NUTARIMAS DĖL INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) KŪRIMO IR PLĖTROS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos moksl

(2010)„Europa 2020“, Nacionaline reformų darbotvarke, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 491 (Žin., 2011, Nr. 54-2596), Ilgalaike mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489), ir Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 163 (Žin., 2010, Nr. 23-1075).

1. Siekiant kuo efektyviau naudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP), inovacijų, studijų ir mokslui imlaus verslo infrastruktūrą, sukurtą įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba kitų šaltinių lėšomis finansuojamas priemones, užtikrinti jos plėtros tęstinumą, būtina sudaryti sąlygas kurtis Lietuvoje tarptautinio lygio mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams) (toliau – slėniai), leisiantiems sėkmingiau naudotis mokslo žiniomis naujiems produktams kurti, glaudesniems mokslo ir verslo ryšiams plėtoti ir aktyvesniam verslo dalyvavimui visuose inovacijų ciklo etapuose nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki naujų produktų įdiegimo į rinką ir didesnėms privataus sektoriaus investicijoms į MTEP užtikrinti. Tai skatins mokslui imlių ūkio sektorių, socialinių, kultūrinių ir kitų inovacijų plėtrą, spartins žinių visuomenės kūrimą, stiprins ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus, padės siekti Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ užsibrėžtų tikslų – didinti MTEP tenkančią bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) dalį, skatinti verslo investicijas į MTEP, didinti kultūrinėms ir kūrybinėms industrijoms tenkančią BVP dalį, siekti, kad kasmet didėtų mokslo ir studijų institucijų paduotų patentinių paraiškų, tyrėjų, dirbančių privačiame sektoriuje, taip pat užimtumas žinioms imliuose ūkio sektoriuose.
2. Spartesnė mokslui imlių ūkio sektorių, socialinių, kultūrinių ir kitų inovacijų plėtra, spartesnis žinių visuomenės kūrimas ir ilgalaikių Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindų stiprinimas siekiant tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia nacionalinį tapatumą šalimi, prisidės prie pagrindinių ES mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų politikos krypčių įgyvendinimo, pažangios specializacijos krypčių nustatymo pagal šiuos tikslus: 3.
3. užtikrinti mokslo kokybę – stiprinti pasaulinio lygio mokslo pažangą ir ilgalaikį šalies konkurencingumą (remti geriausias idėjas, ugdyti talentus, suteikti mokslininkams ir tyrėjams prieigą prie geriausios MTEP infrastruktūros); 3.
4. užtikrinti ūkio šakų plėtrą – didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas (remti didelio poveikio ir pramonės technologijų sritis; sudaryti palankesnes priėjimo prie rizikos kapitalo sąlygas, remti inovacijų diegimą mažose ir vidutinėse įmonėse); 3.
5. spręsti visuomenei svarbias problemas, telkti skirtingų sričių technologijų, verslo, mokslo (taip pat socialinių, humanitarinių mokslų ir menų) žinias, išteklius ir patirtį.
6. Koncepcijos nuostatos įgyvendinamos 2012–2020 metais.
7. Koncepcijoje vartojamos sąvokos: Asocijuotos struktūros – MTEP ir inovacijų plėtra suinteresuotų mokslo ir studijų institucijų, ūkio subjektų ir kitų viešojo ir privataus sektorių subjektų interesams atstovaujančios organizacijos, siekiančios įvairiomis jungtinėmis iniciatyvomis prisidėti prie darnios ekonominės, socialinės ir kultūrinės gerovės plėtros. Atviros prieigos centras – atvirai prieinamų MTEP išteklių pagrindu veikiantis organizacinis darinys (pavyzdžiui, įrangos komplektas, laboratorija, laboratorijų tinklas, mokslo ir studijų institucijos tyrimų centras ir panašiai), teikiantis paslaugas, reikalingas moksliniam tyrimui ir (ar) eksperimentui atlikti. Atviros prieigos centrai veikia MTEP infrastruktūros, įgytos vykdant MTEP infrastruktūros kūrimo arba atnaujinimo projektus, finansuojamus ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba kitų šaltinių lėšomis, pagrindu. Jungtinis projektas – jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu vykdomas projektas, skirtas kompleksiškai įgyvendinti su MTEP ir inovacijų plėtra susijusiems prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių (vienos arba daugiau) uždaviniams. Kompetencijos centras – viešojo arba privataus sektoriaus subjektų juridinis vienetas ar padalinys arba šių subjektų kartu įsteigtas juridinis vienetas, turintis bendro naudojimo žinių perdavimo ir (arba) inžinerinę, ir (arba) technologinę, ir (arba) gamybinę (socialinę, kultūrinę) infrastruktūrą, vykdantis mokslui imliam verslui, socialinėms ir kultūrinėms inovacijoms svarbius viešojo ir privataus sektorių poreikius tenkinančius MTEP, naujų produktų kūrimo ir diegimo į rinką darbus. Mokslo ir technologijų parkas – juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – skatinti mokslo žinių sklaidos ir technologijų kūrimo procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms, vykdysiančioms taikomosios MTEP darbus ir diegsiančioms inovacijas. MTEP infrastruktūra – priemonės, ištekliai ir susijusios paslaugos, kuriais mokslo ir verslo bendruomenės naudojasi atlikdamos mokslinius tyrimus, vykdydamos eksperimentinės plėtros veiklą, tai – pagrindinė mokslinė ir technologinė įranga, mokslinių tyrimų medžiaga; žinių šaltiniai (rinkiniai, archyvai ir struktūrizuota mokslinė informacija); informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamos infrastruktūros (lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų skaičiavimų (GRID) tinklas, kompiuterinė, programinė įranga ir ryšio priemonės, visos kitos išskirtinės priemonės, kurios yra esminės mokslinei kompetencijai įgyti ir jos pagrindu naujiems produktams kurti). Tokia infrastruktūra gali būti sutelkta vienoje vietoje arba paskirstyta (išteklių organizuotas tinklas). MTEP intelektinis potencialas – mokslininkai, kiti tyrėjai ir specialistai, vykdantys MTEP veiklą, jų kvalifikacija ir patirtis. Prioritetinė MTEP ir inovacijų raidos kryptis – ekonomiškai pagrįsta, socialinės gerovės požiūriu svarbi, mokslo potencialo naudojimo ir technologinio įgyvendinamumo požiūriu perspektyvi mokslo, meno, mokslui imlaus ūkio kryptis (toliau – prioritetinė kryptis). Prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programa – programa, skirta Koncepcijos uždaviniams įgyvendinti plėtojant prioritetines kryptis ir jų konkrečius prioritetus. Prioritetinės kryptys ir jų konkretūs prioritetai plėtojami įgyvendinant jungtinius projektus. Slėnis – mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialas (subjektų visuma), paprastai sutelktas vienoje teritorijoje, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo ir Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo. Studijų infrastruktūra – studijoms ir tiesiogiai su jomis susijusiai veiklai vykdyti skirta infrastruktūra. Technologijų perdavimo centras – mokslo ir studijų institucijos, mokslo ir technologijų parko ar ūkio subjekto padalinys arba atskiras mokslo ir studijų institucijai, mokslo ir technologijų parkui arba ūkio subjektui pavaldus juridinis vienetas, arba atskiras juridinis vienetas, atliekantis mokslinių tyrimų rezultatų perdavimo viešojo arba privataus sektoriaus subjektams, verslumo skatinimo, MTEP veiklos viešinimo ir kitas su mokslinių tyrimų rezultatų komercinimu susijusias funkcijas. Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas MTEP ir inovacijų srityje – viešojo ir privataus sektorių atstovų pagrįstas ilgalaike sutartimi bendradarbiavimas, kurio esmė – teikti viešojo sektoriaus kompetencijai priskiriamas MTEP paslaugas, siekiant sukurti inovatyvius produktus, plėtoti šiems produktams teikti reikalingą infrastruktūrą. Ši sąvoka taip pat apima tikslingą viešojo ir privataus sektorių subjektų veiklą, skirtą bendrai, abiem sektoriams svarbiai MTEP ir inovacijų veiklai vykdyti, mokslinių tyrimų rezultatams komercinti ir jiems naudoti socialinėje, kultūrinėje srityse. Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančios institucijos – mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, imlaus žinioms verslo inkubatoriai ir kitos institucijos, susijusios su studijų, mokslo ir verslo sąveikos stiprinimu.
8. Kitos Koncepcijoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir kituose teisės aktuose. II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
9. Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo pajėgumų stiprinimas, jų pajungimo ūkio ir visuomenės reikmėms skatinimas – vienas svarbiausių globalios konkurencijos veiksnių. ES ir kitų pirmaujančių pasaulio valstybių konkurencingumo strategijose itin svarbus vaidmuo skiriamas mokslo, studijų ir inovatyvaus verslo sąveikos centrams ir jų plėtrai. Šiuose centruose telkiamos pajėgiausios mokslo ir studijų institucijos, kuriama žinių ir technologijų perdavimo iš viešojo sektoriaus į privatų verslą infrastruktūra, sudaromos sąlygos kurtis verslo įmonių MTEP padaliniams, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo pagrindu steigti žinioms imlias verslo įmones. Išsivysčiusiose pasaulio valstybėse tokie centrai spontaniškai pradėjo steigtis dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Žymiausias toks centras – Jungtinėse Amerikos Valstijose esantis Silicio slėnis. Vėliau, ypač nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, įvairių valstybių vyriausybės pradėjo remti tokių centrų steigimą ir plėtrą. Tai ypač akivaizdu Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Japonijoje, o pastaruoju metu ir Kinijoje, Tolimuosiuose Rytuose ir kituose pasaulio regionuose.
10. Skatinti sektorinę ir regioninę mokslo, studijų ir verslo sąveiką, slėnių kūrimąsi – viena iš svarbiausių ES MTEP, studijų ir inovacijų politikos krypčių, kurios laikantis įgyvendinamos iniciatyvos, didinančios investicijas į MTEP ES mastu (klasteriai, technologinės platformos, jungtinės technologinės iniciatyvos, programos „Žinių regionai“, „Besimokantys regionai“, kitos paramos programos ir priemonės).
11. Lietuvoje MTEP ir inovacijos pastaraisiais metais plėtotos intensyviau. Tai iš dalies lėmė 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų investicijos į MTEP. Tačiau nedera apsiriboti tik MTEP infrastruktūros intensyvia plėtra. Svarbu skatinti aukščiausio tarptautinio lygio, visuomenės ir ūkio poreikius atitinkančią ir didelę pridėtinę vertę kuriančią įvairią MTEP veiklą, stiprinti MTEP intelektinį potencialą. Po 2009 metais atliktos Lietuvos mokslo tarybos pertvarkos ir jos įteisinimo kaip mokslo programų finansuotojos pradėtas plačiau taikyti mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo principas. Pertvarkius 2010 metais Tarptautinių mokslų ir technologijų programų agentūrą, įsteigta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, kurios pagrindinė veikla – dalyvauti įgyvendinant inovacijoms ir inovacijų plėtrai reikalingų taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės (technologinės) plėtros politiką, koordinuoti, administruoti ir finansuoti susijusių programų ir priemonių įgyvendinimą.
