← Lietuva

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ 2013 m. bala

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS PRIORITETŲ 2013 m. balandžio 10 d. Nr. 318 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41

(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831; 2010, Nr. 71-3541) 22 straipsnio 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti pridedamus:
  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetus.
  2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetų įgyvendinimo pažangos lentelę. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS DAILIS ALFONSAS BARAKAUSKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 318 Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI ĮŽANGA Šešioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) sieks didinti Lietuvos konkurencingumą, įgyvendindama darnią ir gyventojų lūkesčius atitinkančią politiką. Socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ir kitokie netolygumai neleidžia nuosekliai kurti šalies gerovės. Ypač svarbu didinti visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir suteikti galimybę šalies piliečiams naudotis prieinamomis geros kokybės paslaugomis. Lietuvos ekonomikos augimas ir konkurencingumas priklauso ne tik nuo valstybės finansų subalansavimo mažinant išlaidas, bet ir nuo nuoseklios biudžetų pajamų didinimo strategijos. Daug dėmesio bus skiriama ne tik griežtai finansų sistemos kontrolei, bet ir valstybės turto valdymo efektyvumo didinimui. Iš šešėlio paimti pinigai gali svariai prisidėti prie šalies ir kiekvieno piliečio gerovės kūrimo. Taigi vienas iš prioritetų – šešėlinės ekonomikos ir korupcijos apraiškų mažinimas. Atsižvelgiant į Europos bendros valiutos euro tiesioginę įtaką finansiniam stabilumui ir sukuriamus pranašumus eksporto ir bankininkystės srityse, reikėtų stengtis kuo greičiau pasirengti tapti visaverte euro zonos nare. Energinis efektyvumas – visai valstybei ir kiekvienam piliečiui opus klausimas. Bus ypač stengiamasi plėtoti visuotinę daugiabučių namų renovaciją, kuri šalies mastu padės spręsti energinio efektyvumo klausimus ir skatins šalies ūkio plėtrą. Kitų energetikai svarbių strateginių projektų įgyvendinimas elektros energijos bei dujų (ypač suskystintų gamtinių dujų) sektoriuose bus svarbus Vyriausybės įsipareigojimas piliečiams. Labai reikia permainų švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugų srityse, padėsiančių reikšmingai pagerinti kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę. Tačiau šiandien šios paslaugos prieinamos ne visiems, teikiamos neieškant ir nešalinant tikrųjų problemos priežasčių. 2013 metais Lietuva turi visas galimybes tapti Europos Sąjungos valstybe nare lydere. Todėl visų pirma iškeliami Europos Sąjungos klausimai ir numatomi konkretūs pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir atsakingo pirmininkavimo darbai. Pirmininkavimo metu bus siekiama visų pirma įgyvendinti Lietuvai svarbius prioritetus ir kartu suderinti visų Europos Sąjungos valstybių narių interesus. Kartu bus stiprinama užsienio ir gynybos politika, itin daug dėmesio skiriama bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis, tarptautinių įsipareigojimų vykdymo ir migracijos klausimams. Taigi išskiriami 5 Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetai ir ypač daug dėmesio reikalaujančios sritys. Nustačius šiuos prioritetus, pradedama nuosekliai planuoti visų valstybės institucijų veiklą ir įgyvendinti šiuos planus. Kartu su ambicingais tikslais nustatomi konkretūs rezultatai ir darbai, už kurių įgyvendinimą atsiskaitys institucijų vadovai. ŠEŠIOLIKTOSIOS VYRIAUSYBĖS PRIORITETAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS I. Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas 1.
  3. Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas. 1.
  4. Nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas. 1.
  5. Kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra siekiant subalansuotos mokesčių naštos ir sistemos efektyvumo didinimo. 1.
  6. Tinkamas pasirengimas Europos Sąjungos 2014–2020 metų finansinei perspektyvai. II. Šalies ūkio finansinio tvarumo užtikrinimas ir laipsniškas biudžetų pajamų didinimas 2.
  7. Nuoseklus nacionalinio biudžeto ir „Sodros“ biudžeto deficito mažinimas. 2.
  8. Kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas. 2.
  9. Kovos su korupcija stiprinimas. 2.
  10. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo diegimas. 2.
  11. Valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas. 2.
  12. Valstybės finansų valdymo efektyvumo didinimas. 2.
  13. Šalies pasirengimas įsivesti bendrą Europos valiutą eurą. III. Energinio efektyvumo ir saugumo didinimas 3.
  14. Energinio efektyvumo didinimas (visuotinis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimas ir Energijos efektyvumo direktyvos įgyvendinimas). 3.
  15. Nacionalinės energetikos strategijos peržiūra siekiant ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais. 3.
  16. Strateginių energetikos projektų įgyvendinimo tąsa (suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas; tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; integracija į Europos Sąjungos energetikos rinką ir kita). 3.
  17. Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra. IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumą 4.
  18. Švietimo ir aukštojo mokslo sistemos kokybės ir konkurencingumo didinimas. 4.
  19. Studijų prieinamumo sąlygų gerinimas. 4.
  20. Mokslo ir verslo integracija skatinant naujų inovatyvių ir aplinkai draugiškų produktų kūrimą. 4.
  21. Informacinės visuomenės plėtra. 4.
  22. Kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas. 4.
  23. Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas. 4.
  24. Mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas. V. Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas 5.
  25. Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir atsakingas pirmininkavimas. 5.
  26. Glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais, stipresnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis. 5.
  27. Nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų gynybos ir saugumo srityje įgyvendinimas. 5.
  28. Migracijos politikos gairių nustatymas. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 318 Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS PRIORITETų ĮGYVENDINIMO PAŽANGOS LENTELĖ I. EKONOMIKOS AUGIMAS, UŽIMTUMO DIDINIMAS, SKURDO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMAS 1.
  29. Prioritetinė kryptis: Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 1.1.
  30. Kuriant specialistų kvalifikacijų žemėlapį: Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija atlikti kompleksinį specialistų poreikio tyrimą 2014 metų priėmimui planuoti; IV pritaikyti Lietuvos profesijų klasifikatorių duomenims teikti; III atnaujinti Diplomų ir atestatų registro (DAR) ir Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) programinę įrangą, sukurti sąsają su „Sodros“ informacine sistema ir Gyventojų registru IV 1.1.
  31. Mažinti darbo rinkos reguliavimo sukeliamą administracinę naštą verslui šiose srityse: III Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsisakyti atsiskaitymo lapelių įteikimo visiems darbuotojams; atsisakyti privalomo visiems darbuotojams darbo grafikų skelbimo; atsisakyti privalomo darbo pažymėjimų išdavimo visiems darbuotojams; supaprastinti darbo laiko apskaitą; supaprastinti darbo sutarties naudojimą 1.1.
  32. Parengti Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo planą IV Ūkio ministerija 1.1.
  33. Siekiant supaprastinti ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) išdavimo sąlygas ir reikalavimus: I–IV Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengti Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Energetikos ministerijos, Finansų ministerijos valdymo sričių teisės aktų pakeitimų projektus; atlikti Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktuose įtvirtintų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą, jų išdavimo sąlygų analizę ir parengti išvadas ir pasiūlymus dėl šių ministerijų parengtų būtinų teisės aktų pakeitimų projektų 1.1.
