1997 METŲ BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAI

1997 METŲ BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAI 1997 METŲ BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS 1998 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PROJEKTŲ PAGRINDINĖS NUOSTATOS 1997 METŲ REZULTATAI Pagal Ūkio ministerijos skaičiavimus bendrasis vidaus produktas (BVP) 1997 metais (palyginamomis 1996 metų kainomis) sudarys 32683mln.litų, arba bus didesnis 5 procentais. Atsižvelgus į prognozuojamą 1997 metų 12 mėnesių infliaciją (10proc.), BVP faktinėmis kainomis numatomas 36600mln.litų, iš to skaičiaus pramonėje jis sudarys 28,1proc. viso BVP, prekyboje - 23,1proc., žemės ūkyje - 10,4proc., pervežimuose ir ryšiuose - 8,9proc., statyboje - 7proc. Šalyje prognozuojama 1208,6tūkst. samdomų darbuotojų. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 712 litų. Numatoma valstybės skola 1998m. sausio 1 d. - 5729mln.litų, iš jų: vidaus skola - 1650mln.litų ir užsienio skola - 4079mln.litų (be garantinių paskolų). Tai sudaro 15,65 procento BVP, 1997m. sausio 1d. valstybės skola be garantinių paskolų sudarė 19,5proc. BVP. Nacionalinio biudžeto pajamos 1997 metais pagal patvirtintus valstybės ir savivaldybių biudžetus sudaro 7905mln.litų, iš kurių didžiausia dalis (43,3proc.) buvo planuojama gauti iš pridėtinės vertės mokesčio, fizinių asmenų pajamų mokesčio (21,7proc.), akcizų (15,7proc.). Numatoma, kad šiais metais į nacionalinį biudžetą įplauks 7970mln.litų, arba 65mln.litų daugiau negu planuota (100,8proc.). Pajamos sudarys 21,7proc. bendrojo vidaus produkto. Fizinių asmenų pajamų mokesčio numatoma gauti 70mln.litų daugiau negu planuota, prekybos ir sandorių mokesčių - 151mln.litų, juridinių asmenų pelno mokesčio - beveik 9mln.litų daugiau. Nacionalinio ir valstybės biudžeto 1997 metų numatomos pajamos pateikiamos 1 ir 2 priedėliuose. 1998 METŲ BIUDŽETO PROJEKTAS Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, susiklosčiusia ūkio struktūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, Vyriausybės priimtomis socialinio ekonominio vystymo programomis. Valstybės biudžeto projektas paruoštas kartu su ministerijomis, departamentais, kitomis valstybinėmis institucijomis. Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta metodika ir pagal Finansų bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos derybų protokolą suderintais rodikliais. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektai sudaryti remiantis ekonominėmis ir socialinėmis prognozėmis, bendrojo vidaus produkto, finansinių išteklių, gyventojų pajamų ir kitais ekonominiais rodikliais, patvirtintomis atlyginimų, stipendijų, kompensacijų normomis ir atskaitymų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą projektuojamais normatyvais. Pagal Lietuvos Respublikos makroekonominių rodiklių prognozę bendrasis vidaus produktas 1998 metais faktinėmis kainomis sudarys 42310mln.litų, t.y. bus 15,6proc. didesnis negu 1997m. (36600mln.litų). Bendrojo vidaus produkto struktūra, palyginti su 1997 metais, keičiasi didėjant pramonės, paslaugų ir prekybos lyginamajai daliai. Pramonės lyginamoji dalis padidės nuo 28,1proc. 1997 metais iki 28,7proc. 1998 metais,ryšių - atitinkamai nuo 2,6proc. iki 3,1proc., pervežimų - nuo 6,3proc. iki 6,4proc., prekybos - nuo 23,1proc. iki 23,3 procento. Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis 1993 metų kainomis padidės, palyginti su 1997 metais, 7proc. ir sudarys 13441mln.litų (1997m. - 12562mln.litų). Prekių eksportas planuojamais metais sudarys 19530mln.litų, prekių importas - 24525mln.litų. Užsienio prekybos balanso deficitas sudarys 4995mln.litų. Užsienio prekybos balanso dalis - deficitas, palyginti su 1997 metais, sudarys 11,8 proc. bendrojo vidaus produkto, užsienio prekybos deficitas sumažės 1,3 procento. Planuojama, kad 1998 metais padidės samdomų darbuotojų skaičius ir sudarys 1281,1tūkst. žmonių (1997 metais - 1208,6tūkst. žmonių). Šiais metais prognozuojama 12 mėnesių infliacija sudarys 10proc., o 1998 metais - 6procentus. NACIONALINIO BIUDŽETO PAJAMOS Biudžeto 1998 metų pajamų projektas parengtas pagal makroekonominių rodiklių prognozę, pritaikant makroekonominio modeliavimo metodus. Faktiniai duomenys paimti iš oficialių Statistikos departamento biuletenių, o prognoziniai skaičiai - iš Ūkio ministerijos paruoštų prognozių. Taip buvo atsižvelgta į faktinę mokesčių dinamiką 1996 ir 1997 metais, turint galvoje mokesčių įstatymų pasikeitimus per šį laikotarpį. 