TEISĖJŲ TARYBOS

TEISĖJŲ TARYBOS TEISĖJŲ TARYBOS N U T A R I M A S DĖL TEISĖJŲ ETIKOS IR DRAUSMĖS KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2013 m. vasario 1 d. Nr. 13P-9-(7.1.2) Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649; 2003, Nr. 17-700; 2006, Nr. 60-2121; 2008, Nr. 81-3186; 2009, Nr. 147-6559) 85 straipsnio 4 dalimi ir 120 straipsnio 9 punktu, Teisėjų taryba nutaria:

1. Patvirtinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios: 2.
3. Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 13P-226-(7.1.2) „Dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų patvirtinimo“; 2.
4. Teisėjų tarybos 2009 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 13P-106-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 13P-226-(7.1.2) „Dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; 2.
5. Teisėjų tarybos 2010 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 13P-77-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 13P-226-(7.1.2) „Dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pirmininkas Gintaras Kryževičius Sekretorė Laima Garnelienė PATVIRTINTA Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) TEISĖJŲ ETIKOS IR DRAUSMĖS KOMISIJOS NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai nustato Teisėjų etikos ir drausmės komisijos darbo tvarką, jos posėdžių šaukimo ir vedimo, sprendimų priėmimo tvarką, teisėjų konsultavimo etikos klausimais, išvados, ar buvo laikytasi teisėjų etikos reikalavimų teikimo, drausmės bylų teisėjams iškėlimo procedūrą, teisėjo, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas, teises ir pareigas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių teises ir pareigas vykdant jiems priskirtas funkcijas.
7. Teisėjų etikos ir drausmės komisija (toliau – Komisija) yra teismų savivaldos institucija, konsultuojanti teisėjus etikos klausimais, teikianti išvadas, ar buvo laikytasi teisėjų etikos reikalavimų, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus.
8. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Teismų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiais nuostatais.
9. Komisijos veikla grindžiama kolegialumo, nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo, nekaltumo prezumpcijos ir kitais principais. II. KOMISIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10. Komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų drausminės atsakomybės realizavimą.
11. Komisijos uždaviniai: 6.
12. laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; 6.
13. kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; 6.
14. Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; 6.
15. teikti išvadas ir konsultacijas teisėjų etikos klausimais. III. KOMISIJOS SUDĖTIS, TEISĖS IR PAREIGOS
16. Komisija sudaroma iš septynių narių. Du Komisijos narius skiria Respublikos Prezidentas, vieną – Seimo Pirmininkas, keturis – Teisėjų taryba. Komisijos narius teisėjus Teisėjų taryba skiria savo įgaliojimų laikui. Komisijos narius visuomenės atstovus Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas skiria savo įgaliojimų laikui arba kitam terminui. Įgaliojimams pasibaigus, Komisijos nariai ir pirmininkas laikinai vykdo savo pareigas iki Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Teisėjų taryba naujai paskiria Komisijos narius.
17. Iš paskirtų Komisijos narių Teisėjų taryba renka Komisijos pirmininką.
18. Komisijos pirmininkas: 9.
19. šaukia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja; 9.
20. kartu su Komisijos posėdžių sekretoriumi pasirašo Komisijos posėdžių protokolus; 9.
21. paskiria Komisijos narį, kuris parengia medžiagą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui pagal gautą teikimą, turi kitas šių nuostatų 22 punkte numatytas teises; 9.
22. Komisijos vardu kreipiasi į Teisėjų tarybą dėl sutikimo iškelti drausmės bylą teisėjui, kuris yra Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys; 9.
23. perduoda Teisėjų garbės teismui teisėjui iškeltą drausmės bylą; 9.
24. atstovauja Komisijai teismuose, teismų savivaldos, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ar organizacijose arba įgalioja jai atstovauti kitą Komisijos narį; 9.
25. pasirašo Komisijos vardu raštus; 9.
26. gali pavesti Komisijos sekretoriui organizuoti Komisijos posėdį.
27. Komisijos narys: 10.
28. dalyvauja Komisijos posėdžiuose, o tuo atveju, kai negali dalyvauti posėdyje, informuoja apie tai Komisijos pirmininką arba sekretorių; 10.
29. Komisijos pirmininko pavedimu rengia medžiagą Komisijos posėdžiui. Rengdamas medžiagą Komisijos narys turi šių nuostatų 23 punkte numatytas teises.
30. Kai Komisijos pirmininkas laikinai negali atlikti šiuose nuostatuose numatytų funkcijų dėl ligos, išvykimo iš Lietuvos Respublikos ar kitų priežasčių, jas atlieka Komisijos pirmininko potvarkiu paskirtas Komisijos narys, o nesant tokio potvarkio – vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Apie negalėjimą atlikti savo funkcijų Komisijos pirmininkas pagal galimybes praneša Komisijos nariams arba Komisijos sekretoriui.