  34. Atsižvelgiant į Pasaulio banko „Doing Business 2013“ ataskaitoje pateiktus rodiklius, gerinti situaciją probleminėse srityse: I–IV Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Finansų ministerija atsisakyti reikalavimo įmonėms turėti antspaudą; investuotojų apsaugos srityje (70 vieta) parengti teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama stiprinti investuotojų apsaugą, projektus; mokesčių mokėjimo srityje sutrumpinti laiką, skiriamą mokesčiams sumokėti (šiuo metu – 175 valandos per metus) 1.1.
  35. Kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ pritraukti investicinių projektų, kurie sukurs ne mažiau kaip 950 naujų darbo vietų I–IV Ūkio ministerija 1.1.
  36. Siekiant gerinti investicinę aplinką, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatyti pramoninių parkų veiklos teisinį reguliavimą IV Ūkio ministerija 1.1.
  37. Formuoti nemokumo politiką: II–IV Ūkio ministerija sudaryti galimybę Europos Sąjungos valstybių narių paslaugų teikėjams teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvoje; nustatyti tyčinio bankroto požymius ir prezumpcijas; leisti likviduojamai dėl bankroto įmonei vykdyti tik su įmonės veiklos nutraukimu susijusius sandorius 1.1.
  38. Parengti inovacijų paklausos priemonių (inovatyvūs viešieji pirkimai, ikiprekybiniai pirkimai, žalieji pirkimai) schemą IV Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 1.1.
  39. Pateikti sisteminius pasiūlymus dėl mokslo ir technologijų parkų naudojamo valstybės ar savivaldybės turto valdymo problemų sprendimo IV Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija 1.1.
  40. Parengti ir pasirašyti Europos bendradarbiaujančios valstybės (ECS) susitarimą su Europos kosmoso agentūra IV Ūkio ministerija 1.1.
  41. Toliau įgyvendinti projektą „Rail Baltica“: rekonstruoti Vinčų geležinkelio stotį, baigti pagrindinius darbus Kazlų Rūdos ir Jiesios stotyse ir rekonstruoti geležinkelio ruožą Mauručiai–Jiesia I–IV Susisiekimo ministerija 1.1.
  42. Nutiesti transeuropinio tinklo E85 magistralėje 2 Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio ruožus, kurių bendras ilgis – 5,77 kilometro IV Susisiekimo ministerija 1.1.
  43. Transeuropinio tinklo kelyje E67 („Via Baltica“) rekonstruoti 13,1 kilometro kelio Nr. A10 ruožą IV Susisiekimo ministerija 1.1.
  44. Įrengti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste specializuotą keleivinių ir krovininių keltų infrastruktūrą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus II Susisiekimo ministerija 1.1.
  45. Pagilinti ir praplatinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalą II Susisiekimo ministerija 1.1.
  46. Siekiant didinti gyventojų užimtumą ir kaimo vietovių konkurencingumą, skirti investicinę paramą 1 500 ūkių, suteikiant prioritetą kooperacijai ir inovacijoms žemės ir maisto ūkyje I–IV Žemės ūkio ministerija 1.1.
  47. Skirti paramą 30 tūkst. hektarų melioruotos žemės techninei būklei pagerinti I–IV Žemės ūkio ministerija 1.1.
  48. Mažinti būtinų parengti teritorijų planavimo dokumentų, sutrumpinti jų parengimo laiką, atsisakyti dubliuojamų procedūrų IV Aplinkos ministerija 1.1.
  49. Supaprastinti teritorijų planavimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo procedūras, numatyti galimybę nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų IV Aplinkos ministerija 1.1.
  50. Sukurti Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo stebėsenos informacinę sistemą, kuri užtikrintų operatyvų kokybiškos informacijos pateikimą Lietuvos Respublikos teritorijos planavimo stebėsenai vykdyti, tendencijoms nustatyti ir sprendimams priimti IV Aplinkos ministerija 1.1.
  51. Aktyviai dalyvauti sprendžiant Europos ir pasaulio turizmo politikos klausimus: I–IV Ūkio ministerija bendradarbiaujant su Europos Komisija, Vilniuje organizuoti 12-ąjį Europos turizmo forumą „Turizmas – ekonomikos augimo, socialinių pokyčių ir gerovės veiksnys“; kandidatuoti į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos Vykdomąją tarybą 1.1.
  52. Skatinti sveikatos turizmo plėtrą ir didinti atvykstamojo turizmo srautus iš trečiųjų šalių I–IV Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija 1.1.
  53. Ginti Lietuvos verslo interesus užsienio rinkose diplomatinėmis priemonėmis, siekiant kuo palankesnių prekybos ir investicijų sąlygų Lietuvos verslo subjektams I–IV Užsienio reikalų ministerija 1.1.
  54. Siekiant Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD), vykdyti aktyvią lobistinę veiklą ir užsitikrinti OECD valstybių narių, ypač Lietuvos partnerių Europos Sąjungoje, paramą Lietuvos kvietimui į derybas dėl narystės artimiausiu laikotarpiu; dalyvauti OECD Investicijų komitete, atnaujinti prašymą dėl dalyvavimo OECD Prekybos komitete, pateikti prašymą dėl Lietuvos prisijungimo prie OECD Liberalizacijos kodeksų ir siekti per trumpiausią laiką baigti prisijungimo procedūrą I–IV Užsienio reikalų ministerija 1.1.
  55. Siekiant užtikrinti lygiavertes konkuravimo sąlygas Lietuvos eksportuotojams, dalyvauti formuojant Europos Sąjungos išorinės prekybos politiką: per Europos Sąjungos vidaus sprendimų priėmimo formatus teikti Lietuvos pasiūlymus, dalyvauti reguliariose konsultacijose su Europos Sąjungos institucijomis ir Europos Sąjungos valstybėmis narėmis I–IV Užsienio reikalų ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  56. Pasaulio konkurencingumo indeksas; „World Economic Forum“ (vieta) (2012 metais – 45 vieta) 43 Ūkio ministerija
  57. Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko „Doing Business“ tyrimas (vieta) (2012 metais – 27 vieta) 24 Ūkio ministerija
  58. Sukauptų tiesioginių užsienio investicijų pokytis, procentais (2012 metais – 8,1 procento) 4,3 Ūkio ministerija
  59. Suminis inovacijų indeksas; Europos Komisija (indekso reikšmė nuo 0 iki 1) (2012 metais – 0,28) 0,286 Ūkio ministerija
  60. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės padidėjimas, palyginti su 2012 metais, procentais (2012 metais – 26,9 procento) 5 Žemės ūkio ministerija
  61. Bendroji gyvulininkystės produkcija, mlrd. litų (2012 metais – 3,4 mlrd. litų) 3,45 Žemės ūkio ministerija
  62. Sutrumpintas teritorijų planavimo (užstatymo planų) rengimo procesas, procentais (palyginti su dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytu detaliųjų planų rengimo procesu, kuris trunka 125 darbo dienas) 30 Aplinkos ministerija
  63. Baigtos Europos Sąjungos derybos dėl išsamios ir visapusiškos erdvės (DCFTA) sudarymo su Gruzija, Moldova ir Armėnija, nustatytas Europos Sąjungos Asociacijos susitarimo su Ukraina DCFTA dalies laikinas taikymas, baigtos Europos Sąjungos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo su Kanada, pradėtos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Japonija (derybų skaičius) 7 Užsienio reikalų ministerija 1.
