Submitted by the BA Presidium

(2010)695; daro išvadą, kad sukčiavimas mokesčių srityje sudaro sąlygas atsirasti didelei finansinei žalai ir nesąžiningai konkurencijai tarp valstybių narių ir įmonių; pabrėžia, kad reikalingas tarpvalstybinis, daugiašalis ir naujoviškas požiūris į kovą su sukčiavimu mokesčių srityje ir tai neturėtų sudaryti kliūčių laisvam judėjimui ir prekybai; ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – stiprinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu PVM srityje; – skatinti nuolatinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp Baltijos valstybių mokesčių administracijų; – stiprinti nuolatinį Baltijos valstybių pramonės šakų ir bankų tarpusavio bendradarbiavimą; – užtikrinti sisteminį požiūrį į keitimąsi naujausia informacija tarp Baltijos valstybių. Įgyvendinant šią programą Baltijos valstybių bendradarbiavimas gali įkvėpti Europos Sąjungą optimizuoti PVM informacijos mainų sistemos (VIES) veikimą, visų pirma tiek, kiek tai susiję su PVM grąžinimu už tiekiamas prekes ir suteiktas paslaugas Europos Sąjungos valstybių narių prekiautojams; dėl kovos su narkotikų plitimu: vertina vyriausybinių ir nevyriausybinių (įskaitant tarptautinių) organizacijų ir viešai žinomų asmenų veiklą, kuria siekiama paneigti prieštaringą ir dažnai nepagrįstą visuomenės nuomonę, kad psichotropinės ir narkotinės medžiagos ir augalai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų (pavyzdžiui, kanapės), daro nereikšmingą žalą visuomenės sveikatai. Prieštaraudama socialiniu požiūriu žalingai liberaliai politikai, kuria reikalaujama peržiūrėti nacionalinės teisės aktus ir Baltijos valstybėse galiojančias tarptautines sutartis, kuriomis siekiama visiškai įteisinti šių augalų ir medžiagų apyvartą ir dekriminalizuoti šių augalų ir medžiagų auginimą, gamybą, pirkimą, saugojimą, perkrovimą ir gabenimą mažais kiekiais asmeniniam naudojimui, su apgailestavimu pažymi, kad tokia neteisėta pozicija sulaukia plačiosios visuomenės, ypač jaunimo, pritarimo; pripažįsta, kad problema, susijusi su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ir platinimu, negali būti sprendžiama sutelkiant dėmesį vien tik į represines ir teisėsaugos institucijų veiklos priemones. Kovos su narkotikais politika bus vaisingiausia ir duos geriausių rezultatų ilgalaikiu laikotarpiu, jeigu bus laikomasi suderinto požiūrio ir pagrindinis dėmesys bus skiriamas veiklai, kuria siekiama sumažinti narkotikų pasiūlą (gamybą, kontrabandą ir pardavimą) ir pažaboti narkotikų paklausą, skatinant sveiką gyvenimo būdą, mokant jaunimą teigiamų vertybių, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas narkomanams; ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – nuolat teikti visuomenei plačiai prieinamą ir objektyvią informaciją apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įtrauktų į tarptautines sutartis ir nacionalinės teisės aktus, uždraudžiančius jų apyvartą, žalingą poveikį asmens sveikatai. Imtis veiksmingų ir informatyvių atsakomųjų priemonių prieš nuomonių, keliančių grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui, populiarinimą; – nepakenkiant, kiek įmanoma, nacionaliniams prioritetams, apibrėžti ir ginti bendras politines pozicijas dėl kitos Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos ir atitinkamuose veiksmų planuose paraginti teisėsaugos institucijas aktyviai teikti tarpusavio politinę ir praktinę pagalbą įgyvendinant šią strategiją ir veiksmų planus; – skirti daugiau finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių kovai su tarptautinio ir regioninio masto narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda, kovai su šių medžiagų platinimu gatvėse, šių medžiagų vartojimo prevencijos priemonėms, taip pat narkomanų gydymui, reabilitacijai ir pakartotinei socializacijai; – rengiant ir priimant nacionalinės teisės aktus dėl naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės, atsižvelgti į bendrus Baltijos regiono interesus ir, kiek įmanoma, suderinti teisės aktus tam, kad saugant vienos šalies gyventojus nuo naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nekiltų pavojus kaimyninių šalių gyventojų sveikatai ir saugumui; dėl bendrų energetikos projektų: žinodama, kad Baltijos valstybės vis dar turi įveikti priklausomybę nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo ir savo energijos rinkų susiskaldymą ir kad tai galima pasiekti integruojant Baltijos valstybių energijos rinkas ir plėtojant energetikos sistemos jungtis su kitomis energijos rinkomis, taip užtikrinant energijos teikimo šaltinių ir maršrutų įvairinimą; palankiai vertindama naujausius Europos Komisijos veiksmus tiriant galimai konkurenciją pažeidžiančius veiksmus, susijusius su dujų tiekimu Vidurio ir Rytų Europai, siekiant sukurti skaidrią, veiksmingą