12. Šiuo metu Lietuvos ekonomiką veikia pasaulio ekonomikos nuosmukis, sukeltas finansų krizės. Ekonomikos atsigavimą skatintų inovacijos. Nauji produktai, technologijos, procesai, verslo modeliai, organizacinės struktūros didintų įmonių konkurencingumą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Daugelyje išsivysčiusių valstybių inovacijos – pagrindinis ekonominio augimo variklis, leidžiantis didinti verslo našumą ir pelningumą, sparčiai gerinantis piliečių gyvenimo kokybę. Ekonomikos nuosmukis paskatino ES sutelkti dėmesį į mokslą, technologijas, inovacijas ir jų plėtros finansavimą. Ryžtas skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas atitinka strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslus: sudaryti geresnes bendrąsias ir finansavimo sąlygas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, siekiant užtikrinti inovatyvių idėjų virsmą prekėmis ir paslaugomis, kurios skatintų augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Būsimojoje ES mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimo programoje „Horizontas 2020“, kuri pateikta Europos Komisijos komunikate KOM

(2011)808 galutinis) ir yra viena iš priemonių strategijai „Europa 2020“ ir jos pavyzdinei iniciatyvai „Inovacijų sąjunga“ įgyvendinti, numatyti trys pagrindiniai vienas kitą papildantys prioritetai: mokslo kokybė, siekiant spartinti pasaulinio lygio mokslo pažangą; pramonės pirmavimas (kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažas ir vidutines įmones); visuomenė. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas laikomas svarbiausia politine priemone konkurencingumui didinti, darbo vietoms kurti, pagrindinėms visuomenės problemoms spręsti ir gyvenimo kokybei gerinti. 11. Menkas verslo įmonių inovatyvumas ir mažos investicijos į MTEP lemia ribotą darbo vietų pasiūlą verslo įmonėse mokslininkams, kitiems tyrėjams, aukščiausiosios kvalifikacijos specialistams. Lietuvos statistikos departamento 2010 metų duomenimis, MTEP veikloje dalyvavo 18,3 tūkst. darbuotojų, iš jų 6,3 tūkst. turėjo mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą. Eurostato 2010 metų duomenimis, MTEP darbuotojų skaičius Lietuvoje mažai atsiliko nuo ES valstybių vidurkio (Lietuvoje 1 000 darbuotojų tenka 11,2, ES – 14,6 MTEP srities darbuotojo). Dauguma MTEP srities darbuotojų dirba Lietuvos mokslo, studijų ir kitose viešojo sektoriaus institucijose – 69,2 procento, verslo sektoriuje – tik 15,7 procento. Taigi Lietuvos verslo sektoriuje MTEP darbuotojų 26,6 procento mažiau nei vidutiniškai ES valstybėse (2010 metų duomenimis, – 42,3 procento). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais, palyginti su 2008 metais, Lietuvos įmonių išlaidos inovacinei veiklai padidėjo 6,4 procento ir siekė 1 810,6 mln. litų. Tačiau į MTEP investuota tik 13,7 procento visų inovacinei veiklai plėtoti skirtų lėšų; į patentų, licencijų, praktinės patirties įsigijimą – 7,3 procento. 12. Pirmasis slėnių kūrimosi Lietuvoje žingsnis – priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), kuriuo patvirtinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija (toliau – patvirtinta 2007 metais Koncepcija). Koncepcijos paskirtis – skatinti mokslo ir studijų institucijas bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, teikti siūlymus dėl tuo metu MTEP sektoriui aktualių problemų sprendimo, tikintis, kad slėniuose bus sudarytos sąlygos susikurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduoliams, gebantiems konkuruoti tarptautinėje erdvėje, plėtoti naujausias technologijas, vykdyti aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, plėtoti mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą, skatinti užsienio investicijas, vykdyti kitą veiklą, spartinančią žinių visuomenės kūrimą ir stiprinančią ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. 13. Patvirtintos 2007 metais Koncepcijos tikslų siekta per 5 programas: 13.1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 (Žin., 2008, Nr. 92-3663), skirtą jūrų aplinkos ir jūrinių technologijų mokslinių tyrimų krypčių plėtrai; 13.2. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1130 (Žin., 2008, Nr. 131-5050), skirtą šalies agrobiotechnologijos, bioenergetikos ir miškininkystės, maisto technologijų, saugos ir sveikatingumo mokslinių tyrimų plėtrai; 13.3. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1170 (Žin., 2008, Nr. 134-5201), skirtą darniosios chemijos, biofarmacijos, mechatronikos, elektronikos technologijų, ateities energetikos, informatikos ir telekomunikacijos technologijų mokslinių tyrimų plėtrai; 13.4. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1262 (Žin., 2008, Nr. 140-5560), skirtą lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos, elektronikos ir civilinės inžinerijos mokslinių tyrimų plėtrai; 13.5. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 (Žin., 2008, Nr. 140-5561), skirtą biotechnologijos, inovatyvios medicinos technologijų, molekulinės medicinos, biofarmacijos, ekosistemų, darnaus vystymosi, informatikos ir komunikacijos technologijų mokslinių tyrimų plėtrai. 