  64. Prioritetinė kryptis: nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 1.2.
  65. Siekiant sistemiškai spręsti gyventojų užimtumo klausimus: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengti Gyventojų užimtumo didinimo prioritetus ir jų įgyvendinimo kryptis (rengiant Užimtumo didinimo 2014–2020 metų plėtros programą); I parengti Užimtumo didinimo 2014–2020 metų plėtros programą, ypač daug dėmesio skirti jaunimui; II numatyti priemones ir veiksmus, skirtus jaunimo užimtumui didinti ir verslumui skatinti II 1.2.
  66. Individualizuotomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, taip pat teikiant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas skatinti bedarbių aktyvumą, padėti žmonėms pereiti nuo nesavanoriško neaktyvumo prie užimtumo I–IV Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.2.
  67. Siekiant didinti jaunimo užimtumą, remti jaunų bedarbių darbo įgūdžių įgijimo ir įsitvirtinimo darbo rinkoje priemones (projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“) III Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.2.
  68. Didinti jaunimui skirtų darbo rinkos paslaugų prieinamumą ir veiksmingumą – įsteigti 11 papildomų jaunimo darbo centrų I–IV Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.2.
  69. Skatinti darbdavius įdarbinti jaunimą – teikti jiems dalies darbo užmokesčio kompensacijas už pirmą kartą įsidarbinusius asmenis nuo 16 iki 29 metų (priemonė „Parama pirmajam darbui“) IV Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.2.
  70. Skatinti jaunus žmones kurti savo verslą – teikti jaunimui lengvatines paskolas verslui pradėti, subsidijas verslumui skatinti, vykdyti mentorystės, informavimo, konsultavimo veiklą I–IV Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.2.
  71. Teikti intensyvią individualią pagalbą nemotyvuotam jaunimui, siekiant sugrąžinti jį į darbo rinką ar švietimo sistemą I–IV Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.2.
  72. Didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą – remti pirmą kartą pradedančių darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją asmenų, ilgalaikių bedarbių ir iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbusiųjų 2 metus ir daugiau trūkstamų įgūdžių įgijimą tiesiogiai darbo vietoje I–IV Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1.2.
  73. Parengti pasiūlymus dėl verslumą ugdančių programų bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose IV Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija 1.2.
  74. Sukurti naujus viešųjų paslaugų teikimo verslui instrumentus (antroji galimybė sąžiningiems verslininkams bankrutavus vėl užsiimti verslu; mentorystės, pagalbos ir paramos schemos tikslinėms grupėms) IV Ūkio ministerija 1.2.
  75. Pradėti diegti pameistrystės profesinio mokymo formą (500 mokinių) III–IV Švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  76. 15–74 metų asmenų nedarbo lygis, procentais (2012 metais – 13,3 procento) 11,5 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  77. Jaunų (iki 25 metų) teritorinėse darbo biržose registruotų bedarbių dalis iš visų darbingų to paties amžiaus gyventojų, sausio 1 d., procentais 6,1 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  78. Per 6 mėnesius įdarbintų jaunų asmenų (iki 29 metų), dalyvavusių darbo įgūdžių rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemonėse, dalis iš visų jaunų asmenų, dalyvavusių šiose priemonėse, procentais 60 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  79. Užimtų laisvų darbo vietų, atsižvelgiant į darbdavių nustatytus reikalavimus, dalis iš visų paskelbtų laisvų darbo vietų, procentais 90 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  80. Pirmą kartą įsidarbinusių asmenų iki 29 metų, dėl kurių dalies darbo užmokesčio kompensavimo buvo priimti teigiami sprendimai, skaičius 3 000 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  81. Jaunų asmenų (iki 29 metų), gavusių paskolą iš Verslumo skatinimo fondo, dalis iš visų paskolos prašiusiųjų, procentais 30 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  82. Per 6 mėnesius įdarbintų asmenų, dalyvavusių trūkstamų darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje rėmimo priemonėje, dalis, procentais 70 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  83. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius 1 tūkst. gyventojų 65 Ūkio ministerija
  84. 15–24 metų asmenų nedarbo lygis, procentais (2011 metais – 32,2 procento) 23 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
  85. Profesinių mokyklų mokinių dalis, kurią sudaro besimokantieji pameistrystės, procentais (2011 metais – 0 procentų) 2 Švietimo ir mokslo ministerija 1.
  86. Prioritetinė kryptis: kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra siekiant subalansuotos mokesčių naštos ir sistemos efektyvumo didinimo Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 1.3.
  87. Atsižvelgiant į kompleksinės mokesčių sistemos peržiūros rezultatus, parengti teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių, sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pataisų projektus II–IV Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija 1.
  88. Prioritetinė kryptis: tinkamas pasirengimas Europos Sąjungos 2014–2020 metų finansinei perspektyvai Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 1.4.
  89. Parengti Lietuvos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos strateginių dokumentų projektus IV Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Informacinės visuomenės plėtros komitetas), Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Energetikos ministerija, Kultūros ministerija 1.4.
  90. Sukurti 2014–2020 metais Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemą IV Finansų ministerija 1.4.
  91. Didinti regionų plėtros tarybų vaidmenį priimant sprendimus dėl Europos Sąjungos paramos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) ir kitų finansavimo šaltinių lėšomis finansuojamų projektų – parengti realiais asignavimais pagrįstus regionų plėtros 2014–2020 metų planus IV Vidaus reikalų ministerija 1.4.
  92. Dalyvaujant regionų plėtros taryboms, nustatyti tikslines teritorijas ir kartu su atitinkamomis savivaldybėmis pradėti rengti šių teritorijų kompleksinės plėtros programas IV Vidaus reikalų ministerija 1.4.
  93. Parengti kartu su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėmis šių miestų silpniau išvystytų (probleminių) dalių kompleksinės plėtros programų projektus III Vidaus reikalų ministerija II. ŠALIES ŪKIO FINANSINIO TVARUMO UŽTIKRINIMAS IR LAIPSNIŠKAS BIUDŽETŲ PAJAMŲ DIDINIMAS 2.
  94. Prioritetinė kryptis: nuoseklus nacionalinio biudžeto ir „Sodros“ biudžeto deficito mažinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 2.1.
  95. Tobulinti teisinį reguliavimą, siekiant išvengti, kad už tą patį draudžiamąjį įvykį nebūtų mokamos kelios išmokos (netekto darbingumo pensija ir nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmoka) IV Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.1.
  96. Tobulinti teisinį reguliavimą – įpareigoti visus vykdančius veiklą ir gaunančius pajamas asmenis mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas III Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.1.
  97. Numatyti, kad nedarbo socialinio draudimo lėšos būtų naudojamos tik nedarbo socialinio draudimo išmokoms ir aktyvioms užimtumo priemonėms iš dalies finansuoti IV Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2.1.
  98. Parengti Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, vadovaujantis Fiskalinės drausmės taisyklėmis, patvirtintomis įgyvendinant Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą III Finansų ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  99. Valstybinio socialinio draudimo fondo einamųjų metų biudžeto deficito ir bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) santykio sumažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, procentiniais punktais (2012 metais – 0,2 procentinio punkto) 0,3 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  100. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklio sumažėjimas (procentiniu punktu BVP to meto kainomis) 0,5 Finansų ministerija 2.
  101. Prioritetinė kryptis: kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 2.2.
  102. Prisijungti prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako pagrindų konvencijos protokolo dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais II Finansų ministerija 2.2.
  103. Prisijungti prie Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje IV Finansų ministerija 2.2.
  104. Įvertinti Lietuvos teisinės bazės ir mokesčių administravimo praktikos atitiktį apmokestinimui reikšmingos informacijos prieinamumo, jos panaudojimo ir mainų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartams IV Finansų ministerija 2.2.
