ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS S P R E N D I M A S DĖL PUBLIKACIJOJE „ŠMEIŽTU PROTINGI SKAITYTOJAI NETIKI, KAD IR KIEK BESISTENGTUM ANGELE BARTAŠEVIČIENE!“ („ŠILALĖS ŽINIOS“, 2012-05-03, NR. 32/773) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2013 m. sausio 21 d. Nr. SPR-10 Vilnius 2012 m. gegužės 7 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjos Angelės Bartaševičienės (toliau – pareiškėja) skundas dėl publikacijoje „Šmeižtu protingi skaitytojai netiki, kad ir kiek besistengtum Angele Bartaševičiene!“ („Šilalės žinios“, 2012-05-03, Nr. 323/773) paskelbtos informacijos. Skunde pareiškėja nurodė, kad publikacijoje pateikta informacija neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio, be to, menkina pareiškėjos gerą vardą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad niekinantis visos publikacijos tonas žemina laikraščio, kuriame ji dirba, autoritetą. Anot pareiškėjos, skundžiamą publikaciją galima traktuoti tik kaip asmeninį kerštą, o faktais nepagrįsti kaltinimai skelbiami naudojantis laikraščiu, kurio 100 proc. akcijų priklauso skundžiamos publikacijos autoriui. Pareiškėja prašo nubausti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už šališkos, neteisingos ir neetiškos informacijos skleidimą; įpareigoti laikraščio „Šilalės žinios“ vadovus paskelbti atsiprašymą dėl neetiškos publikacijos paskelbimo; priimtą sprendimą paskelbti viešai. Tirdama pareiškėjos skundą žurnalistų etikos inspektorė paaiškinimų dėl skundžiamoje publikacijoje paskleistos informacijos kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją). Paaiškinimus dėl publikacijoje paskleistos informacijos pateikė laikraščio „Šilalės žinios“ redaktorius M. Jokubauskas. Laikraščio „Šilalės žinios“ redaktorius žurnalistų etikos inspektorei paaiškino, kad laikraštis „Šilalės artojas“ per vieną mėnesį – balandį išspausdino keturias publikacijas, kuriose minimi faktai – gandų, apkalbų lygio, neatitinkantys tikrovės ir šmeižiantys Antano Damulio bei jo žmonos Genovaitės Damulienės garbę ir orumą. Pasak redaktoriaus, į keturias išspausdintas šmeižikiško turinio publikacijas duotas tik vienas atsakymas. Anot M. Jokubausko, šmeižiamas A. Damulis turėjo kažkaip atsakyti, o kaip kitaip, jeigu ne viešai, jog „Šilalės artojo“ korespondentai, ruošdami publikacijas apie A. Damulį, nė karto jo neapklausė (nors rašė apie jo turimą išsilavinimą). M. Jokubauskas paaiškino, kad teiginyje „Šilalės artojui“ paūmėjo baimės priepuoliai <...>“ paskelbtos informacijos kitaip pavadinti neįmanoma, nes A. Damuliui nepradėjus dirbti VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriumi buvo išspausdinta publikacija, bauginanti skaitytojus, jog vadovaus A. Damulis. Anot redaktoriaus, teiginyje „Straipsnio autorei derėtų žinoti, jog minint išsilavinimą <...>“ paskelbta informacija apie tai, jog vienoje iš publikacijų „Mes jiems dėkojame už jų darbus“ („Šilalės artojas“, 2012-04-27, Nr. 33/6903) minimas A. Damulio išsilavinimas ir jis yra sulyginamas su kiaulių daktaru, o apie tai, kad A. Damulis mokėsi ir vėliau įgijo magistro laipsnį, publikacijoje nekalbama. Dėl teiginyje „Man tapo įprasta, kad „Šilalės artojas“ rašo netiesą, šmeižia, iškraipo faktus ir A. Damulį „maudo pamazgų voniose” <...>“ paskleistos informacijos redaktorius nurodė, kad „Šilalės artojas“, skelbdamas informaciją apie A. Damulį, jį mato tik iš neigiamos pusės ir visuomet sutirština spalvas. M. Jokubauskas paaiškino, kad teiginyje „Jau daugiau nei du dešimtmečius gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau kai kurie žmonės nesugeba savo mąstymo išlaisvinti, o A. Bartaševičienės įgyta rusų kalbos pedagogės specialybė riboja jos mąstymą, o gal kažkas kitas <...>“ nurodoma tai, kad turbūt daugeliui aišku, jog įmonės direktoriumi gali tapti ne tik tos srities specialistas, bet ir asmuo, turintis vadybinę, administracinę patirtį, ligoninei vadovauti nebūtina būti gydytoju (taip buvo tik sovietiniais laikais). Laikraščio redaktorius taip pat paaiškino, jog į „Šilalės žinių“ redakciją kreipėsi A. Damulis, norėdamas išspausdinti atsakomąjį straipsnį „Šmeižtu protingi skaitytojai netiki, kad ir kiek besistengtum Angele Bartaševičiene!“. Redaktorius prašo žurnalistų etikos inspektorės įsigilinti ir objektyviai nustatyti, kuris laikraštis turėjo interesą šmeižti ir įžeisti, o kuris išspausdino vieną atsakymą. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, atlikusi tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorė n u s t a t ė: Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl tikrovės neatitinkančios, pareiškėjos garbę ir orumą (dalykinę reputaciją, gerą vardą) pažeidžiančios informacijos paskelbimo. Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiamoje publikacijoje buvo paskleistos žinios, ar nuomonės. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; pagal šio straipsnio 36 dalį, nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Fizinio asmens garbė ir orumas, dalykinė reputacija (geras vardas) visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos (gero vardo) gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu. Pastaruoju atveju turi būti nustatyta, jog subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai. Pasakytina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Be to, paskleistų žinių žeminantis pobūdis nėra nustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakomos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys. Pareiškėjos skundžiamuose teiginiuose: „Šilalės artojui“ paūmėjo baimės priepuoliai <...>“ ir „Man tapo įprasta, kad „Šilalės artojas“ rašo netiesą, šmeižia, iškraipo faktus ir A. Damulį „maudo pamazgų voniose” <...>“ paskelbta informacija yra susijusi su laikraščiu „Šilalės artojas“, tačiau ne su pareiškėja. Todėl pareiškėjos neturtinių teisių pažeidimo požiūriu ši informacija laikytina neutralia. Pažymėtina, kad nurodytuose teiginiuose paskleistos informacijos pobūdis UAB „Šilalės artojas“, leidžiančio laikraštį „Šilalės artojas“, neturtinių teisių gynimo požiūriu gali būti vertintinas tik esant tinkamai įgalioto asmens prašymui. Kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, įgaliojančių ją atstovauti UAB „Šilalės artojas“, leidžiančią laikraštį „Šilalės artojas“, teisėms ir interesams, todėl žurnalistų etikos inspektorė neturi teisės vertinti nurodytus teiginius juridinio asmens neturtinių teisių pažeidimo požiūriu. Ginčo objektu esančiuose teiginiuose: „Straipsnio autorei derėtų žinoti, jog minint išsilavinimą <...>“, „Redaktorės pavaduotoja A. Bartaševičienė, atsikračiusi savo susikurtų ir prifantazuotų baimių <...>“ ir „Jau daugiau nei du dešimtmečius gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau kai kurie žmonės nesugeba savo mąstymo išlaisvinti, o A. Bartaševičienės įgyta rusų kalbos pedagogės specialybė riboja jos mąstymą, o gal kažkas kitas <...>“ paskelbta informacija yra subjektyvus publikacijos autoriaus pareiškėjos ir jos, kaip straipsnio autorės, profesinės veiklos vertinimas, todėl laikytina viešai apie pareiškėją paskleistomis nuomonėmis. Pažymėtina, kad skundžiamos nuomonės nėra žeminančio pobūdžio, kadangi pateikiama informacija neparodo pareiškėjos neteisėtų, negarbingų veiksmų ar nesąžiningos veiklos. Todėl skundžiamuose teiginiuose paskleista informacija pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimo požiūriu laikytina neutralia. Teiginyje „Tuomet nereikėtų apgaudinėti skaitytojų, o informaciją laužti iš piršto <...>“ paskelbta konstatuojamo pobūdžio informacija, todėl laikytina žinia apie tai, kad pareiškėja apgaudinėja skaitytojus ir skleidžia informaciją, kuri neturi faktinio pagrindimo. Iš esmės viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskleidė žinią apie pareiškėjos nesąžiningai ir netinkamai vykdomą profesinę veiklą. Informacija, jog asmuo savo profesinę veiklą vykdo nesąžiningai, jei ji neatitinka tikrovės, laikytina žeminančio pobūdžio. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar skundžiama informacija atitinka tikrovę, o viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai ją skleisdamas. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76 dalimi, viešosios informacijos skleidėjas yra atsakingas už viešosios informacijos teisėtumą. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neturėjo pareigos skelbti nagrinėjamo turinio informacijos, o nusprendęs tą padaryti privalėjo būti objektyvus ir apdairus, suvokti galimas pasekmes (kito asmens dalykinės reputacijos sumenkinimas) bei savo atsakomybę už tokios informacijos paskelbimą. Visuomenės informavimo priemonėje skelbiamos informacijos turinio kontrolės teisė bet kokiu atveju priklauso viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui). Taigi būtent viešosios informacijos skleidėjui šiuo atveju tenka pareiga įrodyti, jog jo skleidžiama informacija atitinka tikrovę ir pareiškėjos profesinė veikla iš tiesų yra nesąžininga ir negarbinga. Tačiau viešosios informacijos skleidėjas ne tik nepateikė