1998 metų biudžeto prognozė parengta pagal kiekvieną mokesčių rūšį. 1998m. nacionalinio biudžeto pajamų planuojama gauti 9191,9mln.litų. Tai sudaro 16,3proc. daugiau, negu šių metų biudžeto pajamų patvirtintas planas (7905mln.litų) ir 15,3proc. daugiau negu numatoma įvykdyti šiais metais. Nacionalinio biudžeto pajamos sudaro 21,7proc. bendrojo vidaus produkto. Fizinių asmenų pajamų mokesčio numatoma surinkti 1943,0mln.litų, arba 8,9proc. daugiau negu numatoma įvykdyti šiais metais ir 13,3proc. daugiau negu šių metų patvirtintas planas. Šis mokestis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad darbo apmokėjimo dalis nuo BVP padidės 15proc., o infliacija sudarys 6proc. Taip pat atsižvelgta į faktinę darbo jėgos struktūros dinamiką. Nuo 1998m. šis mokestis bus įskaitomas į savivaldybių biudžetus. Juridinių asmenų pelno mokestis prognozuojamas atsižvelgiant į pelno bei įplaukų dinamiką. Nuo 1997m. liepos 1d. įsigaliojo Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, numatantys užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, apmokestinamųjų pajamų rūšis ir tvarką. Siekiant skatinti investicinius procesus Lietuvoje, pelnas, panaudotas investicijoms, yra neapmokestinamas. Be to, leidžiama perkelti einamųjų metų ūkinės veiklos nuostolius į kitus finansinius metus, bet ne ilgiau kaip 3 metus paeiliui. Šio mokesčio biudžeto pajamų projekte numatyta 621,8mln.litų, t.y. kaip ir šiais metais. Nuo 1998m. juridinių asmenų pelno mokestis bus įskaitomas tik į valstybės biudžetą. Pridėtinės vertės mokesčio prognozuojama gauti 3884,2mln.litų. Šis mokestis sudaro didžiausią nacionalinio biudžeto lyginamąją dalį, t.y. 42,3procento. PVM įplaukų prognozė parengta remiantis Lietuvos Respublikos makroekonominiais rodikliais. Atsižvelgiant į tai, kad PVM mokėtojas yra prekių ir paslaugų vartotojas, prognozuojant PVM įplaukas buvo remtasi statistiniais duomenimis apie namų ūkio išlaidas galutiniam vartojimui ir Vyriausybės išlaidas. Turto mokesčiai. Nuo 1997m. sausio 1d. pasikeitė nekilnojamojo turto įvertinimo tvarka. Pagrindas mokesčiui apskaičiuoti yra turto atstatomoji vertė. Nekilnojamojo turto mokesčio 1998m. prognozuojama 172,8mln.litų. Nuo 1998m. sausio 1 d. bus pradėtas taikyti Paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymas. Šio mokesčio biudžeto pajamų projekte numatyta 2,2mln.litų. Be to, į šį biudžeto pajamų straipsnį įskaityta 12,7mln.litų žemės mokesčio ir 58,3mln.litų žemės nuomos mokesčio. Prognozuojamas turto mokesčio sumas pateikė miestų ir rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos. Visi šie mokesčiai įskaitomi į savivaldybių biudžetus. Turto mokesčių planuojama surinkti 246mln.litų, arba 4,8proc. daugiau, negu numatoma surinkti šio mokesčio 1997m.. Akcizų įplaukų 1998 metų biudžete planuojama 1681,5mln.litų. Daugiausia šio mokesčio numatoma gauti už naftos produktus - 845,4mln.litų, arba 50,3proc. visos akcizų sumos, už alkoholinius gėrimus (įskaitant alų) - 666,6mln.litų, arba 39,6proc. Akcizų mokesčio prognozuojamos sumos apskaičiuotos remiantis akcizu apmokestinamų prekių gamybos apimtimi bei prekių eksporto ir importo rodikliais, taip pat atsižvelgus į faktinius mokesčių įplaukų rodiklius bei mokesčių tarifus. Nuo 1997m. balandžio 15d. padidinti akcizų tarifai už pagrindines akcizu apmokestinamas prekes. 1998m. akcizų įplaukų į valstybės biudžetą prognozuojama 35,6proc. daugiau, negu numatoma surinkti šio mokesčio 1997 metais. Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai apskaičiuoti pagal faktines įplaukas ir atsižvelgiant į tai, kad ir toliau bus pasirašomos laisvos prekybos sutartys. Šių metų tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių įplaukų augimui įtakos turėjo geresnis šio mokesčio administravimas, nustatytos aukštos kai kurių prekių kontrolinės kainos, ribotas tarifinių kvotų taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad artimiausioje ateityje numatyta atsisakyti kontrolinių kainų, planuojama plėsti laisvosios prekybos erdvę (pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su Turkija, numatoma pasirašyti šias sutartis su Vengrija ir Rumunija). Pasirašytose laisvosios prekybos sutartyse numatoma laipsniškai mažinti arba atsisakyti muitų. 1998 metais, Muitinės departamento duomenimis, šio mokesčio planuojama surinkti 170mln.litų. Žyminio mokesčio ir konsulinio mokesčio įmokos planuojamos vadovaujantis faktinėmis šių metų įplaukomis ir atsižvelgiant į įstatymo pasikeitimus bei vartojimo kainų indekso pokyčius. Žyminio mokesčio įplaukų planuojama gauti 185,6mln.litų, o konsulinio mokesčio - 35mln.litų. Prekyviečių mokestis visas įskaitomas į savivaldybių biudžetus (5mln.litų). Planuojama, kad į biudžetą pervedamas Lietuvos banko likutinis pelnas sudarys 23mln.litų. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą, dividendai už akcijas apskaičiuoti pagal faktiškas šių metų įplaukas ir atsižvelgiant į įstatymų pasikeitimus. Šios įplaukos įskaitomos į valstybės biudžetą. 1998 metais numatoma gauti į valstybės biudžetą 154,3mln.litų palūkanų už paskolas ūkiniams subjektams. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius - 46,5mln.litų ir mokestis už aplinkos teršimą - 26,3mln.litų į valstybės biudžeto pajamas įskaityti remiantis Aplinkos apsaugos ministerijos skaičiavimais. Pajamų iš baudų ir konfiskacijų, atsižvelgiant į šių metų įplaukas, planuojama 52mln.litų, kitų pajamų - 60mln.litų. 1998 metų nacionalinio biudžeto planuojamos pajamos ir jų struktūra pateikiamos 3 priedėlyje. VALSTYBĖS BIUDŽETO IŠLAIDOS Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekte išlaidoms numatoma 7580,9mln.litų, t.y. 695mln.litų daugiau, negu planuojama gauti pajamų (biudžeto deficitas 1997m. - 697,9mln.litų). Planuojamas biudžeto deficitas sudaro 1,6proc. bendrojo vidaus produkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos memorandume 1996-1997m. laikotarpiui numatyta 2proc.). Valstybės biudžeto deficitas, palyginti su 1997 metais, absoliučia suma mažesnis 2,9mln.litų, o skaičiuojant nuo BVP - mažesnis 0,3 procento (1997m. deficitas sudaro 1,9proc BVP). Vykdant Seimo aprobuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programą, didelė lėšų dalis 1998 metais tenka socialinei-kultūrinei sričiai, teisėsaugai užtikrinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja nuo 1997m. lapkričio 1d. padidinti bazinę mėnesinę algą (pagal ją skaičiuojami tarnybiniai atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams) iki 100 litų (5,26proc.), valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį - iki 132 litų (9,2proc.), taikomąjį minimalų gyvenimo lygį per mėnesį vienam šalies gyventojui - iki 120 litų (9,1proc.) ir valstybės remiamas pajamas per mėnesį kiekvienam šeimos nariui - iki 130 litų (8,3proc.). Be to, nuo 1997m. lapkričio 1 d. planuojama padidinti švietimo ir kitų biudžetinių įstaigų pedagogų darbo užmokestį vidutiniškai 15proc. Su šiais padidinimais susijusioms išmokoms planuojama nacionaliniame biudžete 60mln.litų ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto - 21mln.litų. 1998 metų nacionalinio biudžeto projekte šioms išmokoms padidinti numatyta papildomai 360mln.litų. Be to, dėl būsimos 1998 metų infliacijos numatyti valstybės biudžete 84,7 mln.litų papildomi asignavimai darbo užmokesčiui, pensijoms, pašalpoms ir stipendijoms indeksuoti. Tai sudaro 4,8 procento valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui (savivaldybėms tam numatyta tikslinės dotacijos dalis - 33mln. litų). Numatyti papildomi asignavimai ir kitiems išlaidų straipsniams indeksuoti - socialinėms pašalpoms, valstybinėms pensijoms, stipendijoms, ūkio išlaidoms (tarp jų išlaidoms šiluminei energijai apmokėti numatoma daugiau 23proc., mitybai, medikamentams, remontui, komunalinėms paslaugoms apmokėti - 5 procentais). Valstybės biudžeto išlaidų struktūra pagal funkcinę ir ekonominę klasifikaciją šiais ir planuojamais metais pateikiama lentelėje. Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto projekto išlaidų suvestinė pagal valstybės funkcijas tūkst.Lt 1997 m. patikslintas planas Lygina 1998 m. projektas Lygina Pavadinimas iš jų masis iš jų masis išviso papras-tosios išlaidos iš jų darbo užmok. nepap-rast. išlaidos svoris % iš viso papras-tosios išlaidos iš jų darbo užmok nepap-rast. išlaidos svoris % Bendras valstybės valdymas 592084 496171 266113 95913 8.8 699180 616219 344500 82961 9.2 Krašto apsauga 324682 284885 106668 39797 4.8 478840 413196 176132 65644 6.3 Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 1022584 911476 534050 111108 15.2 1196502 1055251 630511 141251 15.8 Švietimas 795841 741915 345952 53926 11.8 924002 863405 420011 60597 12.2 Sveikatos apsauga 407834 375908 42643 31926 6.1 685021 649124 50601 35897 9 Socialinė apsauga, globa ir rūpyba 527624 505181 32119 22443 7.9 602288 575233 46324 27055 7.9 Butų ir komunalinis ūkis 658 640 351 18 936 878 485 58 Sveikatingumas (sportas), rekreacija, kultūra 247968 214259 44169 33709 3.7 278037 241740 35657 36297 3.7 Kuro ir energijos tiekimo paslaugos 155932 103222 2081 52710 2.3 43095 5287 2543 37808 0.6 Žemės ūkis, miškininkystė,žuvininkystė ir veterinarija 696661 518384 51961 178277 10.4 652532 517623 54190 134909 8.6 Mineralinių