  105. Vykdyti efektyvią gyventojų pajamų ir turto įsigijimo šaltinių apmokestinimo kontrolę, daugiausia dėmesio skirti neregistruotos ir nelegalios veiklos pajamų, taip pat galimo neteisėto praturtėjimo atvejams nustatyti I–IV Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kartu su teisėsaugos institucijomis 2.2.
  106. Vykdyti tikslines priemones, skirtas pajamų apskaitymui ir tinkamam pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) prievolių vykdymui užtikrinti, užkirsti kelią sukčiavimui, nepagrįstai PVM atskaitai ir nepagrįstam 0 procentų PVM tarifo taikymui bei privačių poreikių tenkinimui įmonių lėšomis I–IV Finansų ministerija (Valstybinė mokesčių inspekcija) 2.2.
  107. Vykdyti tikslines priemones, skirtas užkirsti kelią su darbo santykiais susijusių mokesčių vengimui, darbo užmokesčio mokėjimui vokeliuose I–IV Finansų ministerija (Valstybinė mokesčių inspekcija) 2.2.
  108. Išplėsti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimus kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir nelegalia migracija – suteikti teisę taikyti organizuoto nusikalstamumo prevencinio poveikio priemones arba inicijuoti jų taikymą IV Vidaus reikalų ministerija 2.2.
  109. Didinti ikiteisminio tyrimo veiksmingumą siekiant mažinti kontrabandą ir šešėlinį verslą – atskleisti galimas neteisėto praturtėjimo apraiškas ir užtikrinti valstybės finansų sistemai padarytos žalos atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą I–IV Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) 2.2.
  110. Užkardyti akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos ir nelegalios apyvartos patekimą į Lietuvos ir Europos Sąjungos rinką I–IV Finansų ministerija (Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  111. PVM apmokestinamų pardavimų santykis su namų ūkių vartojimo išlaidomis 2,19 Finansų ministerija
  112. PVM apmokestinamų pardavimų santykis su galutinio vartojimo išlaidomis 1,72 Finansų ministerija
  113. Užkardytos žalos valstybei dydžio (nesumokėtų privalomų mokesčių dydis nuo sulaikytų prekių vertės) pokytis, palyginti su praėjusiais metais, procentais 5 Finansų ministerija (Muitinės departamentas)
  114. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ištirtų nusikalstamų veikų finansų sistemai dalis iš visų užregistruotų nusikalstamų veikų, procentais 84 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
  115. Turto, į kurį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose laikinai apribota nuosavybės teisė, vertės ir savanoriškai valstybei atlygintos žalos bendros sumos santykis su atskleistų nuslėptų mokesčių suma, procentais 93 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2.
  116. Prioritetinė kryptis: kovos su korupcija stiprinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 2.3.
  117. Peržiūrėti ir atnaujinti Lietuvos Respublikos kovos su korupcija 2011–2014 metų programą – ypač daug dėmesio skirti esminėms ir aktualioms atskirų viešojo sektoriaus sričių problemoms ir siekti, kad būtų veiksmingai įgyvendintos Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonės ir pasiekti planuoti rezultatai II – programos atnaujinimas; IV – įgyvendinimas Teisingumo ministerija 2.3.
  118. Parengti Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisykles IV Teisingumo ministerija 2.3.
  119. Didinti vidaus tarnybos pareigūnų atsparumą korupcijai didinant jų motyvaciją IV Vidaus reikalų ministerija 2.3.
  120. Siekiant partijų steigimo ir veiklos skaidrumo, parengti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus IV Teisingumo ministerija 2.3.
  121. Mažinti korupcijos pasireiškimo prielaidų aplinkos apsaugos kontrolės ir teritorijų planavimo srityse I–IV Aplinkos ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija Lietuvos korupcijos suvokimo indekso įvertinimas 55 Teisingumo ministerija 2.
  122. Prioritetinė kryptis: valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo diegimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 2.4.
  123. Įsteigti valstybės įmonę – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją IV Finansų ministerija 2.4.
  124. Parengti teisės aktų, reikalingų šios įmonės veiklai vykdyti ir valstybės nekilnojamojo turto centralizuotam valdymui įgyvendinti, projektus IV Finansų ministerija 2.
  125. Prioritetinė kryptis: valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 2.5.
  126. Pateikti valstybės valdomoms įmonėms rekomendacijas dėl jų parengtų strateginių planų tobulinimo I Ūkio ministerija 2.5.
  127. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybei didžiųjų valstybės valdomų įmonių tikslų įgyvendinimo ataskaitą I Ūkio ministerija 2.5.
  128. Įgyvendinti specialiųjų įpareigojimų valdymo sistemą (komercinių ir nekomercinių funkcijų atskyrimas) III Ūkio ministerija 2.5.
  129. Parengti ir viešai paskelbti ketvirtines ir metinę valstybės valdomų įmonių veiklos ir rezultatų ataskaitas, į kurias įtraukta savivaldybių įmonių veiklos apžvalga I–IV Ūkio ministerija 2.5.
  130. Parengti Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus IV Ūkio ministerija 2.5.
  131. Didinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atsakomybę už veiklos rezultatus, įdiegti konkursų eiti vadovaujamas pareigas sistemą, parengti vadybinių kompetencijų ugdymo ir aktyvaus vadybininkų rezervo formavimo modelį ir nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimo, rezervo formavimo ir rotacijos reikalavimus II Sveikatos apsaugos ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija Kapitalo grąža, procentais 2,3 Ūkio ministerija ir kiti akcijų valdytojai patikėjimo teise 2.
  132. Prioritetinė kryptis: valstybės finansų valdymo efektyvumo didinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 2.6.
  133. Gerinti viešųjų finansų valdymo efektyvumą organizuojant valstybės biudžeto programų vertinimo procesą I–IV Finansų ministerija 2.6.
  134. Atlikti bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimą ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl bendrųjų funkcijų efektyvumo didinimo 2014–2016 metų užduočių II Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Ūkio ministerija 2.6.
  135. Sudaryti teisines sąlygas centralizuotai tvarkyti administracinių teisės pažeidimų duomenis, vykdyti baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, mokėjimo kontrolę ir išieškojimą, užtikrinti efektyvesnį ir greitesnį ne ginčo tvarka skirtų administracinių baudų surinkimą valstybės mastu (e. bauda) IV Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija Įvertinta viešųjų išlaidų, kurias apima asignavimų valdytojų programų vertinimas, dalis, procentais 2 Finansų ministerija 2.
  136. Prioritetinė kryptis: šalies pasirengimas įsivesti bendrą Europos valiutą eurą Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 2.7.
  137. Parengti atnaujintą Nacionalinio euro įvedimo plano projektą II Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija 2.7.
  138. Parengti Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių planą II Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija 2.7.
  139. Parengti atnaujintą Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją II Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos statistikos departamentas III. ENERGINIO EFEKTYVUMO IR SAUGUMO DIDINIMAS 3.
  140. Prioritetinė kryptis: energinio efektyvumo didinimas (visuotinis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimas ir Energijos efektyvumo direktyvos įgyvendinimas) Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 3.1.
  141. Parengti atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų energinio efektyvumo stebėsenos sistemos koncepciją, kuri sudarytų sąlygas sistemingai rinkti ir analizuoti duomenis apie namo šilumos suvartojimą prieš atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir po jų III Aplinkos ministerija 3.1.
