ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS S P R E N D I M A S DĖL PUBLIKACIJOJE „AUTORIŲ GYNĖJŲ GINČAS SU „SPLIUS“ PERSIKĖLĖ Į TEISMĄ“ („ŠIAULIŲ NAUJIENOS“, 2012-02-29, NR. 49; WWW.SNAUJIENOS.LT, 2012-02-29) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2013 m. vasario 25 d. Nr. SPR-31 Vilnius 2012 m. gegužės 11 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjos „Splius, UAB“ (toliau – Pareiškėja) skundas dėl publikacijoje „Autorių gynėjų ginčas su „Splius“ persikėlė į teismą“ („Šiaulių naujienos“, 2012-02-29, Nr. 49; www.snaujienos.lt, 2012-02-29) paskelbtos informacijos. Pareiškėja skunde nurodė, kad publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jos dalykinę reputaciją. Anot Pareiškėjos, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Pareiškėja prašo: 1) pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Šiaulių naujienos“ paneigtų tikrovės neatitinkančią ir Pareiškėjos dalykinę reputaciją žeminančią informaciją; 2) priimtą žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą viešai paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje; 3) įpareigoti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Šiaulių naujienos“ nedelsiant paskelbti rezoliucinę žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalį laikraštyje „Šiaulių naujienos“ ir interneto portale www.snaujienos.lt. Tirdama Pareiškėjos skundą žurnalistų etikos inspektorė paaiškinimų dėl skundžiamoje publikacijoje paskleistos informacijos kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Šiaulių naujienos“. Paaiškinimus pateikė UAB „Šiaulių naujienos“ direktorius Artūras Laureckas. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) žurnalistų etikos inspektorei paaiškino, kad šią publikaciją parašyti jį paskatino Šiaulių apygardos teisme viešai nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas yra LATGA-A, o atsakovas bendrovė „Splius“. Direktorius nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad autorių teisių gynėjai Šiauliuose bylinėjasi labai retai, o jų pateiktas ieškinys buvo gana didelis, žurnalistė nusprendė su tokia byla supažindinti visuomenę. Anot A. Laurecko, LATGA-A dažnai viešoje erdvėje būna kaltinama neveikimu, kad tik išsimoka atlyginimus nuo surinktų pinigų, o kas liko – perveda autoriams, todėl bandyta parodyti, kad LATGA-A tenka pakovoti ir teismuose. Pasak direktoriaus, apie šias problemas ne kartą viešai diskutuota įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pripažino, kad žurnalistė, perpasakodama savo pokalbį su LATGA-A juridinio skyriaus vedėja Laura Baškevičiene, padarė porą netikslumų, tačiau jie yra smulkūs, neesminiai ir tikrai nekeičia esminių bylos aplinkybių. A. Laureckas pažymėjo, kad žurnalistė išklausė ne tik LATGA-A atstovus, bet atkakliai siekė išklausyti ir antrąją pusę – pakalbinti „Splius, UAB“ vadovą Arymantą Klapatauską, siuntė jam klausimus elektroniniu paštu, savaitę laukė atsakymų, po to skambino mobiliuoju telefonu, tačiau A. Klapatauskas atsisakė bendrauti ir visiškai neparodė suinteresuotumo, kad publikacija būtų kuo objektyvesnė. Direktorius taip pat paaiškino, kad publikacijai pasirodžius, A. Klapatauskas redakcijai atsiuntė raštą, kuriame prašė atspausdinti paneigimą. Pasak direktoriaus, reaguojant į šį A. Klapatausko prašymą, UAB „Šiaulių naujienos“ jam nusiuntė atsakymą, o 2012-03-27 redakcijos vardu dienraštyje „Šiaulių naujienos“ buvo paskelbtas patikslinimas. A. Laurecko manymu, tiek ruošiant publikaciją, tiek gavus A. Klapatausko raštą elgtasi geranoriškai, etiškai ir deramai, patikslinti net neesminiai netikslumai. Direktorius prašo atmesti Pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nes publikacijoje paskleista informacija iš esmės atitinka tikrovę ir atspindi Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos bylos tarp LATGA-A ir bendrovės „Splius“ esmę. Išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą, atlikusi tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu bei įvertinusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorė nustatė: Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl tikrovės neatitinkančios, Pareiškėjos dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos paskelbimo. Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiamoje publikacijoje buvo paskleistos žinios, ar nuomonės. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; pagal šio straipsnio 36 dalį, nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Fizinio asmens garbė ir orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu. Pastaruoju atveju turi būti nustatyta, jog subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai. Pasakytina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Be to, paskleistų žinių žeminantis pobūdis nėra nustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakomos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys. Pareiškėjos skundžiamame teiginyje „<...> nesutarimai dėl sutarties su bendrovės „Splius” atstovais prasidėjo 2006-aisiais“ paskelbta informacija gali būti patikrinama, todėl laikytina žiniomis apie tarp LATGA-A ir Pareiškėjos atstovų iškilusius nesutarimus, nurodant nesutarimų pradžios momentą. Skunde Pareiškėja teigė, kad tokia informacija neatitinka tikrovės, kadangi nesutarimai tarp šalių apskritai prasidėjo tik 2011 metų pabaigoje, LATGA-A pateikus ieškinį. Tuo tarpu iki licencinių sutarčių galiojimo pabaigos 2010 m. gruodžio 31 d. jokių nesutarimų (išskyrus vieną pretenziją 2007 metų pradžioje), anot Pareiškėjos, apskritai nebuvo. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) dėl šiame teiginyje paskelbtos informacijos paaiškino, kad iš tikrųjų, anot LATGA-A atstovės L. Baškevičienės, nesutarimai prasidėjo 2007-ųjų pradžioje, bet ne 2006-aisiais, kaip nurodyta publikacijoje. Tačiau, anot viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), šis datos netikslumas nekeičia esminių bylos aplinkybių, nes iškelta civilinė byla ir bendrovei „Splius“ pareikštas civilinis ieškinys dėl kilusių nesutarimų tarp kabelinės televizijos transliuotojos „Splius“ ir LATGA-A, todėl visiškai nekeičia ginčo ir nesutarimo esmės ta aplinkybė, kada jis iš tikrųjų prasidėjo. A. Laureckas taip pat paaiškino, kad publikacijoje vėliau nurodoma tikslesnė data – 2007-ųjų pradžia. Pasak direktoriaus, faktas yra tai, kad nesutarimai tarp „Splius“ ir LATGA-A kilo, nes priešingu atveju LATGA-A nebūtų pateikusi ieškinio teismui dėl nesumokėto autorinio atlyginimo. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad pats viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pripažįsta paskleidęs netikslią informaciją apie nesutarimų tarp Pareiškėjos ir LATGA-A atstovų pradžios momentą. Pareiškėja skunde iš esmės patvirtino, jog 2007 metais iš LATGA-A gavo vieną pretenziją dėl nesutikimo su abonentinio mokesčio sumažinimu. Iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) žurnalistų etikos inspektorei pateikto publikacijos autorės ir LATGA-A atstovės pokalbio garso įrašo kopijos yra aišku, jog „Ir iki 2006 metų viskas čia buvo gerai. Iki 2006 metų pabaigos, o po to kabelinės retransliacijos operatoriai atsiuntė LATGA-A pranešimus, kad jie nuo 2007 metų pradžios papildo savo apskaitos sąskaitas, išskirdami abonentinio mokesčio dalį, skirtą elektroninio ryšio tinklo aptarnavimo ir modernizavimo sąnaudoms padengti, įvesdami linijos palaikymo mokestį, kuris yra išskiriamas iš retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų. Todėl retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamos keisis. LATGA-A su tuo nesutiko, kad būtų išskirtas tas linijos palaikymo mokestis <...