VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO Į S A K Y M A S DĖL KIAULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIŲ MĖSOS KOKYBĘ METODIKOS PATVIRTINIMO 2013 m. gegužės 23 d. Nr. 1A-25 Vilnius Vadovaudamasis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-228 (Žin., 2007, Nr. 54-2102; 2011, Nr.14-616), 5.13 punktu, t v i r t i n u Kiaulių vertinimo pagal palikuonių mėsos kokybę metodiką (pridedama). Viršininkas Arūnas Jurgaitis _________________ PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1A-25 KIAULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIŲ MĖSOS KOKYBĘ METODIKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši metodika reglamentuoja veislinių kuilių ir paršavedžių, vertinamų kontrolinio penėjimo metodu, įvertinimą pagal palikuonių mėsos kokybės rodiklius.
2. Veislinių kuilių ir paršavedžių vertinimo pagal palikuonių mėsos kokybę duomenys registruojami Kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje (ŽŪIKVC KVIS). II. VEISLINIŲ KIAULIŲ VERTINIMAS PAGAL PALIKUONIŲ MĖSOS KOKYBĖS RODIKLIUS
3. Veislinis kuilys pagal palikuonių mėsos kokybės rodiklius vertinamas ne mažiau kaip iš trijų su juo sukergtų paršavedžių šešių palikuonių (po kiaulaitę ir kastratą iš kiekvieno lizdo) mėsos kokybę.
4. Paršavedė pagal palikuonių mėsos kokybės rodiklius vertinama pagal jos vados dviejų paršelių (kiaulaitė ir kastratas) mėsos kokybę.
5. Mėginiai mėsos kokybiniams rodikliams tirti imami atlikus kontrolinį skerdimą ir skerdenų įvertinimą, t. y. po skerdenos atvėsinimo praėjus 24 valandoms.
6. Mėginiai tyrimams imami iš ilgiausiojo nugaros raumens (musculus longissimus dorsi) tarpe tarp 12 ir paskutinio šonkaulio. Imama 500–550 g raumens.
7. Mėsos kokybės rodikliai nustatomi praėjus 48 valandoms po kontrolinio skerdimo. Mėginiai laikomi šaldytuve +4? C temperatūroje.
8. Praėjus 48 valandoms po kontrolinio skerdimo, laboratorijoje nustatoma: 8.
9. mėsos pH (matuojama pH-metru); 8.
10. mėsos spalva pagal CIE-LAB metodą, matuojant spalvos šviesumą (L), spalvos sodrumą (b) ir spalvos toną (a); 8.
11. sausos medžiagos; 8.
12. mėsos vandeningumas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val. laikant pakabintą specialiuose maišeliuose su tinkleliu + 4 oC temperatūroje; 8.
13. mėsos vandens rišlumas pagal Grau ir Hammo metodą; 8.
14. mėsos kietumas pagal Warner-Bratzler metodą; 8.
15. mėsos virimo nuostoliai nustatomi mėsą verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min. Nustatoma pagal mėsos mėginio svorio pokyčius sveriant prieš virimą ir po virimo; 8.
16. riebalų kiekis nustatomas Soksleto metodu; 8.
17. proteinai nustatomi Kjeldalio arba Lowri metodu; 8.
18. pelenai nustatomi sudeginant mėsos organinę medžiagą prie 600–800 oC.
19. Veislinių kuilių linijoms nustatomas ir mėsos proteinų visavertiškumas.
20. Kokybiškos kiaulienos, atitinkančios aukštos vertės mėsos kokybę, rodiklių svyravimo ribos: Rodiklis Mėsos kokybės rodiklių svyravimo ribos pH 5,5–5,9 Mėsos spalva L* a* b* 48–58 7,0–11,0 6,0–9,0 s.m., % 22,0–28,0 Mėsos vandeningumas, % 3–7 Mėsos vandens rišlumas, % 60,0–65,0 Mėsos kietumas, kg/cm2 0,7–2,0 Virimo nuostoliai, % 19–30 Tarpraumeniniai riebalai, % 2,2–3,5 Proteinai, % 18–24 Pelenai, % 1,0–1,4
21. Mėsos kokybės rodikliai (pH, spalva, vandeningumas, tarpraumeniniai riebalai) įskaičiuojami į vertinamojo kuilio ir paršavedės, vertinamų pagal kontrolinio penėjimo ir mėsos kokybės vertinimo metodą, selekcinį indeksą.
22. Kiti mėsos kokybės rodikliai (sausos medžiagos, mėsos vandens rišlumas, mėsos kietumas, virimo nuostoliai, proteinai, pelenai) registruojami kiaulių veislininkystės informacinėje sistemoje ir naudojami vertinant kuilį ir paršavedę BLUP metodu. _________________