  142. Parengti tipinius daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus II–IV Aplinkos ministerija 3.1.
  143. Parengti visuomenės informavimo apie visuotinį daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą) brošiūrą (lankstinuką), kurioje glaustai, aiškiai ir gyventojams draugiška forma būtų išdėstoma nauda, reikalingi atlikti veiksmai ir apibrėžiama dalyvaujančių asmenų atsakomybė III Aplinkos ministerija 3.1.
  144. Siekiant užtikrinti sklandų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimą per CPO, sukurti dinamines visų modernizavimo darbų pirkimų sistemas (nuo planavimo iki priežiūros darbų) II, III Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija 3.1.
  145. Nustatyti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo ir finansavimo sąlygas, skatinančias savivaldybes rengti ir įgyvendinti daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programas (parengti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą) II Aplinkos ministerija 3.1.
  146. Tobulinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimo mechanizmą, tai yra pakeisti: III Aplinkos ministerija Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles; Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimo tvarkos aprašą 3.1.
  147. Susieti būsto šildymo išlaidų kompensacijų teikimo daugiabučių namų butų savininkams sąlygas su savininkų dalyvavimu svarstant ir priimant sprendimus dėl valstybės ar savivaldybės remiamo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo – sugriežtinti šias sąlygas atsisakantiesiems modernizuoti daugiabučius namus II Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 3.1.
  148. Atrinkti neefektyviausiai energiją naudojančius daugiabučius namus pirmajam daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas etapui (vidutiniškai po 16 namų iš kiekvienos savivaldybės) ir sudaryti su savivaldybėmis partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis, siekiant didinti daugiabučių namų energinį efektyvumą I Aplinkos ministerija 3.1.
  149. Įvertinti ir suderinti ne mažiau kaip 800 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planų II Aplinkos ministerija (įgyvendins Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra) 3.1.
  150. Įvertinti ne mažiau kaip 56 savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programų atitiktį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai III Aplinkos ministerija (įgyvendins Būsto energijos taupymo agentūra) 3.1.
  151. ??Parengti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – nustatyti energijos efektyvumo įpareigojimų sistemą III Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija 3.1.
  152. ??Įgyvendinant Energijos efektyvumo direktyvos 2012/27/ES reikalavimus, parengti Lietuvos Respublikos energijos efektyvumo įstatymo projektą IV Energetikos ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija Skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus (nuo 2005 metų), GWh per metus (2012 metų planas – 93,3 GWh, pasiekta reikšmė – 104 GWh) 120 Aplinkos ministerija 3.
  153. Prioritetinė kryptis: Nacionalinės energetikos strategijos peržiūra siekiant ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 3.2.
  154. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus darbo grupės pasiūlymams dėl ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais, parengti ir nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamų teisės aktų ar jų pakeitimų projektus II Energetikos ministerija 3.2.
  155. Peržiūrėti Nacionalinę energetikos strategiją, siekiant ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo energijos ištekliais, parengti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano projektą IV Energetikos ministerija 3.
  156. Prioritetinė kryptis: strateginių energetikos projektų įgyvendinimo tąsa (suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas; tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; integracija į Europos Sąjungos energetikos rinką ir kita) Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 3.3.
  157. Užtikrinti, kad būtų baigtos teritorijų planavimo procedūros, skirtos suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrai sukurti (specialusis planas, detalusis planas ir žemės servitutai) II Energetikos ministerija 3.3.
  158. Dalyvauti derybose su suskystintų gamtinių dujų tiekėjais, siekiant pasirašyti ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartį I–IV Energetikos ministerija 3.3.
  159. Siekti, kad būtų gautas krantinės ir suskystintų gamtinių dujų terminalą bei magistralinį dujotiekį sujungsiančio aukšto slėgio dujotiekio statybos leidimas III Energetikos ministerija 3.3.
  160. Siekti, kad būtų pasirašytos suskystintų gamtinių dujų pardavimo sutartys ir skatinamas efektyvus gamtinių dujų tiekimo šaltinių įvairinimas IV Energetikos ministerija 3.3.
  161. Užtikrinti, kad būtų pradėti „NordBalt“ jungties kabelio tiesimo sausumoje parengiamieji darbai – privažiuojamųjų kelių parengimas, horizontaliojo gręžimo darbai Neringoje ir po Kuršių mariomis III Energetikos ministerija 3.3.
  162. Užtikrinti „LitPol Link“ jungties 330 kV Alytaus skirstyklos ir 400 kV linijos Alytus–Lietuvos–Lenkijos siena statybos rangovo atranką IV Energetikos ministerija 3.3.
  163. Užtikrinti, kad būtų parengtas „LitPol Link“ jungties nuolatinės srovės intarpo su 400 kV skirstykla projektas ir gautas statybos leidimas IV Energetikos ministerija 3.3.
  164. Užtikrinti, kad būtų atlikta studija „Baltijos valstybių integracija į Europos Sąjungos vidaus elektros rinką. Galimų jungčių įrengimo galimybių studija“, siekiant nustatyti aiškius galimus kontinentinės Europos tinklų (KET) sinchroninės zonos plėtros ir energetinių sistemų sujungimo scenarijus III Energetikos ministerija 3.3.
  165. Įvertinus studijos rezultatus, kartu su Latvijos ir Estijos atstovais kreiptis į ENTSO-E dėl Baltijos energetikos sistemų prijungimo sinchroniniam darbui prie ENTSO-E kontinentinės Europos tinklų IV Energetikos ministerija 3.3.
  166. Siekti, kad tarp Europos Sąjungos ir Rusijos bei Baltarusijos būtų pasirašytas politinis susitarimas, užtikrinsiantis Trečiojo energetikos paketo tinklų taisyklių įgyvendinimą iki visapusio elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos Sąjungos energetikos sistema IV Energetikos ministerija 3.3.
  167. Pagilinti uosto akvatorijos dalį, reikalingą suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statybai II Susisiekimo ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija Atlikta sinchroninio susijungimo su ENTSO-E kontinentinės Europos sistema variantų ir investicijų poreikio analizė, procentais 100 procentų Energetikos ministerija 3.
  168. Prioritetinė kryptis: darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 3.4.
  169. Parengti Atsinaujinančių išteklių (biokuro) energijos konkurencingos gamybos, naudojimo, skatinimo ir rėmimo ilgalaikę programą, kuri užtikrins optimalią šių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtrą III Energetikos ministerija 3.4.
  170. Atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energijos konkurencingos gamybos, naudojimo, skatinimo ir rėmimo ilgalaikės programos nuostatas, patikslinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rėmimo schemą IV Energetikos ministerija 3.4.
  171. Patikslinti Nacionalinį atsinaujinančių energijos išteklių veiksmų planą – pabrėžti atsinaujinančių energijos išteklių svarbą šalies ekonomikai IV Energetikos ministerija 3.4.
  172. Užtikrinti biodegalų gamybos didinimą efektyviai naudojant valstybės pagalbos lėšas I–IV Žemės ūkio ministerija 3.4.
  173. Skatinti naudoti biomasės atliekas energijai gaminti I–IV Žemės ūkio ministerija 3.4.
  174. Organizuoti ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo projektų įgyvendinimą I–IV Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Energetikos ministerija, Žemės ūkio ministerija 3.4.
