LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS S P R E N D I M A S DĖL LIETUVOS KAPINIŲ, JŲ APSKAITOS IR APSAUGOS 2012 m. gruodžio 14 d. Nr. S-3(6.2.-177) Vilnius Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Komisija) 2012 m. gruodžio 14 d. posėdyje išnagrinėjo su Lietuvos kapinių, kapų ir palaidojimo vietų apskaitos ir apsaugos situacija susijusius klausimus bei identifikavo pagrindines problemas, trukdančias užtikrinti efektyvesnį šių kultūros paveldo objektų išsaugojimą. Aptarti palaidojimo vietų apsaugos teisinio reglamentavimo, apskaitos ir tvarkybos spręstini klausimai, apžvelgta šių kultūros paveldo objektų priežiūros, pažinimo ir sklaidos dabartinė situacija. Nustatyta, kad unifikuotų teisės aktų, reglamentuojančių apsaugos, tvarkybos ir šių vietų pažymėjimo tvarką, taikymas visoms kapinėms, kapams ir palaidojimo vietoms negali užtikrinti tinkamos ir visapusiškos objektų apsaugos. Jų tvarkybos pagrindinės gairės turėtų būti skirtingos ir pagrįstos kapinių tipologija ir vertingosiomis savybėmis, jose palaidotų žmonių etninio ir religinio savitumo specifika. Komisija konstatavo, kad kapinių apskaitos situacija yra nepatenkinama. Labai lėtai vyksta laidojimo vietų inventorizacijos procesas, kai kapinių žemės sklypai turi būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, pirmenybę teikiant į Kultūros vertybių registrą įrašytiems kapinių žemės sklypų įregistravimui. Be to, savivaldybės, sudarydamos kapinių sąrašus, ne visada apskaito visas palaidojimo vietas, kurios yra jų administruojamoje teritorijoje. Visa tai apsunkina tinkamą apsaugą ir neleidžia kurti ilgalaikės tęstinės objektų apsaugos strategijos bei tinkamai planuoti plėtrą savivaldybės teritorijoje. Dėl to, kad kapinių teritorijose išlikusiuose kapinių sargo, ritualinių paslaugų pastatuose apsigyveno žmonės, privatizavimo metu kai kurie kapinėse esantys statiniai atiteko privatiems asmenims. Jie siekia suformuoti žemės valdas, tad norint to išvengti, būtų tikslinga tokius pastatus išpirkti. Posėdžio metu Komisija konstatavo, kad neretai naujai pastatyti antkapiniai paminklai istorinėse kapinėse, įrašytose į Kultūros vertybių registrą, užgožia vertingus antkapius ir keičia tradicinę vaizdinę aplinką. Kapinių tvarkymo taisyklėse numatyta galimybė pakeisti avarinės būklės antkapinius paminklus naujais, tačiau neparengtos šią procedūrą numatanti ir pripažinimo avariniais tvarkos. Paminklų aukštingumo ribojimas (ne daugiau kaip 1,2 metro nuo žemės paviršiaus) taip pat nėra tikslingas kaimo kapinėms, kur gaji kryždirbystės tradicija. Pastebėta, kad tik retais atvejais vykdomas Kapinių tvarkymo taisyklių 17 punktas, kuriame nurodyta, kad prie įėjimo į kapines turi būti įrengtas informacinis stendas ar informacinė lenta, kurioje „užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys, laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai turėtų būti nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos“. Tokios lentos dažnai yra įrengtos prie veikiančių arba riboto laidojimo kapinių, tačiau retai prie kapinių pamatysime jų schemas su pažymėtomis kultūros paveldo objektų vietomis. Posėdžio metu taip pat atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje saugomomis kultūros vertybėmis skelbiamos ne tik visos kapinės, bet ir valstybei nusipelniusių žmonių kapai ar įvairių istorinių įvykių metu žuvusių asmenų palaidojimo vietos. Tačiau daugelis rašytojų, poetų, dailininkų, kompozitorių, aktorių, valstybės veikėjų, Lietuvos karių, knygnešių, sukilėlių, mokslo veikėjų ir kt. kapų, nors ir įrašytų į Kultūros vertybių registrą, yra neprižiūrimi, jų antkapiniai paminklai netvarkomi ir jie nyksta. Taip pat negali būti pamiršti ir su kariniais veiksmais susiję palaidojimai: nepriklausomybės kovų bei rezistencinio pasipriešinimo kovų dalyvių kapai, kitų valstybių karių kapinės, holokausto aukų palaidojimai. Reikia priimti sprendimus dėl užrašų ant paminklų ir antkapinių plokščių, kuriuose ne visada atsispindi istorinė tiesa. Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama pagerinti Lietuvos teritorijoje esančių kapinių apskaitos ir apsaugos situaciją, n u s p r e n d ž i a:

1. Siūlyti Lietuvos savivaldybių asociacijai: 1.
2. paskatinti savivaldybes aktyviau vykdyti kapinių inventorizaciją, kurią pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 str. 3 dalį privalu atlikti iki 2014 m. sausio 1 d., ir kapinių žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teikiant pirmenybę į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių žemės sklypų įregistravimui; įvertinti savivaldybių galimybes laiku įgyvendinti šį įstatymo reikalavimą ir, jei tai nerealu, prašyti Lietuvos Respublikos Seimo terminą pratęsti; 1.
3. paskatinti savivaldybes sudaryti ir (ar) patikslinti jų teritorijose nustatytų kapinių sąrašus; 1.
4. informuoti savivaldybes apie tinkamų informacinių lentų prie visų savivaldybių sąrašuose esančių kapinių įrengimo būtinybę ir užrašų, neatitinkančių istorinės tiesos, ant paminklų ar antkapinių plokščių pakeitimo; 1.
5. rekomenduoti savivaldybėms organizuoti jų teritorijoje esančių valstybei nusipelniusių žmonių netvarkomų ir neprižiūrimų palaidojimo vietų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, tvarkybą, pagal galimybes pasitelkiant vietos bendruomenes, visuomenines organizacijas, mokyklas, savanorius; 1.
6. rekomenduoti savivaldybėms, sprendžiant privačių asmenų, siekiančių suformuoti žemės valdas apie privatizuotus pastatus kapinių teritorijose, problemą, vadovautis Žemės reformos įstatymo 13 str. 3 d., skelbiančia, kad žemė neprivatizuojama, jei ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (kapinių), bei siekti išpirkti šiuos pastatus.
7. Siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – Kultūros ministerija) pritarti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pasiūlymui, įrašytam parengtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 446 „Dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo“ pakeitimo“ projekte, sudaryti Žuvusiųjų asmenų palaikų paieškos, tyrimų, perlaidojimo ir laidojimo vietos įamžinimo komisiją, kuri nagrinėtų konkrečius įrengtų užrašų ant paminklų ar paminklinių plokščių tekstus ir pasiūlytų pataisytų tekstų variantus.
8. Siūlyti Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos remti vietos bendruomenių, visuomeninių organizacijų, siekiančių plėtoti protėvių atminimo ir pagerbimo tradicijas Lietuvoje, iniciatyvas, renkant duomenis apie istorines kapines ir kuriant Lietuvos kapinių skaitmenines duomenų bazes.
9. Siūlyti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos: 4.
10. siekiant išspręsti privačių asmenų, siekiančių suformuoti žemės valdas apie privatizuotus pastatus kapinių teritorijose, problemą, surinkti informaciją apie privačių asmenų turimus pastatus kapinių teritorijose; 4.
11. siekiant tinkamai sutvarkyti įrašus apie kapines Nekilnojamojo turto registro pažymose, patikrinti jas ir kreiptis į valdytojus, kad būtų ištaisytos šiurkščios klaidos. Komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė _________________