MINISTRO PIRMININKO KANCLERIO MINISTRO PIRMININKO KANCLERIO Į S A K Y M A S DĖL PRIORITETINIŲ TEISĖKŪROS INICIATYVŲ PRISTATYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI METODINIŲ REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO 2013 m. balandžio 24 d. Nr. V-31 Vilnius Vadovaudamasis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975; 2012, Nr. 124-6234), 24 punktu, tvirtinu Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų pristatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei metodines rekomendacijas (pridedama). Ministro Pirmininko kancleris Alminas Mačiulis _________________ PATVIRTINTA Ministro Pirmininko kanclerio 2013 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-31 Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų pristatymo LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI metodinės rekomendacijos 1. Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų pristatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei metodinės rekomendacijos (toliau – metodinės rekomendacijos) nustato rekomendacijas ministerijoms, kaip pristatyti prioritetines teisėkūros iniciatyvas (toliau – iniciatyvos) kartu su numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatais (toliau – poveikio vertinimo rezultatai) svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė). 2. Rengėjai poveikio vertinimo rezultatams Vyriausybei pristatyti parengia pristatymo skaidres (MS PowerPoint programos formatais). 3. Poveikio vertinimo rezultatai turi būti pateikiami koncentruotai. Pateikiama tik svarbiausia, esminė informacija, susijusi su pristatoma iniciatyva, aktuali Vyriausybės nariams. Pristatymo skaidrėse pateikiama informacija turi būti aiški ir suprantama, joje neturėtų būti vartojami terminai, reikalaujantys specialiųjų žinių, išskyrus tuos atvejus, kai nėra galimybės jų apibūdinti kitaip. 4. Pristatymo skaidrėse rekomenduojama pateikti diagramas, grafikus, lenteles ir kita, leidžiančius įvertinti ir palyginti pateikiamą informaciją. 5. Pristatymo skaidrėse nurodoma: 5.1. iniciatyvos pavadinimas. Trumpai ir aiškiai apibrėžiama iniciatyva; 5.2. problema ir siekiamas tikslas. Aiškiai įvardijama, kokią (-ias) problemą (-
- as)ir kaip padės spręsti iniciatyva, kokio konkretaus tikslo (problemos sprendinio) siekiama. Problema ir jos mastas pristatomi pateikiant objektyvius kiekybinius ir (
- ar)kokybinius įvertinimus; 5.3. alternatyvos. Pateikiamos poveikio vertinimo metu išskirtos ir vertintos iniciatyvos alternatyvos status quo (esamai situacijai), aiškiai nurodomi jų esminiai skirtumai. Iniciatyvos alternatyvos formuluojamos aiškiai, kad jos būtų suprantamos vienareikšmiškai ir negalėtų būti įvairiai interpretuojamos; 5.4. poveikio vertinimo rezultatai. Išdėstomi pagrindiniai status quo ir visų vertintų alternatyvų poveikio vertinimo rezultatai. Pateikiamos galimos teigiamos (įskaitant naudą) ir neigiamos (įskaitant sąnaudas), tiesioginės ir netiesioginės status quo ir visų alternatyvų įgyvendinimo pasekmės vienodais poveikio vertinimo aspektais (informacija apie visas iniciatyvos įgyvendinimo pasekmes turi būti visapusiška ir objektyvi, poveikio vertinimo rezultatai negali būti sąmoningai nepateikiami): 5.4.1. trumpai ir konkrečiai nurodomas poveikis atitinkamai sričiai (kiek įmanoma, išreiškiamas kiekybiškai). Pateikiama kiekybinė informacija (skaičiai, duomenys, įverčiai ir kita) turi būti patikima ir patikrinama. Rengėjai, prireikus, turi pateikti informaciją, kaip vieni ar kiti duomenys buvo gauti ir interpretuoti; 5.4.2. poveikis valstybės finansams – pateikiamas apskaičiuotas kiekybinis įvertinimas, kiek Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų reikės kiekvienai konkrečiai alternatyvai įgyvendinti ir kiek šių lėšų reikia status quo; nurodoma, kieno ir kokiomis lėšomis iniciatyva bus (yra) įgyvendinama; nurodoma, kaip iniciatyvos įgyvendinimas paveiks valdžios sektoriaus finansus. Turi būti įvertintos visų institucijų, kurios dalyvauja status quo ir turės dalyvauti įgyvendinant visas vertintas alternatyvas, patiriamos sąnaudos, visi ištekliai ir priemonės (administracinės, organizacinės, žmogiškųjų išteklių, finansinės ir kitos), kurių reikia status quo ir reikės visoms vertintoms alternatyvoms įgyvendinti; 5.4.3. poveikis administracinei naštai – pateikiamas apskaičiuotas poveikio piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai kiekybinis (jeigu neįmanoma – kokybinis) įvertinimas arba pagrindžiama, kodėl šie subjektai administracinės naštos nepatirs; 5.4.4. poveikis ekonomikai – pateikiamas poveikio ekonominėms, verslo ir konkurencijos sąlygoms įvertinimas (taip pat ir poveikio ūkio subjektų administracinei naštai kiekybinis įvertinimas); 5.4.5. prireikus poveikis kitoms sritims (socialinei aplinkai, viešojo valdymo sistemai, aplinkai, regionų plėtrai, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai ir kita); 5.5. poveikio vertinimo rezultatų palyginimas. Pateikiamos status quo ir visų vertintų alternatyvų poveikio vertinimo rezultatų palyginimo išvados – nurodoma ir atitinkamai argumentuojama: 5.5.1. kuri iš alternatyvų ar status quo yra efektyviausia (pasiekiamas tas pats ar geresnis rezultatas mažesnėmis sąnaudomis). Palyginama, kurios iš alternatyvų ar status quo nauda ir sąnaudos yra didžiausios ir mažiausios; kuri teigiamai ir neigiamai paveiks daugiausia visuomenės grupių – koks tokio poveikio mastas, kas ir kokias sąnaudas ir naudą patirs; 5.5.2. kurios nauda pasireikš greičiausiai; 5.5.3. kurios poveikio efektas bus trumpiausias / ilgiausias, stipriausias / silpniausias ir panašiai; 5.5.4. ir (
- ar)kiti konkrečiu atveju aktualūs parametrai; 5.6. siūloma alternatyva. Rengėjai pasiūlo optimalią alternatyvą, kuri, jų manymu, geriausiai išspręs problemą (-
- as)ir leis pasiekti keliamus tikslus. Siūloma alternatyva numatomas teisinis reguliavimas turi būti proporcingas problemos mastui ir keliamiems tikslams; 5.7. tolesni veiksmai. Išvardijami veiksmai (pavyzdžiui, esamo teisinio reguliavimo pakeitimų ar naujo teisinio reguliavimo rengimas; institucijų struktūriniai pokyčiai; institucijų esamų funkcijų keitimas, perdavimas, panaikinimas ar naujų funkcijų formavimas; valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimas ir mokymas; sutarčių su atitinkamais subjektais rengimas ir sudarymas ir kita), kuriuos reikės atlikti Vyriausybei pasirinkus rengėjų siūlomą alternatyvą, nurodomi terminai, iki kada šie veiksmai turės būti atlikti, ir institucijos, kurios turės šiuos veiksmus atlikti; 5.8. kita svarbi informacija. Šią informaciją rengėjai gali pateikti atsižvelgdami į pristatomos iniciatyvos specifiškumą. Pristatymo skaidrėse siūloma pateikti trumpą informaciją apie užsienio šalių patirtį ir atitinkamos (-ų) problemos (-ų) sprendimo praktiką. Ypač aktuali yra pagal įvairius parametrus panašių, kaimyninių ir atitinkamoje srityje pažangiausių šalių patirtis. 6. Prie pristatymo skaidrių pridedama užpildyta Numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažyma, kurios forma pateikiama Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975; 2012, Nr. 124-6234), 2 priede, taip pat informacija apie atliktus skaičiavimus, naudotus duomenų šaltinius, prielaidos, kuriomis vadovautasi atliekant vertinimą, kita vertinimą pagrindžianti informacija. _________________