – draudžiami reljefo pobūdį keičiantys žemės darbai. Teritorija T2 T2 teritorija apima pietinę vertybės teritorijos dalį. Joje saugotina atvira erdvė, būtina vertybės apžvalgai, ir vertybę supančio autentiško kraštovaizdžio išsaugojimui. Teritorijoje statyba galima rekonstruojant esamą administracijos pastatą ar formuojant jam priestatą, toliau išlaikant kiliminio laisvo planavimo užstatymo stilių. Šios teritorijos šiaurės vakarų kampe siūloma želdiniais formuoti ekraną, vizualiai saugantį teritoriją nuo greta esančių sklypų komercinės paskirties užstatymo. Esant būtinybei šioje teritorijos dalyje taip pat leidžiama formuoti užstatymą. Visi nauji statiniai ir pastatai teritorijoje turi būti susiję su kultūrine muziejaus veikla. Statinių projektams turi būti skelbiamas architektūrinis konkursas. Teritorija T 2 Plotas 8.92 ha saugojimo režimas T 10 leistinas statinių aukštis (
3. m)teritorijos – žemės sklypo dalies užstatymo tankumas 2% n teritorijos – žemės sklypo dalies užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - b 2 reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c2 d 1 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Saugojimo režimas: T – TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO. Maksimalus naujai statomų ir rekonstruojamų statinių aukštis: 10 m. Žemės sklypo dalies užstatymo tankumas: 2%. Maksimalus vieno statinio užstatymo plotas – 1000 m2. Žemės sklypo dalies užstatymo intensyvumas: n – užstatymo intensyvumo rodiklis apribotas per kitus reglamentus (tankį), todėl atskirai nenustatomas. Tvarkymo priemonės: b 2 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – naujų statinių ir pastatų, susijusių su muziejaus kultūrine veikla, statyba brėžinyje pažymėtoje teritorijos dalyje; – rekonstravimas; – paprastasis ir kapitalinis remontas: – nevertingų statinių griovimas sunykus jų funkcijai; – statybiniai tyrinėjimai; – laikinų statinių, susijusių su muziejaus kultūrine veikla. įrengimas. Numatomi darbai teritorijoje: esamo muziejaus administracinio pastato rekonstravimas ir priestato statyba. Statinio projektui turi būti skelbiamas architektūrinis konkursas. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo. Statinių apdailai nenaudoti blizgių ir ryškių medžiagų. c 2 – reikalavimai teritorijos tvarkymui: – išsaugoma atvira erdvė (šienaujama pieva); – pašalinami teritorijoje esantys menkaverčiai medžiai ir krūmai, – takų dangos – natūralių medžiagų (lauko akmens grindinys, klinkerio. akmens ar betono trinkelės, akmens išsijos, skaldelė, gruntinės dangos). Vakarinėje teritorijos dalyje siūloma formuoti vizualinį ekraną apželdinimo priemonėmis. d 1 – reikalavimai žemės darbams: – prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20
4. cm)būtina atlikti archeologinius tyrimus; – draudžiami reljefo pobūdį keičiantys žemės darbai. Teritorija T3 T3 teritorija apima pietvakarinę vertybės teritorijos dalį. Čia išlikęs buvusios katilinės pastatas, šiuo metu nenaudojamas. Pietvakariniame pakraštyje, išilgai senojo Kauno tvirtovės kelio, auga tuopų eilė. Tai atokiausia vertybės teritorijos dalis, ribojama šiauriau esančio miško. Išskyrus kelią ribojančią alėją, joje nėra kitų saugotinų, vizualiai ar struktūriškai svarbių elementų, todėl teritorijoje leidžiama reglamentuota naujų pastatų statyba. Pastatų paskirtis nereglamentuojama. Teritorija T 3 Plotas 2.28 ha saugojimo režimas T 12 leistinas statinių aukštis (
