ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS S P R E N D I M A S DĖL PUBLIKACIJOSE „KONCERNAS „MG BALTIC“ NESUGEBA ATSISKAITYTI SU ŪKIO BANKU“ (WWW.DIENA.LT, 2012-07-18), „KLIMPSTA VIS GILIAU“ („VILNIAUS DIENA“, 2012-07-18)) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2012 m. lapkričio 26 d. Nr. SPR-121 Vilnius Š. m. rugpjūčio 24 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo UAB koncerno „MG Baltic“ įgalioto atstovo Ąžuolo Čekanavičiaus (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl publikacijose „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ (www.diena.lt, 2012-07-18), „Klimpsta vis giliau“ („Vilniaus diena“, 2012-07-18) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas skunde teigia, kad publikacijos antraštėje „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ ir teiginiuose „<...> koncernas „MG Baltic“ nemokus ir nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“, „<...> su buvusio Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininko Liutauro Varanavičiaus pagalba gavo 46 mln. litų kreditą „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centro“ vardu, koncernas „MG Baltic“ užstatė savo turtą – 12 ha žemės“, „Praktiškai šiuo kreditu koncernas buvo išgelbėtas nuo bankroto“, „<...> banko savininkai sulaukė paties „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus grasinimų“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo publikacijose ne tik nebuvo pateikta kitos šalies pozicija, tačiau jos net nebuvo prašoma, nepatikrinta gauta informacija. Pareiškėjas prašo: 1) įspėti viešosios informacijos skleidėją ir (
- ar)rengėją ir (
- ar)už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis už padarytus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; 2) pareikalauti pašalinti publikaciją „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ iš tinklalapio www.diena.lt; 3) pareikalauti, kad viešosios informacijos skleidėjai paneigtų ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir Pareiškėjo dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją; 4) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. Žurnalistų etikos inspektorė, tirdama Pareiškėjo skundą, kreipėsi į UAB „Diena media news“ generalinį direktorių Laimutį Genį, prašydama paaiškinti ginčo objektu esančių teiginių atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes, pateikti jas patvirtinančius įrodymus bei savo poziciją dėl susidariusios situacijos. Viešosios informacijos skleidėjas paaiškinimuose nurodė, kad ginčo objektu esančios publikacijos turėtų būti vertinamos ne izoliuotai, bet bendrame kontekste. L. Genio teigimu, Pareiškėjo kontroliuojamoje visuomenės informavimo priemonėje – tinklalapyje www.alfa.lt – keletą mėnesių nuolat buvo skelbiamos tendencingos publikacijos, pateikiančios neigiamo turinio informaciją apie AB „Ūkio bankas“ ir jo pagrindinį akcininką Vladimirą Romanovą bei su juo susijusias įmones. L. Genio įsitikinimu, nei vienoje iš šių publikacijų nebuvo pateiktos V. Romanovo pozicijos ir nuomonės. Be to, L. Genio teigimu, viešosios informacijos skleidėjas turi faktinės informacijos, jog minėtų publikacijų autorius žurnalistas Tomas Dapkus vykdė Pareiškėjo vadovų užsakymą, siedamas AB „Ūkio bankas“ ir V. Romanovą su Pareiškėjo vadovui ir jo aplinkai neįtikusiais kai kuriais buvusiais Lietuvos teisėsaugos institucijų vadovais. Atsižvelgdamas į tai, V. Romanovas kreipėsi į viešosios informacijos skleidėją siekdamas, kad visuomenei būtų paskelbta išsami informacija apie situaciją ir nurodytos tikrosios priežastys, dėl kurių apie jį nuolat skelbiama neigiamo turinio informacija vienoje konkrečioje visuomenės informavimo priemonėje. L. Genys pažymėjo, kad ginčo publikacijos buvo parengtos pagal V. Romanovo pateiktą informaciją, be to, jo suteikta informacija buvo patikrinta ir nustatytos šios paskelbtų teiginių turinį lėmusios aplinkybės: 2007 m. UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“ iš UAB „Eveleta“, kurios vienintelis akcininkas buvo su Pareiškėju susijęs Mikas Rimantas, siekė įsigyti nuosavybę į žemės sklypą Vilniuje. Dėl šios priežasties UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“ kreipėsi į AB „Ūkio bankas“ dėl kredito žemės sklypo įsigijimo sandoriui suteikimo. Dėl šio kredito suteikimo su AB „Ūkio bankas“ aktyviai bendravo (būsimą skolininką banke užtarė) Pareiškėjo atstovai (pvz., M. Rimantas, kuris buvo UAB „MG Valda“ generalinis direktorius, ir Pareiškėjo vadovas Darius Juozas Mockus). UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“, kaip juridinis asmuo, buvo įsteigtas tik 2002 m. ir aptariamuoju laikotarpiu buvo vos 5 metus egzistuojanti įmonė, kurios įstatinis kapitalas 2005 m. sudarė tik 10000 lt, o visas turtas sudarė vos 3 mln. Lt. Tuo tarpu kredito suma, dėl kurios buvo bendraujama su AB „Ūkio bankas“, sudarė daugiau kaip 46 mln. Lt. L. Genio teigimu, esant tokioms aplinkybėms, peršasi natūrali išvada, kad kredito suteikimui didelės reikšmės turėjo minėtas D. J. Mockaus, kaip gerai žinomo ir reputaciją turinčio verslininko, asmeninis kontaktas su aukščiausiais banko vadovais. 2007 m. liepą AB „Ūkio bankas“ suteikė UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“ daugiau kaip 46 mln. Lt kreditą, o tuometinis banko stebėtojų tarybos pirmininkas Liutauras Varanavičius buvo vienas iš pritarusiųjų kredito suteikimui. Kredito UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“ vardu suteikimo faktas taip pat patvirtina, kad šis asmuo buvo susijęs su Pareiškėju. Be to, būtent UAB „Eveleta“, būdama Pareiškėjo bendrove, už UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“ suteiktą kreditą 2007-08-31 įkeitė bankui savo nuosavybėje esančią žemę. Kadangi joks pelno siekiantis privatus juridinis asmuo neapsunkintų savo turto užtikrindamas nesusijusių subjektų prievoles, šis faktas taip pat parodo tiek Pareiškėjo suinteresuotumą kredito suteikimu, tiek jo sąsajumą su UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“. Be to, faktinis UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“ AB „Ūkio bankas“ suteiktų kredito lėšų gavėjas buvo Pareiškėjo įmonės UAB „MG Valda“ dukterinė bendrovė UAB „Eveleta“ – būtent tiesiogiai į šios bendrovės banko sąskaitą AB „Ūkio bankas“ pervedė UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“ suteiktą kredito sumą. Prieš aptariamą sandorį ir AB „Ūkio bankas“ pervestos sumos gavimą 2006 m. UAB „Eveleta“ pelno (nuostolio) ataskaitoje užfiksuotas daugiau kaip 144 000 Lt nuostolis. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad reikšmingos finansinės injekcijos iš AB „Ūkio bankas“ gavimas turėjo esminės reikšmės teigiama kryptimi paveikti bendrovės finansinius rezultatus. Turint omenyje, kad susijusių bendrovių finansinės ataskaitos konsoliduojamos iki pat galutinės kontroliuojančiosios bendrovės, negalima paneigti, kad būtent AB „Ūkio bankas“ suteikto kredito pinigai buvo itin reikšmingi Pareiškėjui ir pagerino jo mokumą. UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“ taip ir nesugebėjo grąžinti paimtos paskolos ir šiuo metu yra bankrutavusi įmonė, o tai reiškia jos nemokumą. L. Genio teigimu, atitinkamai, jeigu jau su Pareiškėju susijusi bendrovė nepajėgia grąžinti kredito, tai natūraliai peršasi išvada, kad ir pats tikrasis kredito pinigų gavėjas – Pareiškėjas – yra nemokus. Viešosios informacijos skleidėjas taip pat pateikė V. Romanovo ir Gintaro Ugianskio (buvusio AB „Ūkio bankas“ administracijos vadovo) rašytinius patvirtinimus, kuriuose teigiama, kad viešosios informacijos skleidėjas teisingai viešai pateikė V. Romanovo išsakytą informaciją (t. y. duomenis apie tai, kad 2010 m. AB „Ūkio bankas“ pareikalavus iš UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“ grąžinti suteiktą kreditą, jis sulaukė į jo biurą atvykusio D. J. Mockaus grasinimų), kad 2012 m. į banką buvo atvykęs UAB „MG Baltic“ viceprezidentas Rolandas Vingilis, kuris reikalavo išregistruoti žemės sklypo įkeitimą ir kad M. Rimantas paskolos UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centras“ suteikimo metu buvo UAB „Eveleta“, kuri vėliau buvo perregistruota į UAB „MG Valda“, direktorius. Žurnalistų etikos inspektorė, Pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, n u s t a t ė: Juridinio asmens dalykinė reputacija yra ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Konkrečiu atveju sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbta Pareiškėjo dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija, būtina nustatyti, ar ginčo objektu esančiame teiginyje buvo paskelbta žinia, ar nuomonė. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nustato, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas tikras faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Juridinių asmenų dalykinės reputacijos pažeidimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių paskelbimu. Žeminančiomis žiniomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Nagrinėjamu atveju publikacijos antraštėje „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ ir teiginyje „<...> koncernas „MG Baltic“ nemokus ir nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie dideles Pareiškėjo finansines problemas ir jo neatsiskaitymą su banku. Teiginyje „<...> su buvusio Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininko Liutauro Varanavičiaus pagalba gavo 46 mln. litų kreditą „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centro“ vardu, koncernas „MG Baltic“ užstatė savo turtą – 12 ha žemės“ paskelbta faktinė informacija apie tai, kad kitos įmonės vardu Pareiškėjas gavo kreditą iš AB „Ūkio bankas“ ir dėl to įkeitė turėtą visą žemės sklypą. Teiginyje „Praktiškai šiuo kreditu koncernas buvo išgelbėtas nuo bankroto“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio išvada, jog suteiktu AB „Ūkio bankas“ kreditu Pareiškėjas buvo išgelbėtas nuo bankroto. Teiginyje „<...> banko savininkai sulaukė paties „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus grasinimų“ paskelbta žinia, jog Pareiškėjo vadovas grasino AB „Ūkio bankas“ savininkams. Kaip matyti, visuose ginčo objektu esančiuose teiginiuose viešosios informacijos skleidėjas paskelbė negatyvaus turinio konstatuojamojo pobūdžio informaciją apie objektyviai egzistuojančius faktus, t. y. žinias, apie privatų juridinį asmenį. Pažymėtina, kad teisėtas ir sąžiningas tokių duomenų pateikimas visuomenei turi būti pagrįstas paskelbtų žinių atitikimu tikrovei arba Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje numatytų nuostatų taikymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012 akcentavo, jog „<...> informacijos teisingumą privalo patvirtinti viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), kuris turi teisę pats pasirinkti jos pagrindimo būdą. Be to, pabrėžtina ir tai, jog viešai skleidžiama informacija Visuomenės informavimo įstatymo požiūriu turi atitikti šiame teisės akte nustatytus reikalavimus būtent jos paskelbimo metu, o ne vėliau. Kitaip tariant, vėlesnis aplinkybių pasikeitimas neturėtų daryti įtakos prieš tai viešai paskelbtos informacijos vertinimui. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai skelbtų informaciją, nesilaikydami Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, tikėdamiesi, jog, pasikeitus aplinkybėms, atitinkamos informacijos paskelbimas bus įvertintas kaip atitinkantis minėto įstatymo reikalavimus. Taip pat būtų galimi atvejai, kai, vėliau pasikeitus aplinkybėms, informacijos paskleidimas kaip tik būtų pradėtas vertinti kaip neatitinkantis Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija ne tik būtų nesuderinama su Visuomenės informavimo įstatymo tikslais, bet ir neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų“. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar viešosios informacijos skleidėjas, skelbdamas ginčo objektu esančią informaciją, turėjo pakankamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių jos tikrumą, ir ar tokios informacijos skelbimas neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Konkrečiu atveju viešosios informacijos skleidėjo pateikti įrodymai (t. y. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniai išrašai apie UAB „Eveleta“, UAB „MG valda“, UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“, UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ 2005 m. balansas, UAB „Eveleta“ 2006 m. pelno (nuostolių) ataskaita, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie žemės sklypą Nr. 0101-0170-0231 Vilniaus m. sav. Pavilionių k. bei 2011-08-23 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1887-262/2011) patvirtina šias aplinkybes: UAB „Eveleta“ direktorius 2007 m. buvo M. Rimantas, kuris buvo vienintelis šios įmonės akcininkas ir taip pat ėjo UAB „MG valda“ generalinio direktoriaus pareigas ir buvo jos valdybos narys; UAB „MG valda“ buvo viena iš Pareiškėjo valdomų įmonių ir tai patvirtina UAB „Eveleta“ ir Pareiškėjo sąsajas; 2006 m. UAB „Eveleta“ patyrė 144 tūkst. Lt