tokių įrodymų, bet ir nepaaiškino nagrinėjamame teiginyje paskleistos informacijos paskelbimo aplinkybių, nors tokią galimybę turėjo. Todėl darytina išvada, jog paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), ją paskleidęs, pažeidė pareiškėjos dalykinę reputaciją (gerą vardą). Laikraščio „Šilalės žinios“ redaktorius savo paaiškinimuose žurnalistų etikos inspektorei prašo įsigilinti ir objektyviai nustatyti, kuris laikraštis turėjo interesą šmeižti ir įžeisti, o kuris išspausdino vieną atsakymą, nes kitaip, anot redaktoriaus, nežinia kiek dar būtų išspausdinta publikacijų „Šilalės artojuje“. Šiuo atveju žurnalistų etikos inspektorė pažymi, kad pareiškėjos pateiktas skundas apibrėžia inspektorės vertinimo ir nagrinėjamo ribas, todėl žurnalistų etikos inspektorė nevertino dviejų skirtingų laikraščių interesų. Tačiau nagrinėjamu atveju, vertindama viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiklos sąžiningumą, žurnalistų etikos inspektorė pažymi, kad redaktoriaus M. Jokubausko paaiškinimuose minima publikacija „Mes jiems dėkojame už jų darbus“ („Šilalės artojas“, 2012-04-27, Nr. 33/6903), inspiravusi skundžiamos publikacijos autorių ir UAB „Šilalės žinios“, valdančios laikraštį „Šilalės žinios“, savininką A. Damulį kreiptis į šio laikraščio redakciją su prašymu išspausdinti atsakomąją publikaciją, buvo paskelbta apie jį, kaip viešąjį asmenį. Pabrėžtina, kad viešieji asmenys turėtų būti pakantesni ir nuosaikesni jų atžvilgiu reiškiamai kritikai. Be to, pareiškėja savo skunde nurodė, kad A. Damulis nėra kreipęsis nei į pačią pareiškėją, nei į laikraščio, kuriame ji dirba, redakciją dėl informacijos paneigimo. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus yra pagrindo manyti, jog A. Damulis, galėdamas ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „Šilalės artojas“ su prašymu paneigti tam tikrą informaciją, kaip numatyta Visuomenės informavimo įstatyme, bet pasirinkęs savo valdomame laikraštyje išspausdinti publikaciją, kurioje paskleidė pareiškėjos dalykinę reputaciją pažeidžiančias žinias, elgėsi negarbingai, o viešosios informacijos skleidėjas – UAB „Šilalės žinios“, ją skleisdamas elgėsi nesąžiningai. Be to, vertinant viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) sąžiningumą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kritikuodamas pareiškėją, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pateikė tik vieną – publikacijos autoriaus – nuomonę, nesudaręs galimybės savo paaiškinimus ar komentarus pateikti pareiškėjai. Tuo tarpu visuomenės informavimo sritį reglamentuojančios teisės aktų normos numato, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Taigi nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), pateikęs tik publikacijos autoriaus nuomonę, paskleidė šališką informaciją ir neužtikrino minėto principo laikymosi. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai; šio Įstatymo 16 straipsnio nuostatos nurodo, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių; Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Taigi viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbęs tikrovės neatitinkančią, pareiškėjos dalykinę reputaciją (gerą vardą) pažeidžiančią informaciją ir neužtikrinęs nuomonių įvairovės principo, nesilaikė aukščiau nurodytų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu, žurnalistų etikos inspektorė n u s p r e n d ė: 1. P r i p a ž i n t i pareiškėjos skundą dėl publikacijoje „Šmeižtu protingi skaitytojai netiki, kad ir kiek besistengtum Angele Bartaševičiene!“ („Šilalės žinios“, 2012-05-03, Nr.32/773) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. 2. Į s p ė t i viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Šilalės žinios“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo. 3. R e i k a l a u t i, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Šilalės žinios“ paneigtų teiginyje „Tuomet nereikėtų apgaudinėti skaitytojų, o informaciją laužti iš piršto <...>“ paskelbtą informaciją apie pareiškėją arba sudarytų pareiškėjai galimybę pačiai paneigti tokią informaciją. 4. I š s i ų s t i sprendimą pareiškėjai, UAB „Šilalės žinios“ direktorei A. Rabačienei ir laikraščio „Šilalės žinios“ redaktoriui M. Jokubauskui. 5. V i e š a i p a s k e l b t i sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje). Apie sprendimo įvykdymą žurnalistų etikos inspektorius turi būti raštu informuotas per 30 dienų nuo sprendimo gavimo (paskelbimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________