5. m)teritorijos – žemės sklypo dalies užstatymo tankumas 15% n teritorijos – žemės sklypo dalies užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - b3 reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c3 d 1 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Saugojimo režimas: T – TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO. Maksimalus statinių aukštis: 12 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo. Žemės sklypo dalies užstatymo tankumas: 15%. Maksimalus vieno statinio užstatymo plotas – 1500 m2. Žemės sklypo dalies užstatymo intensyvumas: n – užstatymo intensyvumo rodiklis apribotas per kitus reglamentus (tankį), todėl atskirai nenustatomas. Tvarkymo priemonės: b 3 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – naujų statinių statyba; – rekonstravimas; – paprastasis ir kapitalinis remontas; – griovimas; – statybiniai tyrinėjimai. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo. Statinių apdailai nenaudoti blizgių ir ryškių medžiagų. c 3 – reikalavimai teritorijos tvarkymui: – saugoma istorinį privažiavimo kelią juosianti medžių alėja; – atkuriami sunykę alėjos fragmentai; atsodinami sunykę medžiai (medžių rūšis -tuopos); – pašalinami pakelėje esantys menkaverčiai medžiai ir krūmai; – takų dangos – natūralių medžiagų (lauko akmens grindinys, klinkerio, akmens ar betono trinkelės, akmens išsijos, skaldelė, gruntinės dangos). d 1 – reikalavimai žemės darbams: – prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20
6. cm)būtina atlikti archeologinius tyrimus; – draudžiami reljefo pobūdį keičiantys žemės darbai. 2.2.2. Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas 10452) apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis (F1) nustatomas siekiant apsaugoti vertybę nuo galimo neigiamo fizinio poveikio. Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis nustatomas forto išorinio pylimo su jame įrengta drenažo sistema apsaugai. Šie elementai yra svarbi vertybės (forto) sudedamoji dalis. Statyba šiame pozonyje negalima. Teritorija F 1 Plotas 2.83 ha Sklypai Nr. 528300060359, 528300060296, 528300060283, 528300060268. 528300060185, 528300060348. saugojimo režimas - 0 leistinas statinių aukštis žemės sklypo užstatymo tankumas 0 0 žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - - reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c4 d 1 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Teritorija neužstatoma. Tvarkymo priemonės: c 4 – reikalavimai teritorijos tvarkymui: – išsaugoma atvira erdvė (šienaujama pieva); – pašalinami teritorijoje esantys menkaverčiai medžiai ir krūmai; – takų dangos – natūralių medžiagų (lauko akmens grindinys, klinkerio. akmens ar betono trinkelės, akmens išsijos, skaldelė, gruntinės dangos). d 1 – reikalavimai žemės darbams: – prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20
7. cm)būtina atlikti archeologinius tyrimus: – draudžiami reljefo pobūdį keičiantys žemės darbai. 2.2.3. Kauno tvirtovės 9-ojo forto (unikalus kodas 10452) apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis nustatomas siekiant apsaugoti vertybę nuo neigiamo vizualinio poveikio. Pozonį sudaro dvi dalys – V1 ir V2. suskirstytos į mažesnes teritorijas, kuriose taikomi skirtingi reglamentai, priklausomai nuo jų galimos vizualinės įtakos vertybei. Teritorija V 1.1 Plotas 4.71 ha saugojimo režimas - 0 leistinas statinių aukštis žemės sklypo užstatymo tankumas 0 0 žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - - reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c4 reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Teritorija neužstatoma. Tvarkymo priemonės: c 4 – reikalavimai teritorijos tvarkymui: išsaugoma atvira erdvė (šienaujama pieva): pašalinami teritorijoje esantys menkaverčiai medžiai ir krūmai; takų dangos – natūralių medžiagų (lauko akmens grindinys, klinkerio, akmens ar betono trinkelės, akmens išsijos, skaldelė, gruntinės dangos). Teritorija V 1.2 Plotas 6,07 ha Sklypai Nr. 190102820028, 190102820029, 190102820030. saugojimo režimas - E 10 leistinas statinių aukštis žemės sklypo užstatymo tankumas 15% n žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - b3 reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c3 - reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Maksimalus statinių aukštis: E – esamas, naujai statomų ir rekonstruojamų pastatų – 10 m. Žemės sklypo užstatymo tankumas: 15%. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas: n – užstatymo intensyvumo rodiklis apribotas per kitus reglamentus (tankį), todėl atskirai nenustatomas. Tvarkymo priemonės: b 3 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – naujų statinių statyba, – rekonstravimas; – paprastasis ir kapitalinis remontas; – griovimas; – statybiniai tyrinėjimai. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo. Statinių apdailai nenaudoti blizgių ir ryškių medžiagų. c 3 – reikalavimai teritorijos tvarkymui: – saugoma istorinį privažiavimo kelią juosianti medžių alėja; – atkuriami sunykę alėjos fragmentai; atsodinami sunykę medžiai (medžių rūšis -tuopos; – pašalinami pakelėje esantys menkaverčiai medžiai ir krūmai. Teritorija V 2.1 Plotas 0,35ha Sklypai Nr. 190102820024, 190102820039 saugojimo režimas - 6 leistinas statinių aukštis (
8. m)žemės sklypo užstatymo tankumas 20% n žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - b4 reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui c3 - reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Teritorija V 2.2 Plotas 2,53 ha saugojimo režimas - 6 leistinas statinių aukštis (
9. m)Sklypai Nr. 190102820040, žemės sklypo užstatymo tankumas 10% n žemės sklypo užstatymo intensyvumas 190102820027, 190102820041. reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - b4 reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui - - reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Maksimalus statinių aukštis: 6 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo. Žemės sklypo užstatymo tankumas: 10%. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas: n – užstatymo intensyvumo rodiklis apribotas per kitus reglamentus (tankį), todėl atskirai nenustatomas. Tvarkymo priemonės: b 4 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – naujų statinių statyba brėžinyje pažymėtoje teritorijos dalyje; – rekonstravimas: – paprastasis ir kapitalinis remontas; – griovimas; – statybiniai tyrinėjimai. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų. Statinių apdailai nenaudoti blizgių ir ryškių medžiagų. Maksimalus statinių aukštis: 6 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo. Žemės sklypo užstatymo tankumas: 20%. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas: n – užstatymo intensyvumo rodiklis apribotas per kitus reglamentus (tankį), todėl atskirai nenustatomas. Tvarkymo priemonės: b 4 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – naujų statinių statyba brėžinyje pažymėtoje teritorijos dalyje; – rekonstravimas; – paprastasis ir kapitalinis remontas; – griovimas; – statybiniai tyrinėjimai. Statyba galima brėžinyje nurodytoje teritorijos dalyje. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų. Statinių apdailai nenaudoti blizgių ir ryškių medžiagų. c 3 – reikalavimai teritorijos tvarkymui: – saugoma istorinį privažiavimo kelią juosianti medžių alėja; – atkuriami sunykę alėjos fragmentai; – atsodinami sunykę medžiai (medžių rūšis -tuopos); – pašalinami pakelėje esantys menkaverčiai medžiai ir krūmai. Teritorija V 23 Plotas 1,49 ha saugojimo režimas - 8 leistinas statinių aukštis (
10. m)Sklypas Nr. 528300060269 žemės sklypo užstatymo tankumas 20% 0.5 žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - b5 reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui - - reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Maksimalus statinių aukštis: 8 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo. Žemės sklypo užstatymo tankumas: 20%. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas: 0.5. Tvarkymo priemonės: b 5 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – naujų statinių statyba brėžinyje pažymėtoje teritorijos dalyje; – rekonstravimas: – paprastasis ir kapitalinis remontas; – griovimas; – statybiniai tyrinėjimai. Statyba galima brėžinyje nurodytoje teritorijos dalyje. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo. Statinių apdailai nenaudoti blizgių ir ryškių medžiagų. Teritorija V 2.4 Plotas 1.40 ha Sklypai Nr. 528300060902, 528300060903, 528300060904, 528300060905, 528300060906, 528300060907, 528300060908, 528300060909, 528300060910, 528300060911, 528300060912, 528300060913, 528300060914, 528300060915, 528300060916, 528300060917. saugojimo režimas - 12 leistinas statinių aukštis (