nuostolių; UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ buvo įsteigtas 2002 m., jam vadovavo Aneta Šeibokienė, kuri buvo vienintelė įmonės akcininkė, įmonės įstatinis kapitalas 2007 m. siekė 200 tūkst. Lt, 2005 m. įmonės nuosavas kapitalas siekė 2 mln. Lt, o įsipareigojimai – daugiau nei 1 mln. Lt, 2010 m. įmonei iškelta bankroto byla, 2012 m. ji pripažinta bankrutavusia įmone; 2007-10-31 tarp UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ ir UAB „Eveleta“ buvo sudaryta dalies žemės sklypo Nr. 0101-0170-0231 pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ įgijo nuosavybės teisę į minėto žemės sklypo dalį; 2011 m. UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ kreditiniai įsipareigojimai AB „Ūkio bankas“ siekė beveik 48 mln. 400 tūkst. Lt. Taip pat pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie žemės sklypą Nr. 0101-0170-0231 patvirtina tokias viešosios informacijos skleidėjo nenurodytas, bet ginčo situacijai aktualias aplinkybes: nuo 2007-03-23 iki 2007-11-05 UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“, 2007-03-20 iš fizinių asmenų įgijusi tam tikras žemės sklypo Nr. 0101-0170-0231 dalis, valdė 22294/100000 žemės sklypą Nr. 0101-0170-0231; nuo 2007-07-05 iki 2007-11-05 UAB „Eveleta“, taip pat iš fizinių asmenų įgijusi tam tikras žemės sklypo Nr. 0101-0170-0231 dalis, valdė 77706/100000 žemės sklypą Nr. 0101-0170-0231; 2007-08-31 visam žemės sklypui Nr. 0101-0170-0231 buvo pritaikyta hipoteka; 2007-08-28 nustatyta vidutinė žemės sklypo Nr. 0101-0170-0231 rinkos vertė siekė daugiau nei 11 mln. 700 tūkst. Lt. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad iki 2007-10-31 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dvi žemės sklypo Nr. 0101-0170-0231 dalys buvo valdomos UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ bei UAB „Eveleta“ ir kad hipoteka 2007-08-31 buvo pritaikyta abiem minėto sklypo dalims, t. y. siekiant gauti kreditą iš Ūkio banko, buvo įkeistos tiek pirkėjo, tiek pardavėjo valdytos žemės sklypo Nr. 0101-0170-0231 dalys. Atliekant Pareiškėjo skundo tyrimą taip pat nustatyta, kad 2011 m. UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ kreditiniai įsipareigojimai UAB „MG Valda“ siekė beveik 7 mln. 300 tūkst. Lt. Taip pat pažymėtina, kad viešosios informacijos skleidėjas nepateikė jokių įrodymų apie Pareiškėjo atstovų aktyvų bendravimą su AB „Ūkio bankas“ dėl kredito suteikimo UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ bei apie Pareiškėjo mokumo pagerėjimą ir bankroto išvengimą po kredito gavimo ir tokios aplinkybės nebuvo nustatytos skundo tyrimo metu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tokius Pareiškėjo finansinės veiklos rezultatus: 2007 m. nuosavo kapitalo lėšos – 311 mln. 238 tūkst. Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 946 mln. 754 tūkst. Lt; 2008 m. nuosavo kapitalo lėšos – 264 mln. 645 tūkst. Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 999 mln. 207 tūkst. Lt; 2009 m. nuosavo kapitalo lėšos – 188 mln. 363 tūkst. Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 810 mln. 553 tūkst. Lt; 2010 m. nuosavo kapitalo lėšos – 226 mln. 454 tūkst. Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 676 mln. 76 tūkst. Lt; 2011 m. nuosavo kapitalo lėšos – 408 mln. 713 tūkst. Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 764 mln. 731 tūkst. Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nustatytus faktus, darytina išvada, kad Ūkio bankas kreditą suteikė UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“, kuri įgijo pareigą šį kreditą grąžinti per nustatytą laikotarpį. Pagal UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ finansinę padėtį ir įkeisto sklypo vidutinę rinkos vertę matyti, jog AB „Ūkio bankas“ kreditą minėtai įmonei suteikė neįprastomis sąlygomis, tačiau, nesant pagrįstų ir patvirtintų faktinių duomenų, Pareiškėjo ar jo atstovų dalyvavimas ar įtaka suteikiant kreditą negali būti nustatyta, taip pat negali būti nustatytos UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ ir Pareiškėjo tarpusavio sąsajos, dėl kurių, viešosios informacijos skleidėjo teigimu, Pareiškėjas būtų buvęs suinteresuotas dėl kredito UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ suteikimo. Įvertinus visą ginčo situaciją, akivaizdu, kad UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“, valdydamas