LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO P O T V A R K I S DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO 2013 m. vasario 12 d. Nr. 2B-8 Vilnius Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2013 m. sausio 31 d. gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymas (Nr. 1B-2/2013) ištirti, ar „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnio nuostata, jog tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“.
- Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti inter alia teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais.
- Atlikus pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių abejonę dėl ginčijamos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.574 straipsnio nuostatos „kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį“ prieštaravimo Konstitucijai, pareiškėjas nepateikė. 2.
- Pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu suteikiamas pernelyg didelis pranašumas vienai iš sandorio šalių – lizingo davėjui, kuris yra verslo subjektas, kitos sandorio šalies – lizingo gavėjo, kuris yra vartotojas, atžvilgiu, šis teisinis reguliavimas skolininko (lizingo gavėjo) atžvilgiu yra kitoks nei kitose CK nuostatose, kuriose reglamentuojamas kitų sutarčių nutraukimas. Jo nuomone, taip yra pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas. Pažymėtina, kad iš šių pareiškėjo argumentų nėra aišku, kurios asmenų grupės, jo nuomone, yra skirtingai traktuojamos ginčijamoje CK 6.574 straipsnio nuostatoje – lizingo gavėjai lizingo davėjų atžvilgiu, lizingo gavėjai kitų skolininkų atžvilgiu ar lizingo davėjai kitų kreditorių atžvilgiu. Prašyme nevertinama, ar tarp šių asmenų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų pateisinamas. Be to, pareiškėjas neatsižvelgia į CK 6.567 straipsnyje „Lizingo (finansinės nuomos) samprata“ įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį lizingo sutartimi daiktas perduodamas lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o ne vartojimui (asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams). Pareiškėjas taip pat nepateikia argumentų, pagrindžiančių jo poziciją, kad lizingo gavėjo, turinčio pareigą atlyginti lizingo davėjo dėl sutarties nuraukimo patirtus nuostolius, padėtis yra kitokia nei kitų skolininkų, turinčių pareigą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl kitokio pobūdžio sutarčių nutraukimo. 2.
- Pareiškėjas teigia, jog pagal ginčijamą teisinį reguliavimą lizingo davėjui suteikiama teisė reikalauti, kad lizingo gavėjas ir po sutarties nutraukimo ją visiškai įvykdytų, tuo tarpu CK 6.221 straipsnio „Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės“ 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo. Be to, CK 6.574 straipsnyje numačius nuostolių atlyginimo dydį, kuris apibūdinamas kaip grąžinantis į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, lizingo sutartys yra išskirtos iš kitų sutarčių. Taip, pasak pareiškėjo, yra suteikiamas pernelyg didelis pranašumas lizingo veikla besiverčiantiems asmenims ir pažeidžiamas konstitucinis teisingumo principas. Pažymėtina, kad pareiškėjas, tapatindamas lizingo sutarties įvykdymą su CK 6.574 straipsnyje numatytomis sutarties nutraukimo dėl paties lizingo gavėjo kaltės pasekmėmis, neatsižvelgia į CK 6.576 straipsnyje pateiktą lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą ir iš to kylančius šios sutarties ypatumus. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių argumentų, kodėl vien ta aplinkybė, kad CK 6.574 straipsnyje numatyta, kaip yra nustatomas lizingo davėjo patirtų nuostolių dydis tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo padaryto esminio sutarties pažeidimo, vertintina kaip išskirianti lizingo sutartis iš kitų sutarčių ir pažeidžianti teisingumo principą. Prašyme neatsižvelgiama į tai, kad pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, leidžiančių teigti, kad nuostolių dydžio nustatymo būdas, nustatytas CK 6.574 straipsnyje atsižvelgiant į lizingo (finansinės nuomos) sutarties ypatumus, galėtų būti vertinamas kaip suteikiantis galimybę lizingo davėjui reikalauti priteisti daugiau nuostolių nei kitų sutarčių nutraukimo atveju. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad CK 6.574 straipsnyje nėra numatyta lizingo gavėjo teisė pasiūlyti sutarties dalyko pirkėją tuo atveju, kai nutraukus lizingo sutartį šios sutarties dalykas grąžinamas lizingo davėjui, nors CK 6.567 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus. Pareiškėjo nuomone, ginčijama nuostata, numatanti tam tikras teises lizingo davėjui ir nenumatanti teisių (t. y. teisės pasiūlyti daikto pardavėją) lizingo dalyko valdytojui ir naudotojui, suteikia vienai iš sutarties šalių pernelyg didelį pranašumą, inter alia dėl to, kad suteikia galimybę didinti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nutraukimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas nevertina, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra draudžiama lizingo davėjui ir lizingo gavėjui susitarti dėl galimo lizingo dalyko pirkėjo, o kilus ginčui dėl nuostolių dydžio ginčijama teisės norma neužkerta kelio lizingo gavėjui įrodinėti, kad lizingo dalykas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą ir kad taip buvo nepagrįstai padidinti lizingo gavėjo nuostoliai. 2.
- Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjas turi besąlygišką teisę susigrąžinti sutarties dalyką ir teisę juo disponuoti be apribojimų, pažeidžiama lizingo gavėjo, sumokėjusio dalį turto išpirkimo įmokų, nuosavybės teisė, kurią pagal Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalį saugo įstatymai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas neatsižvelgia į CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį lizingo sutarties dalykas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jis nevertina to, kad sumokėjęs dalį lizingo sutartyje numatytų įmokų lizingo gavėjas netampa šios sutarties dalyko (ar atitinkamos jo dalies) savininku.
- Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus apygardos teismo prašymą Nr. 1B-2/2013 ištirti, ar „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnio nuostata, jog tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną. Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis _________________