LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS S P R E N D I M A S DĖL EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IŠSAUGOJIMUI IR PRITAIKYMUI 2012 m. rugsėjo 28 d. Nr. S-1(6.2.-175) Vilnius Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Komisija) 2012-09-07 išvažiuojamajame posėdyje apžiūrėjo Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lėšomis pilnai ar dalinai tvarkomas ir pritaikomas turizmui Paežerių, Gelgaudiškio ir Zyplių dvarų sodybas bei Panemunės pilį, taip pat Daubą, vad. Velnio duobe. Komisija, įvertinusi kultūros paveldo objektuose atliktus darbus, konstatuoja, kad šių pastatų ir jų aplinkos fizinė būklė iš esmės pagerėjo, išryškinta bei atskleista dauguma šio paveldo vertingųjų savybių. Atlikti didelės apimties avarinės būklės pašalinimo, restauravimo, konservavimo, pritaikymo, atkūrimo darbai. Ypač kokybiškai restauruoti Panemunės pilies rūmų fasadai ir bokštai, jų išorės sgrafitinis tinkas, Zyplių dvaro rūmų interjeras. Iš esmės pasikeitė Panemunės pilies, Paežerių, Gelgaudiškio ir Zyplių dvarų sodybų naudojimas – jose jau vyksta kultūros ir vietos bendruomenių renginiai. Kultūros vertybių registre išsamiai pateiktos Gelgaudiškio dvaro sodybos rūmų, kumetyno, oranžerijos bei kitų statinių vertingosios savybės, nurodytos dalys, detalės, elementai ir surašytos gausios ir tikslios nuorodos į kitus apskaitos bei apsaugos dokumentus. Patikslinti ir papildyti Panemunės pilies komplekso, rūmų, parko saugomi elementai bei vertingosios savybės. Tačiau Komisija nustatė, kad valstybės institucijos, naudodamos ES lėšas, nepakankamai atsižvelgia į paveldosauginius dvarų sodybų kompleksiškumo reikalavimus, neišspręstos jų administravimo problemos. Aplinkos ministerijoje nesprendžiama neatsiejamos dvarų paveldo dalies – parkų, jų vandenų sistemų – tvarkybos problema. Pastaruoju metu tai ypač aktualu Gelgaudiškio ir Zyplių dvarų sodybų kompleksiniam tvarkymui ir pritaikymui turizmo reikmėms. Paežerių dvaro rūmų rūsiai drėksta dėl dirbtinai pakelto ežero vandens lygio. Nemotyvuotai 2012 m. Gelgaudiškio dvaro sodybos teritorija buvo sumažinta nuo 118,5 iki 86,1359 ha. (žr. Kultūros vertybių registrą), o valstybinėje Zyplių dvaro sodybos žemėje suformuotas sklypas, siekiant įteisinti griautiną sovietmečio pastatą. Komisija pastebėjo, kad suprojektuota ir įrenginėjama Paežerių dvaro rūmų patalpų mechaninė vėdinimo sistema, iškertant ortakių pravedimui didelio diametro angas autentiškose sienose ar medinėje perdangoje, pažeidžia vertingąsias savybes: pakabinamos lubos labai sumažina didžiosios konferencijų salės aukštį, pakeičia langų angų ir sąramų ritmiką bei proporcijas. Projekte nurodytuose siektinuose rezultatuose tokie statybos darbai apskritai neminimi. Panemunės pilies rūmuose įrengta istoriškai nebūdinga mansarda, taip pat vakarų fasado bei stogo langai, durų detalės. Nepatenkinama Paežerių dvaro bei Zyplių dvaro sodybų apskaita. Dauba, vad. Velnio duobe, yra registruota kaip mitologinio paveldo objektas, bet jos vertingosios savybės nėra nustatytos. Nepakankami visų apžiūrėtų kompleksų ir objektų taikomieji paveldosauginiai tyrimai. Komisija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad mokslinių tyrimų nefinansavimas yra sisteminė problema. Dažnai nustatomi nepagrįsti techninių projektų parengimo ir pateikimo su paraiškos dokumentais terminai, nepagrįsta projektų įgyvendinimo trukmė. Nėra visų objektų tvarkymo ir pritaikymo perspektyvinių koncepcijų, nenustatomos etapais vykdomų tvarkybos darbų tęstinumas. Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama prasmingo bei racionalaus Europos Sąjungos lėšų panaudojimo Lietuvos kultūros paveldui išsaugoti ir jį pritaikyti kultūriniam turizmui, vietos bendruomenėms sutelkti bei stiprinti, taip pat kitiems sociokultūriniams poreikiams tenkinti, pabrėžia, kad aplankytų kultūros paveldo objektų naudotojų ir valdytojų veikla, būdų ir priemonių paieška, siekiant tvarkyti ir pritaikyti šiuos itin vertingus kultūros paveldo darinius, yra skatintina ir iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus. Prasmingai ir atsakingai panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos – tai galimybė išsaugoti ir atgaivinti Lietuvos kultūros paveldą, jį naudoti ir pažinti. Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija n u s p r e n d ž i a:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlyti: 1.