  175. Sukurti papildomas sąlygas naudoti miško kirtimų atliekas ir kitą šiuo metu nenaudojamą medieną biokurui gaminti IV Aplinkos ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  176. Biodegalų gamybos pokytis, palyginti su praėjusiais metais, procentais 10 Žemės ūkio ministerija
  177. Per metus paruoštas ir rinkai patiektas papildomas biokurui gaminti skirtų miško kirtimo atliekų ir kitos šiuo metu nenaudojamos medienos kiekis, palyginti su 2011 metais, tūkst. kub. metrų (2011 metais paruošta ir rinkai patiekta 155 tūkst. kub. metrų miško kirtimo atliekų, skirtų biokurui gaminti) 100 Aplinkos ministerija IV. ŠVIETIMO, MOKSLO, KULTŪROS IR SVEIKATINIMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS GERINANT KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ 4.
  178. Prioritetinė kryptis: švietimo ir aukštojo mokslo sistemos kokybės ir konkurencingumo didinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 4.1.
  179. Suformuoti mokyklų kokybės vertinimo, pripažinimo ir pažangos skatinimo sistemą I–IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.1.
  180. Parengti mokėjimo mokytis ir dalykinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo įrankius ir metodinę medžiagą II–IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.1.
  181. Sukurti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarkos teisines prielaidas IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.1.
  182. Atlikti galimybių analizę ir pateikti pasiūlymus dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių steigimo bendrojo ugdymo mokyklose IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.1.
  183. Įdiegti profesinio mokymo įstaigose kokybės vadybos sistemą I–IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.1.
  184. Atlikti 30 profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės išorinį vertinimą IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.1.
  185. Organizuoti profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimą įmonėse (600 mokytojų stažuotės) II, IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.1.
  186. Kompleksiškai peržiūrėti studijų programų skaičių, struktūrą, kokybę ir pateikti pasiūlymus dėl jų optimizavimo II–IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.1.
  187. Organizuoti aukštųjų mokyklų vertinimą (11 įvertintų mokyklų) II, IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.1.
  188. Europos Sąjungos lėšomis finansuoti konkurso būdu atrinktų 9 jungtinių studijų programų rengimą ir įgyvendinimą III–IV Švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  189. Kompetenciją įsivertinusių pretendentų į mokyklų vadovus dalis, palyginti su esamu bendrojo ugdymo mokyklų vadovų skaičiumi, procentais (2012 metais – 7 procentai) 10 Švietimo ir mokslo ministerija
  190. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, diegiančių vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus, dalis, procentais (2012 metais – 10 procentų) 100 Švietimo ir mokslo ministerija
  191. Aukštųjų mokyklų, kurių vertinimo rezultatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, dalis, procentais (2012 metais – 17 procentų) 40 Švietimo ir mokslo ministerija 4.
  192. Prioritetinė kryptis: studijų prieinamumo sąlygų gerinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 4.2.
  193. Parengti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.2.
  194. Konkurso būdu finansuoti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų įgyvendinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose joms bendradarbiaujant su darbdaviais ir atsižvelgiant į darbo rinkos aktualijas I–IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.2.
  195. Patvirtinti Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo veiksmų planą II Švietimo ir mokslo ministerija 4.2.
  196. Paremti užsienio lietuvių studentų studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose – konkurso būdu skirti jiems stipendijas ir socialines išmokas II, IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.2.
  197. Paremti 10 užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektų II Švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  198. 30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis, procentais (2011 metais – 45,4 procento) 47 Švietimo ir mokslo ministerija
  199. Užsienio lietuvių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose ir gaunančių valstybės paramą, skaičius (2011 metais – 140) ne mažiau kaip 140 Švietimo ir mokslo ministerija 4.
  200. Prioritetinė kryptis: mokslo ir verslo integracija skatinant naujų inovatyvių ir aplinkai draugiškų produktų kūrimą Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 4.3.
  201. Patvirtinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP) ir inovacijų sumanios specializacijos kryptis, prioritetus ir juos plėtoti IV Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija 4.3.
  202. Parengti ir įgyvendinti naujas ir (ar) tęsti esamas priemones, skatinančias verslo ir mokslo bendradarbiavimą siekiant spartesnio mokslo rezultatų komercinimo, ir pateikti pasiūlymus dėl efektyvesnės verslo ir mokslo bendradarbiavimo sistemos tobulinimo IV Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija 4.3.
  203. Sudaryti Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų strateginę tarybą, kurios pagrindinė funkcija – nacionaliniu lygiu koordinuoti mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą II Ministro Pirmininko tarnyba (nuo 2013 m. gegužės 1 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija) 4.3.
  204. Parengti ir pasirinktoje savivaldybėje pradėti įgyvendinti biokuro tiekimo grandinės formavimo (biokuro klasterio) bandomąjį projektą IV Ūkio ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  205. Aukštojo mokslo ir valdžios sektoriaus išlaidos MTEP, BVP procentais (2011 metais – 0,4 procento) 0,47 Švietimo ir mokslo ministerija
  206. Verslo išlaidos MTEP, BVP procentais (2011 metais – 0,26 procento) 0,35 Švietimo ir mokslo ministerija 4.
  207. Prioritetinė kryptis: informacinės visuomenės plėtra Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 4.4.
  208. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos pakeitimo projektą IV Susisiekimo ministerija 4.4.
  209. Siekiant stiprinti ir centralizuoti informacinės visuomenės plėtros koordinavimą Lietuvoje, parengti šios srities valstybinio valdymo institucinį modelį IV Susisiekimo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas 4.4.
  210. Atlikti valstybės informacinių išteklių infrastruktūros analizę, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės informacinių išteklių infrastruktūros pertvarkymo modelio IV Susisiekimo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas 4.4.
  211. Sukurti ir pradėti teikti elektroninių dokumentų ir elektroninių pranešimų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims paslaugą III Susisiekimo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas 4.4.
  212. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų pakeitimų, leidžiančių balsuoti internetu, projektus IV Susisiekimo ministerija 4.4.
  213. Atnaujinti e. mokyklos portalą (atrinkti ir paskelbti 4 000 esamų skaitmeninių išteklių – padidinti jų 40 procentų) IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.4.
  214. Sukurti socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, visose šalies savivaldybėse centralizuotai įdiegiančią socialinės paramos šeimai elektronines paslaugas IV Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 4.4.
  215. Perkelti į elektroninę erdvę teismų teikiamas paslaugas, susijusias su proceso dalyvių procesinių dokumentų teikimu teismams, žyminio mokesčio, teismų paskirtų baudų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei informacijos valdymu, galimybe proceso dalyviams pasiekti visą bylos medžiagą ir dokumentus, teismo posėdžių fiksavimu ir įrašų pateikimu proceso dalyviams IV Teisingumo ministerija, Nacionalinė teismų administracija 4.4.
  216. Sukurti gyventojų perspėjimo ir informavimo naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą sistemą IV Vidaus reikalų ministerija 4.4.
  217. Parengti Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) veiklos modelį, kurio pagrindu diegiama ESPBI IS IV Sveikatos apsaugos ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  218. Gyventojų, kuriems sudaryta galimybė gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio, dalis iš visų šalies gyventojų, procentais 95 Susisiekimo ministerija
  219. Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais 40 Susisiekimo ministerija
  220. Valstybės institucijų, kurios naudojasi nacionaline elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims sistema, dalis, procentais 3,6 Susisiekimo ministerija
  221. 16–74 metų visų šalies gyventojų, kurie naudojasi internetu mokymosi tikslais, dalis, procentais (2012 metais – 12,2 procento) 13 Švietimo ir mokslo ministerija 4.