31. Komisijos pirmininko ir Komisijos nario įgaliojimai pasibaigia šiais atvejais: 12.
32. pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 12.
33. pasibaigia terminas, kuriam jis buvo paskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu; 12.
34. jis savo noru atsistatydina iš Komisijos pirmininko ar Komisijos nario pareigų; 12.
35. įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą; 12.
36. jis atšaukiamas iš Komisijos nario pareigų.
37. Komisijos narys atšaukiamas iš šių pareigų, jeigu jį paskyręs subjektas priima motyvuotą sprendimą, kad šis narys netinkamai atlieka jam priskirtas Komisijos nario funkcijas.
38. Komisijos nario – teisėjo – įgaliojimai sustabdomi Teisėjų tarybos sprendimu, kai jam iškeliama drausmės byla. IV. DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMO pagrindai, ASMENYS, TURINTYS TEISĘ SIŪLYTI IŠKELTI DRAUSMĖS BYLĄ TEISĖJUI
39. Drausmės bylą teisėjui iškelia Komisija, kai yra drausmės bylos iškėlimo pagrindas.
40. Drausmės bylos iškėlimo pagrindas – požymių, kad teisėjo veiksmuose yra nusižengimų, numatytų Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, nustatymas.
41. Drausminės atsakomybės pagrindai: 17.
42. teisėjo vardą žeminantis poelgis: 17.1.
43. su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui, 17.1.
44. bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties; 17.
45. kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas; 17.
46. įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymas.
47. Siūlyti Komisijai iškelti teisėjui drausmės bylą pateikiant motyvuotą teikimą turi teisę: 18.
48. Teisėjų taryba; 18.
49. teismo, kuriame dirba teisėjas, pirmininkas; 18.
50. bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas; 18.
51. kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
52. Lietuvos vyriausiojo administracinio ir apygardų administracinių teismų pirmininkai neturi teisės siūlyti iškelti drausmės bylos bendrosios kompetencijos teismų teisėjams, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų pirmininkai neturi teisės siūlyti iškelti drausmės bylos administracinių teismų teisėjams.
53. Asmenų prašymai iškelti drausmės bylą, kuriuose nurodytas teisėjas, padaręs konkretų nusižengimą ir šį nusižengimą pagrindžiantys argumentai, laikomi teikimais dėl drausmės bylos iškėlimo. Teikimai iškelti teisėjui drausmės bylą turi būti motyvuoti, surašyti valstybine kalba ir pasirašyti. Teikimai Komisijai paprastai pateikiami paštu. Elektroniniu paštu gauti teikimai laikomi atitinkančiais reikalavimus, jei jie pasirašyti elektroniniu parašu. Šie reikalavimai atitinkamai taikomi ir kreipiantis dėl išvados, ar teisėjas laikėsi teisėjų etikos reikalavimų.
54. Kreiptis į Komisiją dėl konsultacijos turi teisę teisėjas, pateikdamas prašymą raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis. Jame turi būti išdėstytos su teisėjo asmeniu ar jo veikla susijusios aplinkybės, dėl kurių teisėjui kyla abejonių etikos požiūriu. V. TEIKIMO PRIĖMIMAS IR PASIRENGIMAS JĮ NAGRINĖTI
55. Komisijos pirmininkas, gavęs teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui ir, esant būtinumui, pareikalavęs papildomų duomenų, priima vieną iš šių sprendimų: 22.
56. perduoda teikimą kartu su gauta medžiaga Komisijos nariui, kuris parengia medžiagą nagrinėti Komisijos posėdyje; 22.
57. perduoda teikimą teismo, kuriame teisėjas dirba, arba aukštesnės pakopos teismo pirmininkui, paveda atlikti tyrimą ir pateikti tyrimo rezultatus; 22.
58. informuoja teikimą pateikusį asmenį apie teikimo nenagrinėjimą, jeigu: 22.3.
59. teikime nurodytų aplinkybių, susijusių su teismo procesine ar kita veikla, tyrimas aiškiai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme įtvirtintą teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą; 22.3.
60. jau yra priimtas sprendimas dėl konkrečių skundžiamų teisėjo veiksmų ir teikime nėra nurodyta naujų aplinkybių, galimai sudarančių drausmės bylos iškėlimo pagrindą; 22.3.
61. teikimas neatitinka šių nuostatų 20 punkto reikalavimų ar Komisija neturi įgaliojimų spręsti teikime nurodytų klausimų; 22.
62. perduoda Komisijai artimiausiame posėdyje spręsti klausimą dėl 22.1, 22.2 ar 22.3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo.