14. Patvirtintos 2007 metais Koncepcijos tikslai buvo šie: sutelkti, atnaujinti ir optimizuoti infrastruktūrą, leidžiančią plėtoti aukštąsias technologijas ir kitus perspektyviausius mokslo, technologijų ir verslo sektorius; stiprinti mokslinių tyrimų ryšius su studijomis, tyrėjų ir kitų specialistų rengimu; sudaryti palankią aplinką perduoti mokslo žinias ir technologijas verslui; sukurti mokslinių tyrimų, mokslo ir studijų, imlaus žinioms verslo sąveiką skatinančius centrus, gebančius konkuruoti tarptautinėje erdvėje, plėtoti aukščiausiojo lygio mokslinį bendradarbiavimą, pritraukti didelio intelektinio potencialo reikalingas užsienio investicijas; mokslo ir studijų, imlaus žinioms verslo pagrindu kurti žinių ekonomikos branduolius. 15. Rengiant ir įgyvendinant slėnių plėtros programas, buvo atliekami ir kiti šalies MTEP potencialo stiprinimo darbai, reikalingi būsimų slėnių veiklai plėtoti ir jų kūrimo tikslams pasiekti: 15.1. Per 2009–2010 metus įgyvendintas Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453). Pagal šį planą dauguma pajėgiausių šalies mokslinių tyrimų institutų reorganizuoti – sujungti arba prijungti prie universitetų. Koncepcijoje pateiktos priemonės, skirtos mokslo ir studijų institucijų ir viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančių institucijų potencialui toliau telkti susiformavusiose slėnių teritorijose. 15.2. Aktualiems mokslo ir technologijų plėtros, įmonių ir aukštųjų mokyklų mokslinio bendradarbiavimo, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo MTEP ir inovacijų srityje klausimams spręsti skirta Bendroji nacionalinė kompleksinė programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262). Vadovaujantis šia programa, parengtos nacionalinės kompleksinės programos, skirtos konkretaus mokslui imlaus verslo sektoriaus darniai plėtrai užtikrinti kompleksiškai derinant aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimą, MTEP veiklos, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo MTEP srityje stiprinimą, kad būtų sukurtas pagrindas plėtoti mokslui imlaus verslo sektorių ir didinti tarptautinį konkurencingumą. Iš anksto nenumačius būtinų sąsajų, šios programos per menkai dera su Ūkio ministerijos ir kitų susijusių ministerijų įgyvendinamomis priemonėmis, skirtomis konkretiems mokslui imliems verslo sektoriams plėtoti. 15.3. Siekiant skatinti tęstinį mokslininkų ir kitų tyrėjų profesinį tobulinimąsi visuose karjeros etapuose ir didinti intelektinio potencialo gebėjimus MTEP srityje kokybės ir kiekybės požiūriu, įgyvendinama Tyrėjų karjeros programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 (Žin., 2008, Nr. 7-261). 15.4. Siekdama skatinti aktyviau komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, užtikrinti šių rezultatų teisinę apsaugą, sudaryti mokslo ir studijų institucijoms galimybę disponuoti jų sukurtais intelektinės veiklos rezultatais, valstybė sudarė teisines intelektinės nuosavybės apsaugos sąlygas. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, nuosavybės teise priklauso valstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams. 15.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 163 (Žin., 2010, Nr. 23-1075) patvirtinta Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija, kurią įgyvendina Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos ministerijos. Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-750/V-1692 (Žin., 2010, Nr. 121-6192) patvirtintas Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos įgyvendinimo 2010–2013 metų priemonių planas. Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2011 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-1/4-2 (Žin., 2011, Nr. 17-821) patvirtinta Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programa. Ūkio ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 4-118 (Žin., 2011, Nr. 28-1361) patvirtinta Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2011–2013 metų programa. Šias programas įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. 15.6. Siekiant sudaryti sąlygas stiprinti verslo vaidmenį slėniuose, įgyvendinama Ekonomikos augimo veiksmų programos priede, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 (Žin., 2008, Nr. 95-3721), nurodyto prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonė „Inogeb LT2“, pagal kurią finansuojamos investicijos į mokslo ir (

1. ar)technologijų parkų infrastruktūros objektus: technologijų verslo inkubatorių, jų atviros prieigos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijų ir panašių objektų statybą, rekonstravimą ir įrengimą, slėnio žemės sklypo ar teritorijos, kurios neatskiriama dalis yra mokslo ir (
2. ar)technologijų parkas, įrengimą. 16. Įgyvendinant slėnių plėtros programas, per menkai derintos ministerijų vykdomos priemonės, nepakankamai dėmesio skirta slėnių valdymui ir administravimui, todėl bus pasiekti ne visi jose nustatyti tikslai. Pastaruoju metu institucijos tarpusavyje bendradarbiauja glaudžiau spręsdamos viešojo ir privataus sektorių sąveikos klausimus ir kurdamos bendras MTEP ir inovacijų plėtros darnios plėtros iniciatyvas. 