DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 18 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO

(2)2013 m. gegužės 31 d. Nr. 473 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-175 1 punkto 1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP- 2146

(2)(toliau – Įstatymo projektas) tikslams – numatyti lengvesnį būdą akcininkams spręsti nesutarimus neperkeliant ginčo į teismą, gerinti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (toliau kartu – bendrovė) veiklą ir suteikti galimybę akcininkams, turintiems 1/2 bendrovės akcijų, susipažinti su visais bendrovės dokumentais, ir Įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodytai teisinio reguliavimo priemonei.

1. Nepritarti Įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodytoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių: 2.
2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje teikiami pasiūlymai nesuderinami su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) (toliau – Įstatymas) įtvirtinta bendrovės organų kompetencija ir jos atskyrimo principu, kai bendrovėje sudaroma stebėtojų taryba. Įstatymas nustato bendrovių organų struktūrą, atskiria bendrovės valdymo ir priežiūros funkcijas, nurodydamas jas atliekančius organus ir jų kompetenciją. Įstatyme įtvirtinta, kad stebėtojų tarybos funkcijos, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, kitų bendrovės organų kompetencijai nepriskiriamos; visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų; tuo atveju, jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus Įstatymo nustatytas išimtis (Įstatymo 19 straipsnis). Valdybos narių (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) rinkimas ir jų atšaukimas iš pareigų priskirtinas stebėtojų tarybos kompetencijai (Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bendrovės valdybos narius (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovą) renka, valdybą ir jos narius (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovą) atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 2 straipsnyje teikiami siūlymai nesuderinami su Įstatyme įtvirtinta stebėtojų tarybos teise atšaukti valdybą ar jos narius (kai valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovą), nes jos išrinktų valdybos narių (kai valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) įgaliojimai pasibaigtų ne pačiai stebėtojų tarybai priėmus sprendimą atšaukti valdybą ar jos narius (kai valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovą), o visuotiniam akcininkų susirinkimui nepatvirtinus bendrovės privalomų tvirtinti metinių ataskaitų. 2.
3. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nepagrįstai riboja akcininkų teises, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Kaip pažymėta šio nutarimo 1 punkte, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę atšaukti savo išrinktą bendrovės valdybą ar jos narius, bendrovės vadovą (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų apribotos akcininkų teisės dalyvauti bendrovės valdyme ir įgyvendinti Įstatymo jiems suteiktas teises dėl bendrovės organų ar jų narių atšaukimo, nes visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta bendrovės valdyba, jos nariai ar bendrovės vadovas netektų savo įgaliojimų, jeigu nebūtų priimtas sprendimas dėl jų atšaukimo. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Teisingumo ministras, laikinai einantis ūkio ministro pareigas Juozas Bernatonis _________________