63. Komisijos narys, iš Komisijos pirmininko gavęs teikimą ir medžiagą, jų nagrinėjimo paruošimui Komisijos posėdyje turi teisę: 23.
64. pareikalauti iš teisėjo, kuriam siūloma iškelti drausmės bylą, paaiškinimo; paaiškinimui surašyti turi būti skiriamas protingas terminas; paaiškinimo negavimas per nustatytą terminą nėra kliūtis kelti drausmės bylą; 23.
65. organizuoti teisėjo darbo patikrinimą; tai atlikdamas Komisijos narys turi teisę susipažinti su visomis teisėjui perduotomis nagrinėti ir išnagrinėtomis bylomis, daryti jų nuorašus, prireikus, paimti bylas.
66. Komisijos narys, parengęs medžiagą nagrinėti Komisijos posėdyje, apie tai informuoja Komisijos pirmininką ar Komisijos sekretorių. VI. KOMISIJOS POSĖDŽIAI IR SPRENDIMAI
67. Komisijos posėdžiai paprastai vyksta Nacionalinės teismų administracijos patalpose. Komisijos posėdžius šaukia Komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas posėdžių datą ir laiką nustato atsižvelgdamas į Komisijos narių darbotvarkę ir Teismų įstatymo 84 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus. Apie Komisijos posėdį pranešama teisėjui, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas bus nagrinėjamas. Komisijos posėdžio darbotvarkė, nurodant, kokio asmens teikimas bus nagrinėjamas, ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio, skelbiama Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje.
68. Komisijos narių dalyvavimas Komisijos posėdžiuose yra būtinas. Neatvykimas į Komisijos posėdį gali būti pagrįstas svarbiomis priežastimis.
69. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 Komisijos nariai.
70. Jeigu iškelti drausmės bylą siūlo Komisijos narys, drausmės bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas tam Komisijos nariui nedalyvaujant.
71. Komisijoje priimtą teikimą pristato Komisijos narys, kuriam buvo pavesta parengti jį nagrinėti Komisijos posėdyje.
72. Komisijos narys pristato gautą teikimą, surinktą medžiagą, pasiaiškinimus, teisėjo darbo patikrinimo rezultatus ir kitas drausmės bylos iškėlimo klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes.
73. Teisėjui, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas, jam pageidaujant ar Komisijai nusprendus, turi būti sudaryta galimybė būti išklausytam Komisijos posėdyje. Atitinkamo teismo administracija turi sudaryti galimybę minėtam teisėjui dalyvauti Komisijos posėdyje. Komisijos posėdyje, jeigu Komisija nusprendžia, kad tai būtina, taip pat gali būti išklausyti ir kiti asmenys, galintys pateikti duomenų, reikšmingų svarstomam klausimui. Komisija teikimus nagrinėja viešai, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą.
74. Komisijos posėdis protokoluojamas ir daromas jo garso įrašas. Protokolą pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Komisijai nutarus posėdžio eiga gali būti fiksuojama ir vaizdo priemonėmis.
75. Sprendimai Komisijos posėdyje priimami dalyvaujant tik Komisijos nariams.
76. Komisijos sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 4 Komisijos nariai.
77. Komisija, išnagrinėjusi teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo, priima vieną iš šių sprendimų: 35.
78. iškelti teisėjui drausmės bylą ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui; 35.
79. atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei nėra nustatyta drausminės bylos iškėlimo pagrindo; 35.
80. atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei teisėjas pripažįsta padaręs nusižengimą ir dėl nusižengimo pobūdžio, pasekmių, teisėjo ankstesnio darbo, teisėjo požiūrio į padarytą nusižengimą ir pastangas pasekmėms pašalinti bei dėl kitų panašaus pobūdžio aplinkybių Komisija nusprendžia, jog apsvarstymas Komisijoje yra pakankamas poveikis teisėjui; 35.
81. atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo tos dienos, kai apie drausmės bylos iškėlimo pagrindo buvimą sužinojo Komisija. Drausmės bylos iškėlimo pagrindo buvimo sužinojimo diena yra laikoma teikimo gavimo diena, o jeigu 22.2 punkto pagrindu buvo atliekamas tyrimas – atlikto tyrimo medžiagos gavimo diena. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kai teisėjas nedirbo dėl ligos arba atostogų; 35.
82. atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei praėjo daugiau kaip treji metai nuo teisėjo veikos, kuri sudaro drausmės bylos iškėlimo pagrindą; 35.
83. atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, kuris yra Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys, kai Teisėjų taryba atsisakė duoti sutikimą; 35.
84. atidėti klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui sprendimą ir kreiptis į Teisėjų tarybą dėl sutikimo iškelti drausmės bylą šiam teisėjui, jei jis yra Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys; 35.