išteklių gavyba (išskyrus kurą), pramonė ir statyba 91297 78545 7608 12752 1.4 100043 85121 9597 14922 1.3 Transportas ir ryšiai 138097 77715 2761 60382 2.1 91330 66575 4029 24755 1.2 Kita ekonominė veikla 57368 56121 24870 1247 0.9 77895 72174 31885 5721 1 Išlaidos, nepriskirtos pagrindinių funkcijų grupėms 1658956 1646008 11772 12948 24.7 1751235 1748695 12552 2540 23.1 IŠ VISO: 6717586 6010430 1473118 707156 100 7580936 6910521 1819017 670415 100 Bendrajam valstybės valdymui, kuriam priklauso valstybės valdymo išlaidos, fundamentalūs moksliniai tyrimai, valdžios ir valdymo institucijų aptarnavimas, biudžeto projekte planuojama 699,2 mln.litų, arba 107,1mln.litų daugiau nei šiais metais. Iš to skaičiaus daugiausia didinamos išlaidos Užsienio reikalų ministerijos - 20,1mln.litų (dėl naujų ambasadų steigimo ir veikiančių veiklos plėtimo); Muitinės departamento prie Finansų ministerijos - 12,6mln.litų, iš kurių 8,8mln.litų tenka muitinės pareigūnų tarnybiniams atlyginimams padidinti siekiant veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu ir korupcija; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos - 35,4mln.litų, iš kurių 24,7mln.litų tenka tarnybiniams atlyginimams mokesčių darbuotojams, netekus materialinio skatinimo ir socialinių garantijų lėšų, ir mokesčių pareigūnų 142 papildomiems etatams įsteigti dėl visuotinio gyventojų turto ir pajamų deklaravimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo; fundamentaliems moksliniams tyrimams atlikti - 16,2mln.litų, iš kurių beveik 8mln.litų tenka mokslo darbuotojų tarnybiniams atlyginimams padidinti nuo 1998m. balandžio 1 d. Iš bendro valstybės valdymo funkcijos atmetus fundamentaliųjų mokslinių tyrimų ir netiesiogines valstybės valdžios bei valdymo institucijų išlaidas, asignavimų valstybės valdžios ir valdymo institucijoms išlaikyti lyginamoji dalis mažėja nuo 3,6 procento 1997 metais iki 3,5 procento 1998 metais. Didžiausia valstybės biudžeto išlaidų dalis - 1196,5mln.litų, arba 15,8 procento visų valstybės biudžeto išlaidų, skiriama viešajai tvarkai palaikyti ir visuomenės apsaugai garantuoti. Iš šių lėšų bus išlaikomos policijos įstaigos, priešgaisrinės tarnybos , teisėsaugos institucijos, įkalinimo ir kitos įstaigos. Palyginti su šiais metais, daugiau lėšų numatoma dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 1996m. gruodžio 10d. nutarimu Nr.VIII-28 pritartos programos nuostatas mokesčių administravimo ir teisėsaugos srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal 1997m. vasario 4d. nutarimą Nr.90 įsteigė Mokesčių policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, o pagal 1997m. vasario 18d. nutarimą Nr.135 - Specialiųjų tyrimų tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir nusikaltimais valstybės tarnybai. Pagal Vyriausybės 1997m. sausio 24d. nutarimą Nr.47 Vidaus reikalų ministerijoje įsteigtas specializuotas kovos su kontrabanda ir narkotikais padalinys. Šiems teisėsaugos padaliniams išlaikyti biudžeto projekte planuojama 33,5mln.litų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr.666 patvirtino naujus teismų teisėjų tarnybinių atlyginimų koeficientus ir siekdama veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu bei korupcija 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.689 padidino nustatytus tarnybinius atlyginimus 2,5 karto. Tam reikalui teismams planuojama 25mln.litų darbo užmokesčiui padidinti. Krašto apsaugai valstybės biudžeto projekte planuojama 478,8mln.litų, arba 1,13 procento šalies bendrojo vidaus produkto (6,3procento visų valstybės biudžeto išlaidų). Palyginti su šiais metais, daugiau 154,2mln.litų, arba beveik 1,5 karto. Išlaidos daugiausia didės dėl Lietuvos Respublikos pasirengimo stoti į NATO. Iš krašto apsaugai planuojamų lėšų dalyvauti tarptautinėse operacijose numatyta skirti 7,7mln.litų. Be to, kitais metais numatoma panaudoti 152,9mln.litų vidaus ir užsienio kreditų kariuomenei aprūpinti ginkluote, technika, infrastruktūrai vystyti. Kartu su šiomis lėšomis išlaidos krašto apsaugai sudarys 1,5 procento bendrojo šalies vidaus produkto, kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos. Švietimui (tarp jų ir aukštosioms mokykloms) biudžeto projekte numatoma iš viso 924mln.litų, arba 12,2procento visų valstybės biudžeto išlaidų. Palyginti su šiais metais, 128,2mln.litų daugiau. Asignavimai Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms išlaikyti mažinami, palyginti su šiais metais, 44,7mln.litų dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. liepos 25d. nutarimą Nr.830 "Dėl kai kurių švietimo