11. m)žemės sklypo užstatymo tankumas 30% 0.75 žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - b6 reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui - - reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Maksimalus statinių aukštis: 12 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo. Žemės sklypo užstatymo tankumas: 30%. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas: 0.75. Tvarkymo priemonės: b 6 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – naujų stalinių statyba; – rekonstravimas; – paprastasis ir kapitalinis remontas; – griovimas; – statybiniai tyrinėjimai. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo. Statinių apdailai nenaudoti blizgių ir ryškių medžiagų. Pastaba: Reglamentai nustatyti remiantis patvirtintu detaliuoju planu._ Teritorija V 2.5 Plotas 1,07 ha saugojimo režimas - 8 leistinas statinių aukštis (
12. m)Sklypai Nr. 528300060354, žemės sklypo užstatymo tankumas 20% 0.5 žemės sklypo užstatymo intensyvumas 528300060343, 528300060346. 528300060345. reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - b5 reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui - - reikalavimai žemės darbams Paveldosaugos reikalavimai: Maksimalus statinių aukštis: 8 m nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo. Žemės sklypo užstatymo tankumas: 20%. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas: 0.5. Tvarkymo priemonės: b 5 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: naujų statinių statyba brėžinyje pažymėtoje teritorijos dalyje; rekonstravimas; paprastasis ir kapitalinis remontas; griovimas; statybiniai tyrinėjimai. Statyba galima brėžinyje nurodytoje teritorijos dalyje. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo. Statinių apdailai nenaudoti blizgių ir ryškių medžiagų. Teritorija V 2.6 Plotas 7,84 ha saugojimo režimas - E 10 leistinas statinių aukštis žemės sklypo užstatymo tankumas 30% n žemės sklypo užstatymo intensyvumas reikalavimai kultūros paveldo objektams ir statiniams - b6 reikalavimai kitiems statiniams reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui - - reikalavimai žemės darbams Sklypai Nr. 528300060229, 528300060278, 528300060052, 528300060066, 528300060223, 528300060228, 528300060230, 528300060068, 528300060012, 528300060678, 528300060679, 528300060116, 528300060198, 528300060061, 528300060060, 528300060199, 528300060290, 528300060032, 528300060115, 528300060023, 528300060946, 528300060947, 528300060020, 528300060257, 528300060258, 528300060851, 528300060850, 528300060212, 528300060272, 528300060201, 528300060102, 528300060006, 528300060046. Paveldosaugos reikalavimai: Maksimalus statinių aukštis: E – esamas, naujai statomų ir rekonstruojamų pastatų – 10 m. Žemės sklypo užstatymo tankumas: 30%. Žemės sklypo užstatymo intensyvumas: n – užstatymo intensyvumo rodiklis apribotas per kitus reglamentus (tankį), todėl atskirai nenustatomas. Tvarkymo priemonės: b 6 – Leidžiami tvarkomieji statybos darbai: – naujų statinių statyba; – rekonstravimas; – paprastasis ir kapitalinis remontas; – griovimas; – statybiniai tyrinėjimai. Užstatymo pobūdis taškinis arba laisvo planavimo. Statinių apdailai nenaudoti blizgių ir ryškių medžiagų. (žemėlapiai) AIŠKINAMĄJĮ RAŠTĄ PARENGĖ ARCHITEKTĖ SIGITA PUODŽIUKAITĖ ARCHITEKTĖ VILTĖ JANUŠAUSKAITĖ _________________ _________________