85. atidėti klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui sprendimą, pavedant Komisijos nariui surinkti papildomų įrodymų arba jeigu to pagrįstai prašo teisėjas, kuriam siūloma iškelti drausmės bylą. Klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui sprendimas gali būti atidėtas neviršijant terminų, numatytų Teismų įstatymo 84 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
86. Komisijos priimtas sprendimas paskelbiamas Komisijos posėdyje trumpai išdėstant motyvus.
87. Komisijos sprendimai, nurodyti 35.4–35.8 punktuose ir kiti procedūriniai sprendimai tik įrašomi į posėdžio protokolą, neįforminant jų atskirais dokumentais.
88. 35.1–35.3 punktuose nurodyti sprendimai (su įžangine, aprašomąja, motyvuojamąja ir rezoliucine dalimis) surašomi ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po sprendimo priėmimo. Sprendime nurodoma Komisijos pavadinimas, Komisijos nariai, kurie nagrinėjo klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo, drausmės bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo vieta ir laikas, teisėjo, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas, vardas, pavardė ir pareigos, asmuo, pareiškęs teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo, Komisijos posėdyje dalyvavę asmenys, posėdžio sekretorius, protokolavęs Komisijos posėdį, teisėjo veika, dėl kurios padarymo teisėjui buvo siūloma iškelti drausmės bylą, kitos aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta priimant sprendimą, priimto sprendimo argumentai, kuriais Komisija grindžia padarytas išvadas. Sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.
89. Jei teisėjui drausmės byla iškeliama dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos, teisėjas nuo šios bylos nušalinamas. Nušalinimo klausimą įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismo pirmininkas, informuotas apie drausmės bylos teisėjui iškėlimą.
90. Teisėjui, kurio atžvilgiu išnagrinėtas klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo, Komisijos priimto sprendimo kopija (protokolo išrašas) ne vėliau kaip kitą dieną po sprendimo (protokolo) surašymo nusiunčiama į jo darbovietę. Sprendimo kopija (protokolo išrašas) taip pat išsiunčiami iškelti drausmės bylą siūliusiam subjektui ir teismo, kuriame teisėjas dirba, pirmininkui. Sprendimo, kuriuo iškelta drausmės byla, kopija nusiunčiama Teisėjų tarybai ir Lietuvos Respublikos Prezidentui.
91. 35.1 ir 35.3 punktuose nurodyti sprendimai skelbiami atskiroje Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapio skiltyje, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, viešai paskelbiamos tik rezoliucinės dalys.
92. Komisijos priimti sprendimai neskundžiami. VII. KONSULTACIJŲ IR IŠVADŲ TEIKIMAS
93. Teisėjų kreipimaisi dėl konsultacijų etikos klausimais bei kitų asmenų prašymai pateikti išvadą, ar teisėjas laikėsi teisėjų etikos reikalavimų, nagrinėjami Komisijos posėdžiuose. Komisijos pirmininkas turi teisę prieš teikdamas klausimą svarstyti Komisijos posėdyje pareikalauti papildomų duomenų.
94. Komisijos išvadai, ar teisėjas laikėsi teisėjų etikos reikalavimų, taikomi šių nuostatų 34 ir 38 punkto reikalavimai. Į teisėjo prašymą dėl konsultacijos teikiamas rašytinis atsakymas, kurį pasirašo Komisijos pirmininkas. VIII. TEISĖJO, KURIO DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMO KLAUSIMAS NAGRINĖJAMAS, TEISĖS
95. Teisėjas, kuriam siūloma iškelti drausmės bylą, turi teisę: 45.
96. susipažinti su teikimo dėl drausmės bylos iškėlimo turiniu; 45.
97. raštu ir žodžiu duoti paaiškinimus Komisijai, pateikti reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus; 45.
98. dalyvauti Komisijos posėdyje, kai nagrinėjamas drausmės bylos iškėlimo klausimas; 45.
99. būti atstovaujamas Komisijos posėdyje teisėjų visuomeninės organizacijos atstovo arba advokato; 45.
100. būti informuotas apie Komisijos priimtą sprendimą ar gauti jo kopiją. IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
101. Komisija atskaitinga Teisėjų tarybai.
102. Komisiją aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija skiria Komisijos sekretorių, kuris nėra Komisijos narys.
103. Komisijos sekretorius: 48.
104. tvarko Komisijos dokumentų apskaitą; 48.
105. atlieka Komisijos posėdžių sekretoriaus funkcijas: protokoluoja posėdžius, kartu su Komisijos pirmininku pasirašo posėdžių protokolus; 48.
106. Komisijos pirmininko pavedimu pasirašo kvietimus, pranešimus apie Komisijos posėdžio laiką ir vietą; 48.
107. rengia Komisijos dokumentus, atlieka kitus Komisijos pirmininko pavedimus, susijusius su Komisijos veikla. _________________