ir vaikų globos įstaigų perdavimo apskričių reguliavimo sričiai" apskričių reguliavimo sričiai perduotos 74 švietimo įstaigos. Aukštosioms mokykloms, kurios pagal valstybės funkcijas priskiriamos švietimo funkcijai, biudžeto projekte numatyta 376,1mln.litų. Palyginti su šiais metais, daugiau 59,1mln.litų, arba 18,6 procento. Asignavimai didinami daugiausia dėl šių priežasčių. Nuo ateinančių metų balandžio 1d. numatoma padidinti tarnybinius atlyginimus mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams ir pedagogams vidutiniškai 20 procentų, o nuo sausio 1d. - aukštųjų mokyklų bibliotekininkams (vidutiniškai 30 procentų). Tam tikslui aukštosioms mokykloms papildomai planuojama 22,7mln.litų. Dėl minimalios bazinės algos ir minimalaus taikomojo gyvenimo lygio padidinimo nuo š.m. lapkričio 1d. aukštosioms mokykloms 1998 metais numatoma 15,7mln.litų daugiau. Planuojama, kad aukštosiose mokyklose valstybės biudžeto lėšų sąskaita studijuos 55822 studentai, iš to skaičiaus dieniniuose skyriuose - 45036, vakariniuose skyriuose - 2877, neakivaizdiniuose skyriuose - 7909 studentai. Iš švietimui numatomų asignavimų vaikų vasaros poilsiui organizuoti planuojama 5,3mln.litų, paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinei programai vykdyti - 6,5mln.litų, mokykliniams vadovėliams leisti - 19,2mln.litų, Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo 1996-2000 metų programoje numatytiems švietimo objektams statyti - 14,2mln. litų. Sveikatos apsaugai numatoma 685,0mln.litų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, sveikatos programoms ir kitoms funkcijoms sveikatos srityje finansuoti bei įmokoms į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Palyginti su šiais metais, 277,2mln.litų daugiau. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms ir kitoms funkcijoms sveikatos apsaugos srityje finansuoti planuojama 104,2mln.litų. Sveikatos programoms finansuoti numatoma 9,7mln.litų. Valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kurį administruoja Valstybinė ligonių kasa, už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis pagal Sveikatos draudimo įstatymą, 1998 metais sudarys 522,7mln.litų, arba beveik 250 litų už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. Palyginti su šiais metais, įmokos didesnės 278,4mln.litų, arba 130 litų už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. Iš bendros valstybės biudžeto įmokų sumos sveikatos priežiūros paslaugoms, kurias teikia savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos, apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto planuojama 116,9mln.litų. Socialinei apsaugai, globai ir rūpybai planuojama 602,3mln.litų, arba 7,9 procento visų valstybės biudžeto išlaidų. Palyginti su šiais metais, 74,7mln.litų daugiau. Asignavimai daugiausia didinami dėl bazinės mėnesinės algos bei valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo nuo 1997m. lapkričio 1d. Taip pat planuojamas didesnis pensininkų ir globos bei rūpybos įstaigose gyvenančių asmenų skaičius. Be to, socialiai remtinų šeimų vaikams bendrojo lavinimo mokyklose maitinti ateinančių metų biudžeto projekte papildomai planuojama 20mln.litų (šių metų biudžete numatyta 40mln.litų). Ateinančių metų valstybės biudžeto projekte numatyta 5 mln. litų socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programai įgyvendinti. Iš šiai valstybės funkcijai planuojamų asignavimų 0,6mln.litų numatoma vienkartinėms kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms ir nukentėjusiems nuo 1991m. sausio 11-13d. įvykdytos agresijos ir vėlesnių įvykių ir 1mln.litų kompensacijoms asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius. Išmokoms žalai atlyginti, kai ši prievolė pereina valstybei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr.997, planuojama 5mln.litų. Valstybinei invalidų medicininės, profesinės socialinės integracijos programai vykdyti numatyta 18mln.litų, o Invalidų metų programoje numatytiems darbams tęsti planuojama 14mln.litų. Sveikatingumui (sportui) ir kultūrai valstybės biudžeto projekte numatoma 278mln.litų, arba 30,1mln.litų daugiau nei šių metų plane. Iš planuojamų lėšų bus išlaikoma Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, valstybinės reikšmės Lietuvos technikos biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Valstybinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, kiti muziejai ir bibliotekos, bus dotuojama teatrų ir koncertinių organizacijų veikla. 