ir patikimą Baltijos valstybių dujų rinką; pabrėždama, kad „Nord Pool Spot“ prekybos zonų nustatymas Lietuvoje ir Estijoje bei Latvijos pažanga prisijungiant prie „Nord Pool Spot“ yra svarbus žingsnis tęsiant Baltijos valstybių elektros rinkos integraciją į Šiaurės šalių rinką ir bendrąją Europos elektros rinką; suvokdama, kad dėl to, jog energijos kainos didėja ir, manoma, toliau didės per ateinančius metus, prieiga prie įperkamos energijos tampa labai svarbi skatinant regiono augimą ir gerovę, nes pigiausia energija yra energija, sutaupoma naudojant energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones; ir aiškiai suprasdama, kad esamos energijos naudojimo efektyvumo didinimo galimybės ir priemonės nėra pakankamai išnaudojamos, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – sukurti bendrą ilgalaikę Baltijos valstybių energetikos strategiją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama regioniniam požiūriui ir sąveikai, ir pateikti ją tvirtinti nacionaliniams parlamentams; – siekti koordinuotai įgyvendinti numatytus regioninius energetikos infrastruktūros projektus kartu su nacionalinės politikos priemonėmis (pagal Trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo nuostatas dėl dujų sektoriaus), kurie būtini kuriant tvarią, konkurencingą ir suderintą dujų rinką regione; – atsižvelgiant į 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikoje įvykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje rezultatus, tęsti darbą nustatant suderintą regioninį požiūrį sprendžiant energetikos saugumo ir bendros energetikos rinkos klausimus; – tyrinėti atsinaujinančius energijos šaltinius, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; – skatinti švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, susijusią su ekologiškai tvariu augimu ir energijos vartojimo efektyvumu, imtis veiksmų, siekiant skleisti informaciją, kad būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir didinamas informuotumas apie energijos taupymo aplinkosauginę reikšmę, ekonominę naudą ir būdus; – skatinti žaliuosius viešuosius pirkimus (ŽVP) visais viešojo administravimo lygmenimis, užtikrinant, kad ŽVP standartuose būtų nustatomos vienodos sąlygos verslui ir nebūtų sudaromos nepalankios konkurencijos sąlygos mažosioms ir vidutinėms įmonėms; dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų, technologijų perdavimo, inovacijų, kūrybiškumą skatinančio aukštojo mokslo srityse ir regiono ekonominio konkurencingumo didinimo: pabrėždama, kad Baltijos valstybių koordinuojamos tikslinės investicijos į mokslinius tyrimus, technologijų perdavimą, naujovių diegimą ir kūrybiškumą skatinantį aukštąjį mokslą, nukreiptos į aukštos kompetencijos ir išskirtinės plėtros sritis, leidžia sukurti suderintą ir papildomą tyrimų infrastruktūrą, iš kurios galima tikėtis didelės ekonominės grąžos; palankiai vetindama anksčiau pareikštą bendrą Baltijos valstybių vyriausybių vadovų ir atsakingų už švietimą, mokslą ir inovacijas Baltijos valstybėse ministrų paramą bendros Baltijos tyrimų, technologijų ir inovacijų infrastruktūros kūrimui pagal Baltijos novatoriškų tyrimų ir technologijų infrastruktūros (BIRTI) projektą, kad Baltijos valstybėse būtų įgyvendinta „Europa 2020“ strategija ir kuo sėkmingiau pritrauktos lėšos iš įvairių ES programų ir Baltijos valstybių nacionalinių biudžetų; pripažindama, kad BIRTI projekto idėja yra rezultatas bendradarbiavimo tarp Baltijos valstybių aukštojo mokslo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų, kurie norėjo nustatyti šio bendradarbiavimo kryptis ir siekti Baltijos valstybių ekonomikoje įgyvendinti naujausius tyrimų laimėjimus, be visa kita, naudojant technologijų perdavimą, ir taip padėti stiprinti regiono potencialą ir jo konkurencingumą pasaulinėje rinkoje; pabrėždama, kad BIRTI projekto idėja atitinka Europos Sąjungos tikslą siekti įveikti susiskaldymą ir sukurti bendrą strateginę tyrimų ir inovacijų paramos programą Baltijos valstybėse ir kad Europos Komisija ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) JASPERS biuras išreiškė pasirengimą remti nuoseklią šio projekto plėtrą, ragina Baltijos Ministrų Tarybą: – sudaryti darbo grupę, kuri atliktų BIRTI projekto galimybių studiją, ir kartu su Europos Komisija ir ERPB JASPERS biuru įgyvendintų projektą, taip pat apibrėžtų Baltijos valstybių suderintą bendrų tyrimų, technologijų ir inovacijų infrastruktūrą, orientuotą į pagrindinį projekto tikslą – padidinti Baltijos valstybių ekonomikos konkurencingumą; – parengti bendros tyrimų, technologijų ir inovacijų infrastruktūros sukūrimo viziją, kuri būtų pagrįsta galimybių studija ir koordinuojama tarp Baltijos valstybių vyriausybių, ir nustatyta tvarka atsiskaityti Baltijos Asamblėjai apie pasiektą pažangą. Vilnius, 2012 m. lapkričio 9 d.