  222. Prioritetinė kryptis: kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 4.5.
  223. Skatinti vaikų ir jaunimo kūrybingumą, dalyvavimą kultūrinėje raiškoje: į meno veiklas įtraukti socialinės atskirties grupių vaikus ir jaunimą I–IV Kultūros ministerija 4.5.
  224. Mažinti kultūrinę ir socialinę atskirtį: skatinti įvairias visuomenės grupes dalyvauti kultūriniame gyvenime ir plėtoti kultūros renginių ir programų mobilumą į regionus ir tarp regionų – skatinti dalyvauti meno kūrėjus ir naudoti kultūros renginiams tradicines ir netradicines erdves I–IV Kultūros ministerija 4.5.
  225. Gerinti bibliotekų paslaugų prieinamumą: užtikrinti ne mažesnį nei 2012 metais viešųjų bibliotekų finansavimą, skirtą knygoms įsigyti, didinti neįgaliesiems skirtų leidinių, rengti apskričių viešosiose bibliotekose informacines ir edukacines programas socialiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms (senjorams, neįgaliesiems, vaikams ir jaunimui) I–IV Kultūros ministerija 4.5.
  226. Didinti suskaitmeninto kultūros paveldo sklaidą per bendrą elektroninio paveldo informacinę sistemą „E. paveldas“ ir Europos skaitmeninę biblioteką „Europeana“, sukurti kultūros paveldo skaitmeninimo stebėsenos sistemą, siekiant rinkti duomenis apie skaitmeninio turinio naudojimą I–IV Kultūros ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  227. Finansuotų socialinę ir kultūrinę atskirtį mažinančių kultūros projektų skaičius (2012 metais – 44) 50 Kultūros ministerija
  228. Finansuoti neįgaliesiems skirti leidiniai (pavadinimų skaičius) (2012 metais – 150) 200 Kultūros ministerija
  229. Vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui skirtos lėšos, litais (2012 metais – 1,7 lito) 1,7 Kultūros ministerija
  230. Perduotų Europos skaitmeninei bibliotekai „Europeana“ kultūros paveldo objektų skaičius (2012 metais – 146 000) 16 000 Kultūros ministerija 4.
  231. Prioritetinė kryptis: Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 4.6.
  232. Vykdyti įvairių sričių specialistų sveikos gyvensenos mokymus, taip skleisti informaciją ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą I–IV Sveikatos apsaugos ministerija 4.6.
  233. Didinti visuomenės (gyventojų) informuotumą sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymo, sveikatos tausojimo, stiprinimo ir grąžinimo klausimais I–IV Sveikatos apsaugos ministerija 4.6.
  234. Kurti palankią aplinką ir sudaryti galimybes sportuoti visiems – savivaldybėse baigti statyti ar rekonstruoti 5 modernius ir tarptautinius standartus atitinkančius sporto ir sveikatingumo objektus (sporto ir sveikatingumo centrai, miesto stadionai, sporto maniežai, baseinai) IV Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas) 4.6.
  235. Organizuoti suaugusiųjų sveikos gyvensenos mokymus savivaldybėse II–III Švietimo ir mokslo ministerija 4.6.
  236. Skatinti mokinių sveiką gyvenseną vykdant sveikatos ugdymo ir žmogaus saugos programas I–IV Švietimo ir mokslo ministerija 4.6.
  237. Parengti 2 tikslines saugios mokyklos (konfliktų ir seksualinio vaikų išnaudojimo prevencijos) neformaliojo švietimo prevencines programas IV Švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  238. Specialistų, baigusių sveikos gyvensenos mokymus, skaičius 270 Sveikatos apsaugos ministerija
  239. Sportuojančių ir besimankštinančių Lietuvos gyventojų dalis, procentais (2012 metų planas – 37) 37,5 Kūno kultūros ir sporto departamentas
  240. Savivaldybių, kuriose vykdyti suaugusiųjų sveikos gyvensenos projektai, skaičius (2012 metais – 7) 25 Švietimo ir mokslo ministerija
  241. Mokyklų, įgyvendinančių patyčių ir smurto mažinimo programas, dalis, procentais (2012 metais – 44) 50 Švietimo ir mokslo ministerija 4.
  242. Prioritetinė kryptis: mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių mažinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 4.7.
  243. Įgyvendinti valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, skirtus sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skubiąją medicinos pagalbą traumų ir kitais atvejais, kai sveikatos būklė pablogėjo dėl išorinių priežasčių, taip pat stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, priėmimo ir skubiosios medicinos pagalbos skyrių infrastruktūrai atnaujinti IV Sveikatos apsaugos ministerija 4.7.
  244. Siekiant mažinti nelaimingų atsitikimų vandenyje, įgyvendinti Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą IV Kūno kultūros ir sporto departamentas Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  245. Pacientų, kuriems traumų ir kitais atvejais, kai sveikatos būklė pablogėjo dėl išorinių priežasčių, suteiktos geresnės kokybės diagnostikos bei gydymo paslaugos ir kuriems šios paslaugos tapo prieinamesnės, skaičius 19 000 Sveikatos apsaugos ministerija
  246. Modernizuotų sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skubiąją medicinos pagalbą traumų ir kitais atvejais, kai sveikatos būklė pablogėjo dėl išorinių priežasčių, skaičius 3 Sveikatos apsaugos ministerija
  247. Išmokytų plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens moksleivių skaičius 1 600 Kūno kultūros ir sporto departamentas V. Europos Sąjungos, UŽSIENIO IR GYNYBOS POLITIKOS STIPRINIMAS 5.
  248. Prioritetinė kryptis: Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir atsakingas pirmininkavimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 5.1.
  249. Parengti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai nacionalinę programą I–II Užsienio reikalų ministerija, kitos ministerijos 5.1.
  250. Koordinuoti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai nacionalinės programos įgyvendinimą, atsižvelgiant į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus III–IV Užsienio reikalų ministerija 5.1.
  251. Gerinti administracinius gebėjimus, įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius, informuoti visuomenę apie pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai naudą I–IV Užsienio reikalų ministerija 5.1.
  252. Užtikrinti efektyvų pirmininkavimo funkcijų atlikimą, naudojant pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai sukurtas struktūras ir priemones I–IV Užsienio reikalų ministerija 5.1.
  253. Organizuoti Lietuvoje aukšto lygio susitikimus I–IV Užsienio reikalų ministerija 5.1.
  254. Organizuoti Lietuvoje ekspertų susitikimus I–IV Užsienio reikalų ministerija, kitos ministerijos 5.1.
  255. Rekonstruoti Tarptautinio Vilniaus oro uosto labai svarbių asmenų (VIP) salę II Susisiekimo ministerija 5.1.
  256. Rekonstruoti Tarptautinio Vilniaus oro uosto priešgaisrinę gelbėjimo stotį, tvorą ir keleivių terminalo galerijas IV Susisiekimo ministerija 5.1.
  257. Organizuoti vidaus reikalų statutinių įstaigų veiksmų, skirtų užtikrinti viešąjį saugumą pasirengimo pirmininkauti ir pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu, koordinavimą I–IV Vidaus reikalų ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija Laiku įgyvendintos Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais tarpinstitucinio veiklos plano priemonės, procentais 100 Užsienio reikalų ministerija, kitos ministerijos 5.
  258. Prioritetinė kryptis: glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais, stipresnė sąveika su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis narėmis Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 5.2.
