The 1st draft, 23/08/2011

The 1st draft, 23/08/2011 BENDRAS 18-OSIOS BALTIJOS TARYBOS PAREIŠKIMAS 2012 m. lapkričio 9 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikoje, Baltijos Asamblėja ir Baltijos Ministrų Taryba susirinko į 18-ąją Baltijos Tarybą aptarti Baltijos energijos rinkos plėtrą, bendras ekonomikos augimą skatinančias priemones ir projektus, bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą ir bendrus sveikatos apsaugos projektus bei įvertinti 2012 metų bendradarbiavimo prioritetų pažangą ir nustatyti 2013 metų tikslus. Nuolatinis pozicijų ir veiksmų derinimas padėjo Baltijos valstybėms pasiekti pagrindinius užsienio ir saugumo politikos tikslus. Buvo dėta daug pastangų ekonominei integracijai palengvinti, bendrai finansų rinkai skatinti ir politiniams ryšiams stiprinti; labai svarbu racionalizuoti Baltijos valstybių ekonominį bendradarbiavimą, siekiant sukurti ekonomiškai integruotą regioną. Baltijos Taryba pabrėžia, kad Baltijos valstybės turi aktyviai ir visapusiškai bendradarbiauti visais lygmenimis ir daugelyje sričių, ypač įgyvendindamos bendrus transporto ir infrastruktūros projektus bei strateginius energetikos projektus, skirtus rinkai sukurti. Nors kai kurios euro zonos valstybės susiduria su ekonominiais sunkumais, Baltijos valstybių ekonomika nuolat sparčiai auga. Siekdamos išlaikyti finansinį stabilumą ir ekonomikos plėtrą, Baltijos valstybės ir toliau įgyvendins atsakingą finansų politiką, orientuotą į stabilumą ir ekonomikos atgaivinimą. Baltijos Taryba pareiškia, kad: – Europos Sąjungos (toliau – ES) biudžeto prioritetai turi būti suderinti su ekonomikos augimą skatinančios ES politikos uždaviniais. Atsižvelgdamos į ES 2014–2020 metų daugiametę finansinę programą, Baltijos valstybės išreiškia susirūpinimą dėl Sanglaudos fondo paramos šalims, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2008–2010 metais buvo mažesnis už ES BVP vidurkį. Dėl bendrosios žemės ūkio politikos Baltijos valstybės primygtinai reikalauja, kad būtų nustatyta minimali tiesioginių išmokų riba šalims, kurios netgi Europos Komisijos pasiūlytos konvergencijos atveju gaus mažesnes negu ES vidurkis išmokas; – tikslinė novatoriško mokslo ir technologijų plėtra yra vienas iš tvarios ekonomikos plėtros kertinių akmenų. Baltijos valstybių bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje stiprins regiono pajėgumą ir didins jo konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Bendromis pastangomis Baltijos novatoriškų tyrimų ir technologijų infrastruktūros projektas gali tapti viena iš trijų Baltijos valstybių tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformų; – Baltijos valstybės turi veiksmingai derinti savo interesų gynimą ES. Baltijos valstybės panaudos esamas bendradarbiavimo formas geresniam savo pozicijos aktualiausiais ES darbotvarkės klausimais derinimui. Greitai kiekviena Baltijos valstybė pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl būtina stiprinti su tuo susijusios veiklos derinimą. Kaip vieną iš geresnio koordinavimo sričių palankiai vertiname Europos Sąjungos Baltijos šalių pasienio ir muitinės tarnybų bendradarbiavimo stiprinimo veiksmų planą, dėl kurio 2012 m. rugsėjo 20 d. susitarė Baltijos valstybių ministrai pirmininkai; – Baltijos valstybės yra įsipareigojusios įgyvendinti Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuris per pastaruosius metus tapo Baltijos šalių bendradarbiavimo energetikos srityje pagrindu ir bendradarbiavimo skatinimo kituose ES regionuose pavyzdžiu. Baltijos valstybės toliau intensyviai dirbs prie prioritetinių regioninių elektros jungčių ir dujų infrastruktūros projektų, panaudodamos Europos Sąjungos Europos infrastruktūros tinklų priemonės potencialą šiems projektams įgyvendinti; – Baltijos valstybės tęs darbą nustatydamos suderintą regioninį požiūrį sprendžiant energetikos saugumo klausimus. Visagino atominė elektrinė yra svarbus projektas, kuris padidins regiono energetinį saugumą. Jo energetinio saugumo pranašumai, ekonominė nauda ir aukščiausi branduolinės saugos standartai taps projekto tolesnio plėtojimo pagrindu. Galutinį sprendimą priima Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė; – Baltijos valstybės visiškai remia projekto Rail Baltica ir kitų transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimą Baltijos šalyse. Projektas Rail Baltica palengvins Baltijos šalių transporto infrastruktūros plėtrą ir leis ją visiškai integruoti į Europos transporto tinklą; – labai vertina bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus sveikatos apsaugos projektus. Darbo grupė sveikatos apsaugos klausimais baigė darbus, susijusius su jai Baltijos Ministrų Tarybos 2010 m. rugsėjo 21 d. posėdžio Rygoje metu suteiktais įgaliojimais. Baltijos valstybės toliau keisis patirtimi ir tęs bendradarbiavimą įvairių joms svarbių sričių specialistų lygmeniu bei svarstys Baltijos valstybių bendradarbiavimo sveikatos apsaugos srityje plėtros galimybes. Baltijos Taryba nustato šiuos 2013 metų bendradarbiavimo prioritetus: 1) regiono konkurencingumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas; 2) energetika, transportas ir infrastruktūra; 3) bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis stiprinimas. 19-oji Baltijos Taryba vyks pirmininkaujant Latvijai 2013 m. lapkričio 28–29 dienomis Rygoje (Latvijos Respublika). Paulius SAUDARGAS Baltijos Asamblėjos Prezidentas Audronius AŽUBALIS Baltijos Ministrų Tarybos Bendradarbiavimo Tarybos Pirmininkas Vilnius, 2012 m. lapkričio 9 d.