tam tikrą žemės sklypo dalį, turėjo pagrindą siekti įgyti kitą šio sklypo dalį iš UAB „Eveleta“, be to, taip pat svarbu ir tai, kad hipoteka buvo pritaikyta ne tik UAB „Eveleta“, bet ir UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ valdytai žemės sklypo daliai. Tai reiškia, kad šiuo atveju buvo labai svarbus kredito gavėjo vaidmuo ir veiksmai siekiant gauti kreditą, kurių viešosios informacijos skleidėjas nepaminėjo pateiktoje informacijoje. Be to, akcentuotina, kad UAB „Eveleta“ finansinės veiklos rezultatai (2006 m. patirti nuostoliai) negali būti siejami su visų Pareiškėjo valdytų įmonių veikla ir jų finansine situacija, teigiant, kad minėtos įmonės veiklos nuostoliai turėjo didelį neigiamą poveikį visam koncernui ir kad šios įmonės patirti nuostoliai galėjo sukelti koncerno nemokumą bei bankrotą, kadangi aptariamu laikotarpiu Pareiškėjas valdė daug įmonių ir vienos įmonės nuostoliai negalėjo turėti didelės ir ypatingos reikšmės visam koncernui, ypač jei jie siekė tik 144 tūkst. Lt. Taip pat pažymėtina, kad 2007 m. Pareiškėjo finansinės veiklos rodikliai buvo daug geresni nei 2008 m. ir 2009 m., t. y. didesnė grėsmė Pareiškėjo mokumui kilo būtent vėlesniais metais, todėl teiginys, jog 2007 m. UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ gautu kreditu Pareiškėjas buvo išgelbėtas nuo bankroto, yra nepagrįstas. Visa tai patvirtina, kad viešosios informacijos skleidėjas, skelbdamas antraštę „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ ir teiginius „<...> koncernas „MG Baltic“ nemokus ir nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“, „<...> su buvusio Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininko Liutauro Varanavičiaus pagalba gavo 46 mln. litų kreditą „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centro“ vardu, koncernas „MG Baltic“ užstatė savo turtą – 12 ha žemės“, „Praktiškai šiuo kreditu koncernas buvo išgelbėtas nuo bankroto“, iki galo nepatikrino skelbiamos informacijos, darė faktais nepagrįstas prielaidas ir jomis rėmėsi bei, neturėdamas tiesioginių duomenų tikrumą patvirtinančių įrodymų, paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina, kad tokio turinio informacija Pareiškėjas buvo apibūdintas kaip netinkamą ir nesąžiningą komercinę veiklą vykdantis ūkio subjektas, tokiu būdu investuotojams ir verslo partneriams teigiant apie jo nepatikimumą bei veiklos nerezultatyvumą, todėl tokia informacija yra žeminančio pobūdžio ir pažeidžia Pareiškėjo dalykinę reputaciją. Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įpareigoja viešąją informaciją skelbti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Minėto įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir žurnalistai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Konkrečiu atveju antraštėje „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ ir teiginiuose „<...> koncernas „MG Baltic“ nemokus ir nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“, „<...> su buvusio Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininko Liutauro Varanavičiaus pagalba gavo 46 mln. litų kreditą „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centro“ vardu, koncernas „MG Baltic“ užstatė savo turtą – 12 ha žemės“, „Praktiškai šiuo kreditu koncernas buvo išgelbėtas nuo bankroto“ paskelbus tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeistos minėtos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Teiginyje „<...> banko savininkai sulaukė paties „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus grasinimų“ paskelbtą informaciją patvirtina V. Romanovo nurodyta informacija apie tai, kad 2010 m. AB „Ūkio bankas“ pareikalavus iš UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ grąžinti suteiktą kreditą, jis sulaukė Pareiškėjo vadovo grasinimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokia informacija atitinka tikrovę, todėl Pareiškėjo skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjas pateiktame skunde taip pat teigia, kad ginčo publikacijose nebuvo pateikta kitos šalies (Pareiškėjo) pozicija. Šiuo atžvilgiu svarbu akcentuoti, kad Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Visų minėtų nuostatų įgyvendinimas yra susijęs su Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto viešosios informacijos nešališkumo principo realizavimu. Konkrečiu atveju nustatyta, kad ginčo objektu esančiose publikacijose nėra pateikta Pareiškėjo ar jo atstovų nuomonė dėl jose aptariamo klausimo, tačiau antraštėje „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ ir teiginiuose „<...