  259. Stiprinti dialogą su Baltijos ir Šiaurės valstybėmis, Vokietija, Lenkija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija: I–IV Užsienio reikalų ministerija organizuoti aukšto lygio vizitus ir reguliarias konsultacijas; įgyvendinti Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos priemonių planą; įgyvendinti ne mažiau kaip 3 NB8 „išminčių grupės“ 2010 metų ataskaitos rekomendacijas; įgyvendinti Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės veiksmų planą 5.2.
  260. Stiprinti dvišalį Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimą: I–IV siekti Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimų Europos ir Baltijos regiono saugumui; Krašto apsaugos ministerija pasirašyti bendrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės kovos su neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis veiksmų planą Užsienio reikalų ministerija 5.2.
  261. Siekiant stiprinti dvišalį Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą, surengti Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos, Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos ir jų sudarytų darbo grupių posėdžius ir susitikimus I–IV Užsienio reikalų ministerija 5.2.
  262. Plėtoti dvišalį bendradarbiavimą su Lenkija gynybos ir saugumo klausimais ir stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje – toliau integruoti Baltijos šalių bendradarbiavimą į Šiaurės šalių bendradarbiavimo formatą I–IV Krašto apsaugos ministerija 5.2.
  263. Įgyvendinti bendrus karinio bendradarbiavimo projektus su Rytų partneriais siekiant juos aktyviau įtraukti į bendrą NATO ir Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politiką, taip pat bendradarbiauti su Gruzija ir Ukraina NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane I–IV Krašto apsaugos ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  264. Aukšto lygio susitikimų su Baltijos ir Šiaurės valstybių, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pareigūnais skaičius 20 Užsienio reikalų ministerija
  265. NATO ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių ginkluotųjų pajėgų atstovų, dalyvavusių mokymo programose Lietuvoje, skaičius 40 Krašto apsaugos ministerija
  266. Įgyvendintos dvišalio bendradarbiavimo karinėje srityje su NATO ir Europos Sąjungai nepriklausančiomis valstybėmis priemonės, numatytos atitinkamų metų planuose, procentais 90 Krašto apsaugos ministerija 5.
  267. Prioritetinė kryptis: nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų gynybos ir saugumo srityje įgyvendinimas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 5.3.
  268. Tęsti Lietuvos kariuomenės transformacijos procesą, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės plėtros perspektyvas, atitiktį ekonominei ir regioninio saugumo būklei I–IV Krašto apsaugos ministerija 5.3.
  269. Plėtoti ir išlaikyti prioritetinius Lietuvos kariuomenės pajėgumus (informacijos perdavimo, oro erdvės stebėjimo, reguliariųjų vienetų manevro sausumoje, teritorinių vienetų manevro sausumoje, oro erdvės gynybos, perdislokuojamo antro lygio medicinos) I–IV Krašto apsaugos ministerija 5.3.
  270. Išlaikyti nustatytą Lietuvos kariuomenės vienetų kovinę parengtį (personalą, įrangą, kovinį rengimą) I–IV Krašto apsaugos ministerija 5.3.
  271. Rengti Lietuvos kariuomenės rezervą ir piliečius valstybės gynybai I–IV Krašto apsaugos ministerija 5.3.
  272. Siekti NATO oro policijos misijos tęstinumo ilgalaikėje perspektyvoje – parengti pasiūlymus dėl didesnės priimančiosios šalies paramos, geresnių treniruočių ir infrastruktūros sąlygų I–IV Krašto apsaugos ministerija 5.3.
  273. Dalyvauti NATO ir Europos Sąjungos vadovaujamose operacijose ir misijose, visų pirma Lietuvai prioritetiniuose regionuose: Krašto apsaugos ministerija perduoti atsakomybę už saugumą Goro provincijoje Afganistano saugumo pajėgoms, užtikrinti palaipsnį ir sklandų Lietuvos kariuomenės pajėgumų išvedimą iš Afganistano Goro provincijos; IV dalyvauti NATO pajėgų judėjimo kontrolės operacijose Kosove daugianacionalinio integruoto logistinio vieneto sudėtyje (angl. MILU); I–IV dalyvauti Europos Sąjungos kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje ATALANTA; III–IV tęsti Specialiųjų operacijų pajėgų ir Oro pajėgų patarėjų grupės veiklą NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistano pietuose, daugiausia dėmesio skirti Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų mokymui ir pasirengimui perimti atsakomybę už saugumą šalyje; I–IV plėsti karinį atstovavimą Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų misijose, atsižvelgiant į galimybes, siųsti karinio mokymo specialistus į karines Europos Sąjungos mokymo misijas arba karinius stebėtojus – į Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijas I–IV 5.3.
  274. Dalyvauti tarptautinėse „Steadfast Jazz 2013“, „Sabre Strike 2013“ ir kitose pratybose, siekti reguliarių NATO pratybų, įskaitant ir pratybas Baltijos regione, taip pat dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NRF) ir Europos Sąjungos kovinių grupių budėjime (skirti Lietuvos kariuomenės pėstininkų kuopą) I–IV Krašto apsaugos ministerija 5.3.
  275. Kartu su Lenkija ir Ukraina tęsti bendros brigados LITPOLUKRBRIG kūrimą ir prisidėti prie Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvų bendros saugumo ir gynybos politikos srityje įgyvendinimo I–IV Krašto apsaugos ministerija 5.3.
  276. Teikti būtiną ir pagal tarptautinius susitarimus prisiimtą priimančiosios šalies paramą, skirtą prisidėti prie veiksmingos NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Lietuvoje veiklos užtikrinimo I–IV Krašto apsaugos ministerija Pagrindiniai rodikliai (svarbiausi rezultatai) Siektina 2013 metų reikšmė Atsakinga institucija
  277. Užtikrinamas Lietuvos oro erdvės, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė iš dalies užtikrinta Krašto apsaugos ministerija
  278. Pagal nustatytus kovinės parengties lygius parengtų Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, skirtų reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, procentas, palyginti su numatytu parengti skaičiumi 100 Krašto apsaugos ministerija
  279. Baziniuose kariniuose mokymuose parengtų karo prievolininkų skaičius 700 Krašto apsaugos ministerija
  280. Karių, parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose kartu su sąjungininkų pajėgomis, procentas 26,1 Krašto apsaugos ministerija
  281. Lietuvos Respublikos įsipareigojimų NATO įvykdymo vertinimas (NATO ekspertų vertinimas gaunamas kas antri metai) vidutiniškai Krašto apsaugos ministerija
  282. Sausumos pajėgumų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir misijose, procentas 4,2 Krašto apsaugos ministerija
  283. Išvystyti prioritetiniai Lietuvos kariuomenės pajėgumai išvystyti nepakankamai Krašto apsaugos ministerija 5.
  284. Prioritetinė kryptis: migracijos politikos gairių nustatymas Svarbiausi darbai Įgyvendinimo terminas, ketvirtis Atsakinga institucija 5.4.
  285. Siekiant stiprinti nelegalios migracijos kontrolę, įvertinti leidimų užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas ir panaikinimo pagrindus ir pateikti pasiūlymus dėl efektyvesnio jų taikymo III Vidaus reikalų ministerija 5.4.
  286. Supaprastinti leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūrą, nustatyti bendrus asmenų priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų standartus IV Vidaus reikalų ministerija 5.4.
  287. Parengti migracijos politikos gairių projektą III Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.