17. Įgyvendinant slėnių programas, bandyta ieškoti efektyvesnių jų valdymo ir dalyvių integracijos būdų, todėl siekiant sudaryti sąlygas koordinuoti MTEP projektų, prisidedančių prie slėnių kūrimo ir plėtros, finansuojamų ES struktūrinės paramos ir kitų šaltinių lėšomis, įgyvendinimą ir veiksmingai naudoti jų rezultatus parengtos jungtinės tyrimų programos, skirtos gamtos išteklių ir žemės ūkio, biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų MTEP, inovacijų ir ekonominės veiklos sektoriams plėtoti. Šios programos neturi realaus finansavimo, taigi pasiekta tik dalis jose nustatytų tikslų – jos tapo priemone, skirta MTEP infrastruktūros plėtros rezultatams ir jos poveikiui sektoriams vertinti. Be to, neišspręsta skirtingų ministerijų kompetencijai priskirtinų jungtinių tyrimų programų priemonių koordinavimo problema – nenumatyta institucija, galinti koordinuoti šių programų įgyvendinimą. MTEP, inovacijų ir ekonominės veiklos sektorių tematika plati, taigi negalėjo būti identifikuojama su nacionalinėmis MTEP ir inovacijų plėtros prioritetinėmis kryptimis. 18. Atsižvelgiant į Koncepcijos įgyvendinimo problemas ir siekiant įgyvendinti patvirtintos 2007 metais Koncepcijos nuostatas, būtina geriau koncentruoti institucijų, prisidedančių prie MTEP ir inovacijų plėtros, pastangas ir jų įgyvendinamomis koordinuotomis priemonėmis siekti bendro tikslo. Būtina sukurti efektyvų slėnių plėtros iniciatyvų, veiklos koordinavimo, valdymo ir vykdymo priežiūros modelį. Atskirų ministerijų finansuojamos priemonės, skirtos MTEP veiklai, inovacijų, studijų ir mokslui imlaus verslo infrastruktūrai, intelektiniam potencialui plėtoti, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP ir inovacijų srityje stiprinti ir mokslui imliems ūkio subjektams remti, būtų daug koordinuočiau įgyvendinamos iš anksto nustačius tam tikras tematines MTEP ir inovacijų plėtros prioritetines kryptis ir jų pagrindu vykdant viešojo ir privataus sektorių subjektų inicijuojamus bendradarbiavimu ir bendru interesu pagrįstus jungtinius projektus. Pagal prioritetines kryptis (Lietuvos pažangios specializacijos kryptis) būtų skirstomos tam tikrose teritorijose jau sutelktos ir plėtojamos infrastruktūros pagrindu kuriamiems slėniams skirtos lėšos ir investicijos į svarbiausius nacionalinius ar regioninius prioritetus. Siekiant užtikrinti tikslingą ir kryptingą slėnių plėtrą, būtų sukurti mechanizmai, leisiantys nuolat stebėti prioritetinių krypčių ir jungtinių projektų įgyvendinimo būklę ir prireikus tikslinti jungtinių projektų įgyvendinimo kryptis ir apimtį. Visai šaliai ekonomiškai, technologiškai ir (
3. ar)socialinės gerovės požiūriu svarbių prioritetinių krypčių plėtra taps ministerijų bendradarbiavimo ir jų įgyvendinamų priemonių koordinavimo pagrindu, siekiant bendrų tikslų – spartinti žinių visuomenės kūrimą, socialinių ir kultūrinių inovacijų plėtrą, didinti ilgalaikį Lietuvos ūkio konkurencingumą. III. KONCEPCIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 19. Įgyvendinant 5 slėnių programas ir kitas Koncepcijos 15 punkte nurodytas priemones sukurti, sutelkti ir toliau intensyviai plėtojami MTEP, inovacijų ir studijų infrastruktūra ir intelektinis potencialas, glaudesnis viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas MTEP ir inovacijų srityje taps pagrindu siekti Koncepcijos tikslo – skatinti sparčiau kurtis tarptautinę praktiką atitinkančius slėnius, sudarančius sąlygas rengti aukščiausiojo lygio specialistus, kurti naujas žinias, produktus, konkurencingus tarptautinėje erdvėje, kuriančius didelę pridėtinę vertę, skatinančius kurtis aukštųjų technologijų verslus, diegti aukštąsias technologijas ir inovacijas tiek aukštųjų technologijų pramonėje, tiek tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir sociume. 20. Nustatomi 3 pagrindiniai uždaviniai, skirti Koncepcijos tikslui pasiekti: 20.1. sudaryti sąlygas kurti aukščiausiojo lygio moksliniais tyrimais pagrįstas naujas žinias – stiprinti ir telkti MTEP intelektinį potencialą, skatinti mokslininkų ir kitų tyrėjų bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu; 20.2. skatinti mokslui imlių ūkio sektorių plėtrą, naujų inovatyvių produktų kūrimą ir komercinimą – sudaryti sąlygas mokslui ir verslui efektyviai bendradarbiauti MTEP ir inovacijų srityje, plėtoti technologijų kūrimo ir perdavimo veiklą; 20.3. telkti ir atnaujinti MTEP, inovacijų, studijų ir mokslui imlaus verslo infrastruktūrą, sudaryti sąlygas efektyviai ją naudoti. 21. Koncepcijos tikslo siekiama ir jos uždaviniai įgyvendinami vadovaujantis Koncepcijos nuostatomis, taip pat įgyvendinant integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas. IV. NAUJŲ SLĖNIŲ KŪRIMAS 22. Naujo slėnio kūrimą gali inicijuoti mokslo ir studijų institucijos kartu su ūkio subjektais, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančiomis institucijomis, asocijuotomis struktūromis ir kitais viešojo ir privataus sektorių subjektais. 23. Naujo slėnio kūrimo iniciatoriai turi pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai atitinkančią Koncepcijos uždavinius ir principus slėnio kūrimo viziją, kurioje nustatyti slėnio kūrimo tikslai, uždaviniai ir numatomi rezultatai, pateiktas valdymo modelis, nurodyti jo steigimo ir plėtros dalyviai, reikiamos lėšos ir jų šaltiniai, apibendrintas esamas mokslo, studijų, verslo ir inovacijų potencialas MTEP kryptyse, kuriomis numatoma vykdyti įvairią slėnio veiklą, pagrįstas siūlomo kurti slėnio veiklos išskirtinumas, palyginti su patvirtintose slėnių plėtros programose nustatytomis MTEP kryptimis. 