DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4052 2013 m. vasario 27 d. Nr. 188 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. SV-S-1723 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4052 (toliau – Įstatymo projektas) teisinio reguliavimo tikslui, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projektui (teisinio reguliavimo priemonėms) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš teisinio reguliavimo tikslų yra pagerinti gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reglamentavimą sumažinant dokumentų, kurie reglamentuoja veiklą saugomose teritorijose, tačiau pasirinktos teisinio reglamentavimo priemonės neatitinka šio tikslo. Įstatymo projekto 2 straipsnio 35 dalyje, 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 10 straipsnio 2 dalies 10, 12 ir 13 punktuose numatyta parengti ir patvirtinti naujus dokumentus – saugomų vertybių reglamentus, o tai prieštarauja minėtam teisinio reguliavimo tikslui. Taip būtų sukurtas teisinis neapibrėžtumas dėl to, kad apsaugos reikalavimai kartotųsi ir saugomų vertybių reglamentuose, ir teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose pagal Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 ir 3 dalis taip pat pažymimos saugomų vertybių teritorijos ir nustatomos apsaugos nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio priemonės. Pertekliniai būtų ir Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalyje nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami teisės aktai, kadangi į tarptautinės svarbos sąrašus įtraukti saugomų teritorijų apsaugos ypatumai turi būti nustatyti tuose pat dokumentuose, kurie išvardyti Įstatymo projekto 6 straipsnyje.
- Saugomų teritorijų ir ekologinės apsaugos zonų sistemą nustatančiame Įstatymo projekto 4 straipsnyje įvedant naują saugomų teritorijų kategoriją – tausojamojo naudojimo prioriteto saugomas teritorijas, ši sistema taps nepagrįstai sudėtinga, nes iš esamų saugomų teritorijų kategorijų išskiriama nauja teritorija, tačiau veiklos jose reglamentavimas lieka toks pats. Be to, sąvoka „tausojamojo naudojimo prioriteto saugomos teritorijos“ gali klaidinti kitų saugomų teritorijų kategorijų požiūriu. Visos saugomos teritorijos steigiamos užtikrinti, kad vykdoma žmogaus veikla, susijusi su gamtos išteklių, bioįvairovės ir kultūros paveldo ir kitų saugotinų objektų naudojimu, būtų tausojanti. Įstatymo projekte siūloma kultūrinių draustinių statusą pakeisti į kultūros paveldo vietovių, neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kultūrinių draustinių yra valstybiniuose parkuose, todėl bus sukurtas teisinis neapibrėžtumas tokių teritorijų statuso ir veiklos jose reglamentavimo požiūriu. Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad kultūros paveldo vietovės skelbiamos saugomomis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, prieštarautų nurodyto įstatymo 11 straipsnio 3 daliai, kurioje teigiama, kad kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka.
- Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą buferinės apsaugos zonos – viena iš ekologinės apsaugos zonų rūšių. Įstatymo projekto 28 straipsnyje tokia ekologinių apsaugos zonų rūšis neminima, tačiau pagal kitus Įstatymo projekto straipsnius (pavyzdžiui, 4 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 7 dalį) buferinės apsaugos zonos turi būti nustatomos. Taigi neaiškus buferinių apsaugos zonų statusas (ar jos priskiriamos saugomoms teritorijoms, ar ekologinėms apsaugos zonoms) ir jų nustatymo kriterijai.
- Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje numatyta kur kas daugiau galimybių statyti įvairius statinius, taip pat ir ūkininkų sodybas, didelę gamtosauginę vertę turinčiose saugomose teritorijose. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad daugiau ūkininkų ūkių prisidės prie saugomų teritorijų gyvybingumo, tradicinio kultūrinio kraštovaizdžio, etninės kultūros, tradicinių amatų išsaugojimo, atgaivinimo ir puoselėjimo, tačiau siūlomos teisinio reguliavimo priemonės nenumato teisinių būdų, kaip užtikrinti, kad ūkininko sodybos bus statomos ketinant ūkininkauti. Taigi bus sudarytos sąlygos piktnaudžiauti įstatymo nuostatomis.
- Įstatymo projekte pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais draustiniuose ir valstybiniuose parkuose leidžiama statyti statinius už esamų ir buvusių sodybų ribų, tačiau į jį neįtraukti, pavyzdžiui, inžineriniai tinklai, ypač požeminiai, kurie galėtų būti tiesiami lygiagrečiai esamų inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų. Be to, nenumatyta galimybė vertinti kitų sąraše nepaminėtų statinių statybos galimą poveikį šioms saugomoms teritorijoms ir priimti individualius sprendimus, ar juos leisti statyti.
- Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš teisinio reguliavimo tikslų yra pagerinti saugomų teritorijų valdymą įtraukiant į apsaugos ir tvarkymo organizavimą ir su tuo susijusių sprendimų priėmimą vietos bendruomenes, tačiau Įstatymo projekte pasiūlytomis teisinio reguliavimo priemonėmis šio tikslo nebus pasiekta, nes nenurodyta, kokiose srityse ir kuriais atvejais vietos bendruomenėms suteikiama sprendimo teisė.
- Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valstybinių parkų teritorijų ir jų zonų ribų planuose pažymimi kaimai ir sodybos, nepriimtinos tuo požiūriu, kad gyvenamųjų vietovių ribų nustatymas negali būti saugomų teritorijų planavimo objektas.
- Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinius draustinius steigia, likviduoja, jų statusą keičia, ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, o 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir jų zonų ribų planus tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, tai prieštarautų valdymo efektyvumo ir subsidiarumo principams. Lietuvos Respublikos Seimo pagrindinė funkcija – įstatymų leidyba, įstatyme nustatant principines nuostatas dėl požymių, būdingų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje paminėtoms ypač vertingoms vietovėms, įskaitant valstybinius draustinius, kurių išsaugojimu privalo rūpintis valstybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo įstatymus ir pagal įstatymo nustatytus principus skelbia konkrečias ypač vertingas teritorijas saugomomis. Valstybiniai draustiniai steigiami, jų ribos keičiamos pagal valstybinių draustinių ribų planus, kurie pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialieji teritorijų planavimo dokumentai (vidutiniškai šalyje jie sudaro 553 hektarus). Taigi pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui Lietuvos Respublikos Seimas turėtų svarstyti ir patvirtinti tokį teritorijų planavimo dokumentą, kurį pagal valdymo proporcingumo principą turėtų patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
- Įstatymo projekto 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys gali inicijuoti valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir draustinių, biosferos rezervatų likvidavimą, tačiau nereikalaujama pateikti panaikinimo motyvų ir nenurodoma, kuriais atvejais į šiuos pasiūlymus būtina atsižvelgti. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą išeitų, kad ne tik savivaldos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, bet ir įvairūs juridiniai ir fiziniai asmenys galėtų teikti pasiūlymus panaikinti ypač svarbių gamtiniu ar kultūriniu požiūriu teritorijų apsaugos statusą, nepateikę motyvų ir vadovaudamiesi vien asmeniniais interesais. Įstatymo projekto 20 straipsnio 8 dalies nuostatos nepriimtinos tuo požiūriu, kad saugomų teritorijų steigimo ir panaikinimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme, jais vadovautis turėtų įstatymą įgyvendinančios institucijos, priimančios sprendimus dėl saugomų teritorijų įsteigimo, ribų pakeitimo arba nuspręsdamos, kad yra sąlygos, lemiančios saugomos teritorijos likvidavimo būtinumą.
- Nei iš Įstatymo projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto neaišku, kodėl siūloma pertvarkyti Aplinkos ministerijos ir Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priklausančias biudžetines įstaigas, koks tokios pertvarkos teisinio reguliavimo tikslas. Įstatymo projekte nenurodyta, kokios konkrečios įstaigos organizuos pavienių saugomų teritorijų apsaugą ir visos sistemos darbą. Neatsižvelgta į galimą poveikį saugomų teritorijų apsaugos efektyvumui, pakeitimų principai iš anksto neaptarti su esamos institucinės struktūros atstovais ir socialiniais partneriais. Šiuo požiūriu Įstatymo projekto 25 straipsnio 4 ir 5 dalyse pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės nepriimtinos dėl nesuformuluotų aiškių saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo institucinės struktūros nuostatų.
- Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir įregistravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnis. Įstatymo projekto 32 straipsnio 9 dalies ir 34 straipsnio 5 dalies nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatų.
- Įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir valdytojai skatinami vykdyti saugomų teritorijų steigimo tikslus atitinkančią veiklą įgyvendinant programas, skatinančias žemės ūkio produktų, kuriuos gaminant prisidedama prie saugomų vertybių palankios apsaugos būklės palaikymo, tipiško kraštovaizdžio išsaugojimo ar atkūrimo, vartojimą, tačiau tiksliai nenurodyti produktai, kurių vartojimą numatoma skatinti, be to, tokių priemonių taikymas gali būti suprantamas kaip kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė, draudžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje.
- Įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sodybų, numatytų statyti saugomose teritorijose ir atitinkančių regioninės etnografinės architektūros reikalavimus, statytojai atleidžiami nuo rinkliavų už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą ir jiems suteikiama galimybė be atlygio pasinaudoti saugomų teritorijų direkcijų parengtais sodybų statinių kartotiniais projektais, bet tai gali prieštarauti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatoms, kad atleidimas nuo mokesčių gali būti pripažintas kaip neteisėta valstybės pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad tokias sodybas gali statyti ir juridiniai asmenys verslo tikslais, siūloma nuostata šiems asmenims sudarytų palankesnes nei kitiems asmenims, sodybas statantiems ne saugomose teritorijose, sąlygas statyti sodybas ir iškraipytų konkurenciją. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS APLINKOS MINISTRAS Valentinas Mazuronis _________________