> koncernas „MG Baltic“ nemokus ir nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“, „<...> su buvusio Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininko Liutauro Varanavičiaus pagalba gavo 46 mln. litų kreditą „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centro“ vardu, koncernas „MG Baltic“ užstatė savo turtą – 12 ha žemės“, „Praktiškai šiuo kreditu koncernas buvo išgelbėtas nuo bankroto“ paskelbta tikrovės neatitinkanti ir Pareiškėjo dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija. Esant tokiai situacijai ir paskelbtos informacijos pobūdžiui bei kontekstui, pažymėtina, kad Pareiškėjo ar jo atstovų nuomonės paskelbimas ginčo publikacijose buvo būtinas, kadangi turėjo būti sudaryta galimybė visuomenei sužinoti ir kitos šalies poziciją, kad būtų buvę įmanoma prieiti prie savarankiškų, ne viešosios informacijos skleidėjo peršamų išvadų. Konstatuotina, kad viešosios informacijos skleidėjas, skelbdamas visuomenei aktualią informaciją apie Pareiškėjo tariamą netinkamą ūkinę veiklą ir nesudarydamas jam galimybės atsakyti, paskelbė šališką ir neobjektyvią informaciją. Tokiais viešosios informacijos skleidėjo veiksmais buvo pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas viešosios informacijos nešališkumo principas bei šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punktas. Išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą, žurnalistų etikos inspektorė daro išvadą, kad jo skundas yra pagrįstas dalyje dėl antraštėje „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ ir teiginiuose „<...> koncernas „MG Baltic“ nemokus ir nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“, „<...> su buvusio Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininko Liutauro Varanavičiaus pagalba gavo 46 mln. litų kreditą „Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centro“ vardu, koncernas „MG Baltic“ užstatė savo turtą – 12 ha žemės“, „Praktiškai šiuo kreditu koncernas buvo išgelbėtas nuo bankroto“ paskelbtos tikrovės neatitinkančios, dalykinę reputaciją ir Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą pažeidžiančios informacijos ir dėl Pareiškėjo nuomonės apie ginčo publikacijose aptartą klausimą nepateikimo, pažeidžiančio Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą viešosios informacijos nešališkumo principą bei šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Pareiškėjo skundas dalyje dėl teiginyje „<...> banko savininkai sulaukė paties „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus grasinimų“ paskelbtos informacijos yra nepagrįstas. Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 3 dalies 1 ir 2 punktu bei 16 dalimi žurnalistų etikos inspektorė n u s p r e n d ė: 1. P r i p a ž i n t i UAB koncerno „MG Baltic“ skundą dėl publikacijose „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ (www.diena.lt, 2012-07-18), „Klimpsta vis giliau“ („Vilniaus diena“, 2012-07-18) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. 2. Į s p ė t i viešosios informacijos skleidėją UAB „Diena media news“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimo ir r e i k a l a u t i šiuos pažeidimus pašalinti iš publikacijos „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ (www.diena.lt, 2012-07-18). 3. R e i k a l a u t i, kad UAB „Diena media news“ Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka paneigtų publikacijose „Koncernas „MG Baltic“ nesugeba atsiskaityti su Ūkio banku“ (www.diena.lt, 2012-07-18), „Klimpsta vis giliau“ („Vilniaus diena“, 2012-07-18) paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir Pareiškėjo dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją. 4. V i e š a i p a s k e l b t i sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. 5. I š s i ų s t i sprendimą Pareiškėjui, Ą. Čekanavičiui ir L. Geniui. Rezoliucinė šio sprendimo dalis ir tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas turi būti nedelsiant paskelbti laikraštyje „Vilniaus diena“ bei tinklalapyje www.diena.lt, apie tai informuojant žurnalistų etikos inspektorių per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________