24. Naujo slėnio kūrimo vizija, įvertinta Lietuvos ir užsienio ekspertų, teikiama Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginei tarybai (toliau – Taryba) svarstyti. 25. Sprendimą dėl naujo slėnio kūrimo programos rengimo, atsižvelgdama į Lietuvos ir užsienio ekspertų atliktą slėnio kūrimo vizijos vertinimą ir Tarybos nuomonę, priima ir programos rengimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos teikimu. V. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR PRINCIPAI 26. Įgyvendinant Koncepcijos 20.1 punkte nustatytą uždavinį, vykdomos ir inicijuojamos naujos priemonės šiomis kryptimis: 26.1. skatinti kurti naujas tarptautinio lygio mokslo žinias; 26.2. plėtoti tyrėjų (nuo mokinio iki aukščiausiosios kvalifikacijos tyrėjo) karjeros priemones (skatinti doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos, profesinių ir pagrindinių kompetencijų tobulinimą; mokslininkų, kitų tyrėjų ir studentų sektorinį ir geografinį mobilumą; tyrėjų pritraukimą į mokslui imlius ūkio subjektus ir panašiai); 26.3. remti mokslo ir studijų institucijų ir mokslininkų dalyvavimą įgyvendinant tarptautines MTEP iniciatyvas; 26.4. skatinti užsienio mokslininkų ir kitų tyrėjų pritraukimą; 26.5. skatinti būsimus darbdavius ir socialinius partnerius prisidėti prie studentų rengimo ir gebėjimų ugdymo; tobulinti doktorantų rengimo procesą, įtraukti į jį mokslui imlius ūkio subjektus, inovatyvius socialinius partnerius; 26.6. optimizuoti vidinę organizacinę mokslo ir studijų institucijų struktūrą; diegti mokslo ir studijų sistemoje naujausią ir efektyviausią vadybą; 26.7. plėtoti tarptautiniu mastu pasiteisinusiais principais grindžiamą MTEP finansavimo ir vertinimo sistemą; 26.8. skatinti mokslo ir studijų institucijas vykdyti MTEP veiklą pagal ūkio subjektų užsakymus. 27. Įgyvendinant Koncepcijos 20.2 punkte nustatytą uždavinį, toliau vykdomos nustatytos ir inicijuojamos naujos priemonės šiomis kryptimis: 27.1. skatinti naujų mokslui imlių įmonių steigimą, jų technologinę ir inovacinę plėtrą – didinti verslo inovatyvumą ir produktyvumą, formuoti inovacijų paklausą; 27.2. plėtoti mokslo ir technologijų parkų veiklą, didinti jų, kaip tarpininko tarp mokslo ir verslo, vaidmenį slėniuose; 27.3. skatinti slėniuose ūkio subjektų vykdomus inovatyvių produktų eksperimentinės ir technologinės plėtros projektus; 27.4. tobulinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančių institucijų, kompetencijos centrų ir kitų institucijų, susijusių su MTEP, inovacijų, studijų ir ūkio plėtros sąveikos stiprinimu, institucinius ir administracinius gebėjimus; 27.5. stiprinti MTEP ir inovacijų plėtros procesą administruojančių ir prižiūrinčių institucijų institucinius ir administracinius gebėjimus; 27.6. skatinti mokslui imliam verslui, technologinei, socialinei, kultūrinei plėtrai svarbią MTEP veiklą, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, žinių perdavimą, technologijų kūrimą, perdavimą ir diegimą; 27.7. ugdyti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimus komercinti mokslinių tyrimų rezultatus; 27.8. plėtoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančių institucijų, kompetencijos centrų veiklą ir naujų mokslui imlaus verslo subjektų kūrimą ir plėtrą; 27.9. skatinti doktorantus dalyvauti sprendžiant mokslui imliam verslui, inovatyviai socialinei, kultūrinei ir technologinei plėtrai svarbias problemas; 27.10. sukurti MTEP ir inovacijų informacinę sistemą; 27.11. supaprastinti MTEP projektų darbų, paslaugų ir prekių viešųjų pirkimų reikalavimus, tobulinti MTEP projektų finansavimo ir administravimo tvarką. 28. Įgyvendinant Koncepcijos 20.3 punkte nustatytą uždavinį, toliau vykdomos nustatytos ir inicijuojamos naujos priemonės šiomis kryptimis: 28.1. remti mokslo ir studijų institucijų, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančių institucijų infrastruktūros telkimą, kūrimą ir plėtrą, kompetencijos centrų infrastruktūros plėtrą; 28.2. sudaryti sąlygas mokslo ir studijų institucijoms, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančioms institucijoms, kompetencijos centrams ir kitoms susijusioms institucijoms atnaujinti MTEP ir studijoms skirtą įrangą, įsigyti naujos įrangos ir efektyviai ją naudoti; 28.3. sukurti ir įgyvendinti atviros prieigos centrų veiklos vertinimo ir skatinimo priemones; 28.4. skatinti mokslo ir studijų institucijas, mokslui imlaus verslo subjektus jungtis prie tarptautinės MTEP infrastruktūros, inovacijų ar kitų vertės kūrimo tinklų ir aktyviai juose dalyvauti. 29. Koncepcijos įgyvendinimo principai: 29.1. sutelktumo – MTEP, inovacijų, studijų ir mokslui imlaus verslo infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai, intelektinis potencialas ir kompetencijos koncentruojami plėtojant slėnius; 29.2. racionalaus naudojimo – įgyvendinant ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba kitų šaltinių lėšomis finansuojamas priemones sukurta MTEP, inovacijų, studijų ir mokslui imlaus verslo infrastruktūra efektyviai naudojama, jos tęstinumas užtikrinamas planuojant ir įgyvendinant naujas iniciatyvas; 29.3. kokybės ir visapusiškumo – kuriama ir naudojama aukščiausiojo tarptautinio lygio MTEP infrastruktūra, rengiami žmogiškieji ištekliai, plėtojant MTEP, inovacijų, studijų ir mokslui imlaus verslo subjektų produktyvų, tarpinstitucinį, tarpdisciplininį, tarpsektorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą; 29.4. didelės pridėtinės vertės kūrimo – modernių technologijų kūrimas, perdavimas ir komercinis naudojimas, skirtingų sričių, technologijų ir mokslo šakų (taip pat socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų) sanglauda, priemonių ir modelių įvairovė leidžia kurti didelės pridėtinės vertės produktus ir spręsti aktualiausias visuomenės problemas. 