>“. Taigi galima daryti išvadą, jog nesutarimai tarp Pareiškėjos ir LATGA-A iš tiesų prasidėjo 2007 metų pradžioje, bet ne 2006 metais, kaip nurodoma skundžiamoje publikacijoje. Todėl konkrečiu atveju konstatuotina, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskleidė netikslią informaciją. Tačiau netikslus metų nurodymas nelaikytinas esminiu netikslumu, kadangi jis nepaneigia pagrindinio fakto – nesutarimų tarp sutarties šalių egzistavimo. Teiginyje „LATGA-A atstovė: sutartį nutraukė vienašališkai“ paskleistai informacijai gali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, todėl ji laikytina žinia apie tai, kad, LATGA-A atstovės teigimu, sutartis buvo nutraukta vienašališkai. Skundžiamas teiginys yra publikacijos dalies pavadinimas, todėl analizuotinas kartu su visa šioje dalyje paskleista informacija. Kompleksiškai įvertinus paskleistą informaciją, darytina išvada, jog nagrinėjama žinia teigiama, kad būtent Pareiškėja vienašališkai nutraukė sutartį. Skunde Pareiškėja nurodė, jog su LATGA-A bendradarbiauja jau daugiau nei 16 metų ir per tuos metus nė viena sudaryta sutartis nebuvo nutraukta nei vienašališkai, nei per teismą. Todėl, anot Pareiškėjos, publikacijoje paskleista informacija neatitinka tikrovės, yra neteisinga ir netiksli. Be to, pasak Pareiškėjos, paskelbta informacija skaitytojams sukuria neigiamą nuomonę apie ją, kaip bendrovę, su kuria arba kuri vienašališkai nutraukinėja sutartis ir tokiu būdu vengia sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjos teigimu, skundžiamos žinios visuomenėje yra suprantamos vienareikšmiškai neigiamai. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paaiškino, kad skundžiamas teiginys yra publikacijos dalies apibendrintas pavadinimas, kurį žurnalistė parašė apibendrinusi LATGA-A atstovės L. Baškevičienės išsakytą nuomonę. Anot A. Laurecko, nors sutartis tarp LATGA-A ir Pareiškėjos juridiškai nebuvo nutraukta, tačiau, pasak LATGA-A atstovės, Pareiškėja vienašališkai, nepaisydama sutartinių įsipareigojimų, nusprendė autorinį atlyginimą skaičiuoti tik nuo dalies gautų abonentinio mokesčio pajamų ir teikė neteisingą informaciją apie gaunamas abonentinio mokesčio pajamas. Direktoriaus manymu, žodžiai „vienašališkas sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas“ ir „vienašališkas sutarties nutraukimas“ aprašomame kontekste neiškreipia faktinių aplinkybių ir aprašomo ginčo esmės bei yra savotiški sinonimai, be to, žurnalistai nėra teisininkai ir jiems šios sąvokos yra labai artimos. Tiek iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateikto pirmiau minėto garso įrašo kopijos, tiek iš publikacijoje paskelbtos informacijos yra aišku, kad LATGA-A atstovė žurnalistei nurodė, jog Pareiškėja vienašališkai nusprendė pakeisti autorinio atlyginimo skaičiavimo tvarką, bet ne vienašališkai nutraukė sutartį. Todėl darytina išvadą, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), nurodęs, kad, LATGA-A atstovės teigimu, Pareiškėja vienašališkai nutraukė sutartį, pateikė tikrovės neatitinkančią, neteisingą informaciją. Konstatavus, jog paskleista informacija neatitinka tikrovės, svarbu nustatyti, ar ji yra žeminančio pobūdžio. Vienašališkas sutarties nutraukimas yra vienas iš sutarčių pabaigos pagrindų, todėl žinios, jog viena šalių vienašališkai nutraukė sutartį, pobūdis nėra žeminantis. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjos argumentu, jog skundžiamo teiginio paskleidimas pažeidė jos dalykinę reputaciją. Tačiau kita vertus, abejotinas yra viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) argumentas, jog sąvokos „vienašališkas sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas“ ir „vienašališkas sutarties nutraukimas“ yra praktiškai sinonimai. Šios sąvokos tarpusavyje koreliuoja kaip priežastis ir pasekmė, kitaip tariant, vienašališkas sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas gali būti priežastimi, lemiančia vienašališką sutarties nutraukimą, bet vienašališkas sutarties nutraukimas nereiškia vienašališko sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo. Taigi šios sąvokos, kaip ir iš jų kylančios pasekmės, skiriasi, todėl skundžiamu teiginiu paskleista žinia nelaikytina neesminiu netikslumu, kadangi ji iš esmės neatitinka tikrovės, yra neteisinga. Nors viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pats pripažino, jog skundžiama žinia yra netiksli ir 2012-03-27 laikraštyje „Šiaulių naujienos“ Nr. 72/16790 išspausdino šios bei pirmiau nagrinėtos žinios patikslinimą, tačiau šis faktas neturi reikšmės vertinant skundžiamoje publikacijoje paskleistą informaciją dėl atitikimo tikrovei. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Taigi paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad Pareiškėja vienašališkai nutraukė sutartį, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nesilaikė minėtos teisės normos. Ginčo teiginyje „<...> operatorius, nepaisydamas sutartinių įsipareigojimų, pats vienašališkai nusprendė autorinį atlyginimą ieškovui skaičiuoti ir mokėti tik nuo dalies abonentinio mokesčio pajamų. Teikė neteisingą informaciją apie gautas abonentinio mokesčio pajamas“ paskelbta informacija yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl laikytina žiniomis apie tai, kad Pareiškėja: 1) neatsižvelgusi į sutartinius įsipareigojimus pakeitė autorinio atlyginimo skaičiavimo tvarką ir 2) teikė neteisingą informaciją LATGA-A apie gautas abonentinio mokesčio pajamas. Skunde Pareiškėja nurodė, kad tokia žinia neatitinka tikrovės, yra neteisinga ir neobjektyvi, nes ji niekada nekeitė autorinio atlyginimo mokėjimo tvarkos ir visada jį mokėjo nuo visų abonentinio mokesčio pajamų, o ne nuo jų dalies. Pareiškėja taip pat teigė, kad visada teikė teisingą informaciją apie gautas abonentinio mokesčio pajamas. Todėl skundžiamų žinių paskleidimas, anot Pareiškėjos, pažeidžia jos dalykinę reputaciją, kadangi neteisingai nurodoma, jog ji nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, nesąžiningai vykdo sutartis, slepia pajamas. Tokios žinios, pasak Pareiškėjos, visuomenėje suprantamos vienareikšmiškai neigiamai. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paaiškinimuose nurodė, kad skundžiamas teiginys yra LATGA-A atstovės L. Baškevičienės pokalbio su laikraščio „Šiaulių naujienos“ žurnaliste citata. Pasak direktoriaus, žurnalistė neturėjo pagrindo netikėti valstybinės įstaigos teisės skyriaus vedėjos pateikiamos informacijos teisingumu. Iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateikto garso įrašo kopijos yra aišku, kad skundžiama žinia yra perteikiama ieškinio, kurį LATGA-A prieš Pareiškėją pateikė Šiaulių apygardos teismui, esmė. Pokalbio su žurnaliste metu LATGA-A atstovė nurodė: „Mes kreipėmės į teismą <...>“, toliau LATGA-A atstovė smulkiai nupasakojo ieškinio padavimo aplinkybes ir priežastis, kurių svarbiausia buvo vienašališkas Pareiškėjos sprendimas pakeisti autorinio atlyginimo mokėjimo tvarką, t. y. LATGA-A laikosi nuomonės, kad Pareiškėja pažeidė sudarytos sutarties sąlygas. Taigi šiuo atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pateikė oficialią LATGA-A poziciją. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tiek raštu, tiek telefonu siekė sudaryti galimybę Pareiškėjai per jos atstovą pateikti savo poziciją dėl publikacijoje aprašomos situacijos ir LATGA-A Šiaulių apygardos teismui pateikto ieškinio. Tačiau Pareiškėjos atstovas tokia galimybe nepasinaudojo, tai viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nurodė publikacijoje. Todėl žurnalistų etikos inspektorė neturi pagrindo konstatuoti, jog paskleidęs skundžiamo turinio informaciją, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi nesąžiningai ir pažeidė visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu, žurnalistų etikos inspektorė n u s p r e n d ė: 1. Pripažinti pareiškėjos „Splius, UAB“ skundą dėl publikacijoje „Autorių gynėjų ginčas su „Splius“ persikėlė į teismą“ („Šiaulių naujienos“, 2012-02-29, Nr. 49; www.snaujienos.lt, 2012-02-29) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. 2. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Šiaulių naujienos“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. 3. Išsiųsti sprendimą Pareiškėjai ir UAB „Šiaulių naujienos“ direktoriui A. Laureckui. 4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje). Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta laikraštyje „Šiaulių naujienos“ ir interneto portale www.snaujienos.lt, apie tai informuojant žurnalistų etikos inspektorių per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________