2. siekiant racionalaus ir ekonomiško ES lėšų panaudojimo kultūros paveldo tvarkybai ir kad šie darbai atitiktų prisiimtas Europos paveldo sutartis, panaikinti šiuo metu Lietuvoje galiojančią ir ES lėšų panaudojimą komplikuojančią nuostatą, pagal kurią taikomieji moksliniai tyrimai laikomi nepateisinamomis išlaidomis; 1.
3. siekiant atsakingo ir kompetentingo ES lėšų, skirtų kultūros paveldo tvarkybai, panaudojimo, teisės aktais įtvirtinti nuostatą, kad šių lėšų naudojimą administruoja Kultūros ministerija, nes pagal LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras; 1.
4. papildyti Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, įrašant į jį Gelgaudiškio dvaro sodybą ir Panemunės pilį; 1.
5. pripažinti prioritetiniu Gelgaudiškio dvaro sodybos ir Panemunės pilies restauravimą ir skirti ES fondų ir programų lėšas restauravimui užbaigti. Tiesioginiais ryšiais sujungti šiuos objektus į vieną turistinį maršrutą.
6. Ūkio ir Kultūros ministerijoms rekomenduoti: 2.
7. formuluojant ir rengiant aprašomąsias ES projektų dalis privalomai pasitelkti paveldosaugos specialistus bei šios srities teisininkus ir atsižvelgti į jų rekomendacijas; 2.
8. nustatyti realius ES lėšomis remiamų projektų kaštus bei trukmę, taip pat jų aprašomosiose dalyse ir projektinėje dokumentacijoje vadovautis tik kultūros paveldo išsaugojimo samprata bei vartoti teisės aktais nustatytas jo turinį atitinkančias sąvokas; 2.
9. tobulinti tiesioginio taikymo teisės aktus, kad jie atitiktų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioritete nustatytą „kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmo plėtrai“ tikslą, kuris iš esmės atitinka LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei tarptautinių paveldosaugos teisės aktų reikalavimus; 2.
10. iš esmės tobulinti ir skaidrinti projektų teikimo ir vertinimo procesą, kurį reglamentuoja ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, kad jis atitiktų LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.
11. Aplinkos ministerijai rekomenduoti: 3.
12. siekiant Paežerių dvaro sodybos išsaugojimo – grąžinti Paežerių ežero istorinį vandens lygį; 3.2 išspręsti ES finansavimo galimybę Gelgaudiškio, Paežerių ir Zyplių dvarų sodybų parkų ir istorinių vandens telkinių sistemoms tvarkyti.
13. Kultūros paveldo departamentui rekomenduoti: 4.
14. sutvarkyti ES lėšomis remiamų kultūros vertybių apskaitą; Kultūros vertybių registre nevilkinant įrašyti kultūros paminklo – Paežerių dvaro rūmų ir ledainės – vertingąsias savybes ir saugomus elementus, taip pat įrašyti valstybės saugomos kultūros vertybės – Zyplių dvaro rūmų – oficinų, virtuvės, arklidės, vežiminės (ratinės) ir kitų tvarkomų bei numatytų tvarkyti II etape šios dvaro sodybos pastatų bei statinių vertingąsias savybes ir saugomus elementus, mitologinės vertybės – Daubos, vad. Velnio duobe – vertingąsias savybes; 4.
15. derinant teritorijų planus, projektinę dokumentaciją (techninius projektus bei paveldosaugos dalis) reikalauti griežtesnės planuotojų bei projektuotojų atsakomybės, atidžiau tikrinti ar laikomasi galiojančių, paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, individualių apsaugos, laikinosios apsaugos ir paveldo tvarkybos reglamentų reikalavimų bei sąlygų; 4.
16. vertinti ir aprobuoti parengtas objektų tvarkymo koncepcijas perspektyviniams jų tvarkybos darbų etapams ir dar nesuderintus projektus Restauravimo ir Metodinėje tarybose; 4.
17. įgyvendinant didelės vertės kompleksinių objektų tyrimo, projektavimo ir tvarkybos darbus, numatyti mokslinio vadovo pareigybę; 4.
18. įvertinti ir ištaisyti Gelgaudiškio dvaro rūmuose paveldosaugos reikalavimus pažeidžiančius eksterjero ir interjero polichromijos bei įrangos sprendinius; 4.
19. išduodant sąlygas, derinant projektinę dokumentaciją, vadovautis LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalies apibrėžimu Pritaikymas.
20. Viešuosius pirkimus paveldosaugoje organizuojančioms institucijoms siūlyti taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kad būtų užtikrinta kokybiška ir profesionali kultūros paveldo apsauga.
21. Šakių ir Vilkaviškio rajono savivaldybėms siūloma tęsti dvarų sodybų parkų bei jų vandenų sistemų tvarkymo darbus. Komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė _________________