30. Koncepcijos uždaviniai įgyvendinami vykdant integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas, atsižvelgiant į prioritetinių krypčių plėtrą, vykdant Koncepcijoje toliau nurodytus jungtinius projektus ir kitas programose nustatytas priemones. Kitos prioritetinių krypčių plėtros schemos, priemonės ir projektai, prisidedantys prie Koncepcijos tikslo siekimo ir uždavinių įgyvendinimo, inicijuojami ir finansuojami ministerijų nustatyta tvarka. VI. PRIORITETINIŲ KRYPČIŲ NUSTATYMAS IR JŲ plėtros PROGRAMOS RENGIMAS 31. Prioritetinės kryptys plėtojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, mokslo ir studijų institucijų, kitų viešųjų ir privačių juridinių asmenų, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos, tarptautinių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programų lėšomis. 32. Prioritetines kryptis ir jų konkrečius prioritetus, remdamasi MTEP ir inovacijų srities potencialo būklės ir plėtros galimybių analize, atsižvelgdama į MTEP ir inovacijų plėtra suinteresuotų valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų, ūkio subjektų, asocijuotų struktūrų poreikius ir siūlymus, nustato Švietimo ir mokslo ministerija ir teikia svarstyti Tarybai. Taryba svarsto prioritetines kryptis ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai nuomonę, ar jos teiktinos Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos prioritetinės kryptys plėtojamos įgyvendinant Prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą (toliau – Programa). Prioritetinės kryptys, atitinkančios integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programose nustatytas slėnių MTEP kryptis, plėtojamos pagal integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas. 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų prioritetinių krypčių pagrindu Švietimo ir mokslo ministerija rengia Programos projektą. 35. Programos struktūra: 35.1. tikslai ir uždaviniai; 35.2. jungtinių projektų rengimo, vertinimo ir tvirtinimo procedūros; 35.3. Programos ir jungtinių projektų įgyvendinimo terminai ir etapai, finansavimo ir koordinavimo nuostatos, atsakingų institucijų funkcijos, įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo procedūros; 35.4. prioritetinių krypčių potencialo būklės ir plėtros galimybių analizė ir ja pagrįsti konkretūs prioritetai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas prioritetines kryptis; 35.5. finansuotinos veiklos rūšys, skirtos prioritetinėms kryptims plėtoti, preliminarios lėšos šioms veiklos rūšims finansuoti ir jų šaltiniai; 35.6. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir rodikliai; 35.7. kita būtina informacija, padedanti užtikrinti Programos įgyvendinimą. 36. Švietimo ir mokslo ministerija, suderinusi su Ūkio ministerija, Programos projektą teikia Tarybai, kuri jį svarsto ir teikia nuomonę dėl jo tvirtinimo arba tobulinimo. 37. Tarybos apsvarstytą Programos projektą bendru įsakymu tvirtina švietimo ir mokslo ministras ir ūkio ministras, suderinę su suinteresuotomis ministerijomis, kurių kompetencijai priskirtinos projekte numatytos finansuotinos veiklos rūšys. VII. PRIORITETINIŲ KRYPČIŲ PLĖTROS KOORDINAVIMAS 38. Prioritetinių krypčių plėtrą strateginiu lygiu koordinuoja Taryba, kuri: 38.1. svarsto siūlymus dėl prioritetinių krypčių ir jų konkrečių prioritetų ir teikia nuomonę Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai; 38.2. svarsto Programos projektą ir teikia nuomonę dėl jo tvirtinimo arba tobulinimo; 38.3. svarsto jungtinių projektų idėjų paraiškas ir teikia suinteresuotoms ministerijoms nuomonę dėl jų finansavimo; 38.4. svarsto jungtinių projektų įgyvendinimo tarpinio vertinimo rezultatus ir teikia suinteresuotoms ministerijoms nuomonę dėl jų papildymo, keitimo ar nutraukimo; 38.5. teikia siūlymus dėl integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo; 38.6. svarsto naujų slėnių kūrimo ir plėtros vizijas ir teikia nuomonę Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai; 38.7. atlieka kitas darbo reglamente nustatytas funkcijas. 39. Tarybą Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos teikimu iš MTEP ir inovacijų plėtrą įgyvendinančių ministerijų, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, mokslo ir studijų institucijų, verslo, socialinių ekonominių partnerių atstovų ir nepriklausomų ekspertų sudaro Ministras Pirmininkas. Taryba veikia pagal jos darbo reglamentą, kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras ir ūkio ministras. 40. Tarybos siūlymai ir nuomonė rekomendaciniai. Tarybos darbą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija arba jos įgaliota institucija. VIII. Programos ĮGYVENDINIMAS 41. Programos įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą koordinuoja ir organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. 42. Patvirtinus Programą, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra skelbia kvietimą teikti jungtinių projektų idėjų paraiškas (toliau – paraiškos). Remdamasi Koncepcijos ir Programos nuostatomis, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra nustato paraiškų teikimo, vertinimo ir atrankos sąlygas, kitas procedūras, reikalingas konkursui organizuoti. 43. Paraiškas drauge teikia mokslo ir studijų institucijos, ūkio subjektai, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančios institucijos, asocijuotos struktūros ir kiti viešojo ir privataus sektorių subjektai. Jungtinis projektas gali būti skirtas vienos arba kelių prioritetinių krypčių plėtrai ir rengiamas atsižvelgiant į Koncepcijos uždavinius, principus ir Programoje nustatytas finansuotinos veiklos rūšis. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programoms įgyvendinti skirti jungtiniai projektai rengiami atsižvelgiant į programos tikslus ir uždavinius. 44. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra atlieka gautos paraiškos preliminarų vertinimą, pasitelkusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos ir užsienio ekspertus. 45. Po preliminaraus paraiškos vertinimo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra organizuoja derybas su jungtinio projekto pareiškėjais dėl jungtiniame projekte numatomų vykdyti projektų, jų veiklos, etapų, preliminaraus finansavimo poreikio ir numatomų pasiekti rezultatų. 46. Teigiamai įvertintas paraiškas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra teikia Tarybai, o ši, įvertinusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros teikimą, ministerijoms pagal kompetenciją teikia nuomonę ir siūlymus dėl jų tvirtinimo arba tobulinimo. 47. Jungtinio projekto įgyvendinimu suinteresuotos ministerijos bendru sprendimu patvirtina projektą. 48. Pavieniai jungtinio projekto projektai finansuojami ir administruojami teisės aktų nustatyta tvarka. Jungtinio projekto įgyvendinimo trukmė paprastai gali būti 5–7 metai, bet ne ilgesnė už Programos arba atitinkamos integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) plėtros programos įgyvendinimo trukmę. Jungtinis projektas įgyvendinamas 2 etapais. Pirmojo etapo trukmė – pusė jungtinio projekto įgyvendinimo laiko. 49. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra stebi jungtinių projektų įgyvendinimą ir prireikus teikia Tarybai ir suinteresuotoms ministerijoms informaciją apie jų įgyvendinimo būklę ir pasiektus rezultatus. 50. Po pirmojo jungtinio projekto įgyvendinimo etapo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra atlieka tarpinį jo įgyvendinimo pažangos vertinimą, pasitelkusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos ir užsienio ekspertus. Apibendrinusi tarpinio vertinimo išvadas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra teikia Tarybai ataskaitą. 51. Taryba, atsižvelgdama į tarpinio vertinimo ir (arba) Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros pateiktus jungtinio projekto stebėsenos rezultatus, gali pasiūlyti jungtinį projektą patvirtinusioms ministerijoms antrajame įgyvendinimo etape: 51.1. nutraukti jungtinio projekto arba tam tikrų jo veiklos rūšių finansavimą; 51.2. skirti papildomą finansavimą jungtiniam projektui arba tam tikroms jo veiklos rūšims; 51.3. įtraukti į jungtinį projektą papildomą veiklą; 51.4. priimti kitus sprendimus, susijusius su jungtinio projekto įgyvendinimu. 52. Jungtinį projektą įgyvendinus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra atlieka galutinį jo įgyvendinimo rezultatų vertinimą, pasitelkusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos ir užsienio ekspertus, ir teikia Tarybai ir suinteresuotoms ministerijoms ataskaitą. 53. Programos įgyvendinimo trukmė – 7 metai (galima pratęsti 2 metais). 54. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras stebi Programos įgyvendinimo poveikį prioritetinių krypčių, šalies MTEP ir inovacijų plėtrai ir prireikus teikia Tarybai ir suinteresuotoms ministerijoms apibendrintą informaciją. 55. Programą įgyvendinus, bet ne anksčiau, nei įgyvendinami jungtiniai projektai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, pasitelkusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos ir užsienio ekspertus, atlieka galutinį Programos įgyvendinimo rezultatų vertinimą. Apibendrintus galutinio Programos įgyvendinimo vertinimo rezultatus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra teikia Tarybai. 56. Taryba, susipažinusi su galutinio Programos įgyvendinimo vertinimo rezultatais, teikia suinteresuotoms ministerijoms apibendrintą informaciją ir savo nuomonę. IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 57. Siūlymus dėl Koncepcijos tikslų, uždavinių ir priemonių papildymo ar tobulinimo teikia Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija ir kitos ministerijos pagal kompetenciją. 58. Naujas prioritetines kryptis gali inicijuoti visos ministerijos pagal kompetenciją. Ministerijai inicijavus naują prioritetinę kryptį, Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja jos potencialo būklės ir plėtros galimybių analizę ir kitas Koncepcijos 32 punkte nurodytas procedūras, iki ji įtraukiama į Programą. 59. Į Programą įtraukus naują prioritetinę kryptį, gali būti skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, skirtas šiai prioritetinei krypčiai plėtoti. _________________