42,7mln.litų planuojama skirti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, 2,5mln.litų - knygų leidybai paremti, 3mln.litų finansinei paramai visuomeninėms organizacijoms, veikiančioms kultūrinės ir socialinės pagalbos srityse, 1,5mln.litų - meno kūrėjų organizacijoms paremti. Nuo 1998m. sausio 1d. planuojama padidinti vidutiniškai 30 procentų tarnybinius atlyginimus valstybinės reikšmės bibliotekų bei Kultūros ministerijos reguliavimo srities bibliotekų ir muziejų vadovams bei specialistams. Tam reikalui iš bibliotekoms ir muziejams numatomų asignavimų planuojama 5,6mln.litų. Nuo 1998m. balandžio 1d. planuojama padidinti vidutiniškai 25 procentais tarnybinius atlyginimus teatrų ir koncertinių organizacijų meno darbuotojams. Tam reikalui valstybės biudžeto projekte numatoma 4,5mln.litų. Kūno kultūros ir sporto departamentui pasiruošti įvairaus rango sporto varžyboms ir organizuoti sporto renginiams planuojama 28,1mln.litų. Valstybės finansinei paramai viešosios informacijos rengėjams teikti planuojama 3,1mln.litų, jaunimo organizacijų ir tarnybų veiklos projektams remti numatoma 1,4mln.litų. Tradicinių religinių bendrijų maldos namams restauruoti, remontuoti ir kitiems poreikiams tenkinti planuojama 5,7mln.litų. 1998m. numatoma tęsti 1994m. priimtos Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimo darbus bei parengti ir pateikti Vyriausybei patikslintos Nacionalinės energetikos strategijos projektą. Šiems darbams finansuoti numatoma skirti 2,7mln.litų. Įgyvendinant Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos pagrindines kryptis, 1998m. planuojama parengti Energijos taupymo įstatymą ir norminius aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti, parengti energijos taupymą skatinančius tarifus, šalyje gaminamų buitinių prietaisų energetinius standartus, taip pat toliau atnaujinti ir apšiltinti pastatus, modernizuoti energetinį ūkį. Šiems ir kitiems tikslams 1998m. valstybės biudžete numatoma 1,1mln.litų. Municipalinių atliekų surinkimo bei pirminio rūšiavimo sistemai miestuose ir rajonuose parengti ir diegti bei stambiagabaritinių buitinių atliekų aikštelėms įrengti numatoma skirti 0,8mln.litų. Įgyvendindama ilgalaikę valstybinę šalyje pagamintų prekių eksporto programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (1997m. rugpjūčio 28d. nutarimas Nr.919) įsteigė garantijų instituciją UAB draudimo įmonę "Lietuvos eksporto ir importo draudimas", kuri teiks bankams garantijas dėl ūkio subjektams teikiamų paskolų, sudarydama su šiais ūkio subjektais jų civilinės atsakomybės už paskolų grąžinimą draudimo (garantijų) sutartis, nes pasinaudoti komercinių bankų teikiamais kreditais dėl keliamų sąlygų daugelis įmonių negali. Ūkio subjektas, sudaręs draudimo sutartį, paskolą galės naudoti tik lietuviškos kilmės prekėms gaminti bei eksportuoti ir paslaugoms apmokėti. Eksporto skatinimo programai įgyvendinti 1997m. valstybės biudžete buvo numatyta 45mln.litų. 1998m. valstybės biudžeto projekte numatoma 47,3mln.litų asignavimų, kurie turės būti panaudoti draudimo įmokoms mokėti, bendrovės kapitalui padidinti, taip pat kitoms prekybos plėtojimo priemonėms iš dalies finansuoti. Transportas Lietuvos ūkiui turi labai didelę strateginę reikšmę. Todėl svarbu, kad tinkamai funkcionuotų transporto infrastruktūros objektai - sausumos ir vandens keliai, geležinkelio tinklai ir mazgai, oro skrydžių valdymą bei laivybos saugumą garantuojančios sistemos. Būtina laiku įgyvendinti numatytus transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektus, kad galima būtų deramai konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis transporto paslaugų rinkoje neprarandant potencialių valstybės pajamų. Tam, kad Lietuva išlaikytų ir plėtotų pozicijas kaip tranzito šalis ir kad infrastruktūros projektai ir ateityje atsispindėtų strateginiuose sprendimuose dėl bendros Europos transporto sistemos plėtros, reikalinga numatyti pakankamai lėšų. Lietuvos transporto sistemai plėtoti 1998 metų valstybės biudžeto projekte numatoma 69,8mln.litų Daugiausia iš jų numatoma geležinkelių transporto infrastruktūrai išlaikyti ir plėtoti. Iš viso geležinkelio transportui numatoma skirti 25,5mln.litų, iš jų kompensacijoms už lengvatinį keleivių vežimą - 8,1mln.litų, geležinkelio keleivinio transporto nuostoliams dengti - 17,4mln.litų. Siekiant išsilaikyti Vakarų rinkoje bei pasiekti atitinkamus techninius bei saugos reikalavimus integruojantis į Europos Sąjungą, oro transportui numatoma skirti 14,3mln.litų. Vidaus vandens (upių) keliams išlaikyti , prižiūrėti ir vystyti bei paskolai už įsigyjamą žemsiurbę grąžinti planuojama 11,7mln.litų. Kitoms transporto sistemoms vystyti numatoma 13,4 mln.litų, iš jų 6,6 mln.litų garantinėms paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti už įsigyjamus autobusus. Be to, transporto sistemai plėtoti bus panaudotos užsienio paskolų lėšos, kurios 1998 metais papildys šiai ūkio šakai skiriamus asignavimus 228 mln.litų. Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio santykių valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti, maisto produktų valstybiniams rezervams sudaryti, melioracijai, rūgščioms dirvoms kalkinti bus skirta ne mažiau kaip 10 procentų nacionalinio biudžeto išlaidų. Valstybės biudžete daugiau asignavimų numatyta agrarinei reformai, žemėtvarkai, žemės kadastrui ir geodezijai, veterinarijai, numatytos lėšos Žemės ūkio rūmų veiklai, paslaugas teikiantiems žemės ūkio institutams, žemės ūkio profilio specialistus ruošiančioms aukštesniosioms bei aukštosioms mokykloms ir kitoms su žemės ūkiu susijusioms reikmėms finansuoti. Ekonominiais svertais numatoma palaikyti svarbiausios žemės ūkio produkcijos rinkos kainas, numatoma teikti pagalbą įmonėms, superkančioms svarbiausią žemės ūkio produkciją, taip pat bus teikiamos kitos finansinės lengvatos ūkininkams ir įmonėms. Žemės ir miškų ūkio ministerijai žemės ūkiui remti numatoma skirti 471,4mln. litų. Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai numatoma skirti 372,1mln. litų, valstybiniams rezervams sudaryti - 12,4 mln. litų. Valstybinei grūdų inspekcijai, valstybinėms sėklos inspekcijoms bei kitoms žemės ūkio įstaigoms ir priemonėms numatyta skirti beveik 13mln. litų. Apskritims žemės ūkio tarnybų veiklai užtikrinti - 67,5mln. litų, melioracijai bei rūgščioms dirvoms kalkinti - 80mln. litų. Be to, iš Privatizavimo fondo numatoma skirti iki 48mln. litų Ūkininkų ir valstybinio fondo žemių melioracijos ir dirvų kalkinimo rėmimo programai. Įsteigtas Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dėl teikiamų paskolų ūkininkams. Jau 1997m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatė, kad suteiks garantijas už fondo sudarytas sutartis su sąlyga, kad draudimo suma vienu metu neviršytų 60mln. litų. Žemės ūkio ir su jomis susijusioms išlaidoms finansuoti bus naudojamos iš užsienio paimtos paskolos ir kitos lėšos. Iš Žemės ir miškų ūkio ministerijai numatytų lėšų kompensacijoms už valstybės išperkamą žemės ūkio paskirties žemę ir mišką pinigais išmokėti numatoma 45mln. litų. Valstybės biudžeto projekte kapitalo investicijoms numatyta 552,8mln.litų. Nacionaliniame biudžete valstybės investicijoms, palyginti su 1997 metais, numatoma daugiau 46,9mln.litų, arba 5,7 procento. Didinamas savivaldybių vaidmuo investicijų procese - savivaldybių biudžetų lėšos investicijoms, įskaitant tikslines dotacijas iš valstybės biudžeto, didinamos 75mln.litų, arba 30,9 procento. Vykdant valstybės investicijų politiką, biudžeto galimybės derinamos su kitais finansavimo šaltiniais - Valstybės vardu gaunamomis arba Vyriausybės garantuotomis užsienio paskolomis. Siekiama pertvarkyti investicijų finansavimo struktūrą - biudžeto lėšas daugiausia naudoti investicijoms socialinėje srityje, kartu ribojant biudžetinį finansavimą produktyviuose ūkio sektoriuose, o daugiau skolintų lėšų naudoti įplaukas generuojantiems investiciniams projektams. Valstybės investicijų programos projektams 1998 metais numatoma panaudoti apie 1280 mln. litų užsienio paskolų. Nacionalinio biudžeto asignavimų ir paskolų kapitalo investicijoms bendra suma 1998 metais sudarys 2151 mln. litų, arba 5,1 procento nuo BVP. Valstybės biudžeto projekte didžiausia lyginamoji dalis investicijoms numatytų lėšų skiriama šioms valstybės funkcijoms: viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai - 21,7 procento, žemės ūkiui - 16,1 procento, krašto apsaugai - 10,6 procento, švietimui - 10 procentų. Bendro valstybės valdymo funkcijai numatyta 81mln.litų, arba 14,7 procento investicijoms skiriamų lėšų. Tačiau tarp jų įskaitytos lėšos muitinių postams statyti ir įrengti - 14mln.litų, Lietuvos Respublikos ambasadų pastatams įsigyti ir remontuoti - 9mln.litų, mokslo institutams - 5,7mln.litų. 1998 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PROJEKTAS Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektas parengtas pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 1997 m. liepos 2 d. įstatymą Nr. VIII-385. Įgyvendinti šiam principui visų pirma atskiriama nacionalinio biudžeto išlaidų dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams. Šis rodiklis yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos Seimo. Jo projektuojamas dydis nustatytas pagal šią lentelę: tūkst. litų Išlaidų pavadinimas 1997 m. priimta skaičiuo-jant nor-matyvus ir dotacijas Skiriama 1997 m. (iš valsty-bės biu-džeto) 1997 m. patikslinta (2+3) 1998 m. projektas Pasikeiti-mų proc. (palyginti su 1997 m patiks-lintu planu) 1 2 3 4 5 6 I. Einamosioms išlaidoms Darbo užmokesčiui 719597 144265 863862 1038005 20.2 Socialinio draudimo išmokoms 215883 43281 259164 311404 20.2 Šildymui 109223 109223 133798 22.5 Kitoms Išlaidoms 207826 207826 218217 5.0 Mitybai 60966 60966 64014 5.0 Socialinėms išmokoms 251665 4195 255860 366026 43.1 Kitoms Išlaidoms (miestams ir gyvenvietėms tvarkyti, keleiviniam transportui dotuoti dėl lengvatų, pagrindinėms priemonėms įsigyti, ankstesnės metodikos rezultatas) 534932 534932 524932 -1.8 Kompensacijoms ir subsidijoms už gyventojams patiektą šiluminę energiją 105000 105000 203000 93.3 II. Tikslinės paskirties išlaidoms: asignavimai kapitalo investicijoms 52500 52500 55770 6.2 asignavimai gamtosaugos objektams 74862 74862 85402 14.1 paskoloms, išduotoms su valstybės garantija, grąžinti ir palūkanoms mokėti 31142 31142 0 -100.0 Vilniaus m. senamiesčiui tvarkyti 15000 asignavimai grįžtantiems į Lietuvą politiniams kaliniams ir tremtiniams namams statyti ar pirkti 3000 3000 3000 0.0 asignavimai, susiję su namų grąžinimu savininkams 18700 18700 18700 0.0 savivaldybių butų fondui kaupti 10000 asignavimai, skirti kompensacijoms už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus buvusiems savininkams 9000 9000 15000 66.7 asignavimai darbo užmokesčio bei su juo susijusioms išmokoms indeksuoti 33262 rezervas savivaldybių biudžetams dėl metodikos įstatymo taikymo 15000 Iš viso: 2277296 308741 2586037 3110530 20.3 Išlaidoms pirminei sveikatos apsaugai finansuoti 89080 11699 100779 117000 16.0 Iš viso Išlaidų kartu su pirmine sveikatos apsauga: 2366376 320440 2686816 3227530 20.1 Kadangi pirminės sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas nuo 1998 m. sausio 1 d. pereina į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, šios išlaidos savivaldybių biudžetuose nenumatomos. Atsižvelgiant į 1997 m. savivaldybių biudžetų planuojamą apimtį ir numatomus 1998 m. asignavimų pokyčius, nustatyta, kad savivaldybių biudžetų išlaidos turėtų sudaryti 31,62 procento bendrų valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų. Šiai savivaldybių biudžetų išlaidų apimčiai padengti priskiriamos pagal įstatymus savivaldybių biudžetams priskirtos pajamos, kurios sudarys 2306 mln. litų, o skirtumas padengiamas valstybės biudžeto dotacija. Valstybės biudžeto dotacija turėtų sudaryti 804,5 mln.litų. Tai valstybės biudžeto bendroji dotacija (553,4 mln. litų) ir speciali tikslinė dotacija iš valstybės biudžeto (251,1 mln. litų). Valstybės biudžeto bendroji dotacija skirstoma į 3 dalis: 1) rezervui nenumatytiems atvejams planuojamais biudžetiniais metais sudaryti (D1); 2) savivaldybių mokestinėms pajamoms išlyginti (D2 ) ; 3) savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti (D3). Dotacijos dalies rezervui nenumatytiems atvejams sudaryti dydis nustatytas kaip valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis - procentais. Tai sudarys 3,5 proc., arba 16,6 mln. litų. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalis rezervui nenumatytiems atvejams sudaryti (D1) skiriama toms savivaldybėms, kurių gautos mokestinės pajamos yra mažesnės, negu buvo prognozuota gauti mokestinių pajamų 1998 metais. Vyriausybė Finansų bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos bendru teikimu, pasibaigus trims biudžetinių metų ketvirčiams, tvirtins valstybės biudžeto bendrosios dotacijos sumas, skiriamas savivaldybių biudžetams nenumatytiems atvejams. Atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, prognozuojamą visų savivaldybių biudžetų apimtį bei mokestinį pajėgumą, numatyta, kad valstybės biudžeto bendrąja dotacija (D2), kurios numatoma 370,8 mln. litų, bus galima paremti tik tas savivaldybes, kurių mokestinės pajamos vienam gyventojui bus mažesnės nei 95,1 proc. visų savivaldybių vidutinės mokestinės pajamos vienam gyventojui. Visos šios savivaldybės gaus vienodą procentinę dalį, t.y. 85,6 proc. šio skirtumo. Valstybės biudžeto bendrosios dotacijos savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai (vaikų iki 18 metų skaičius, žmonių su negalia skaičius, pensinio amžiaus gyventojų skaičius, savivaldybės teritorijos plotas), išlyginti (D3) numatoma 166 mln. litų. Kadangi šiandieninėmis ekonominėmis sąlygomis nei valstybės biudžetas, nei pačios savivaldybės nepajėgia iš savo biudžetų finansinių išteklių finansuoti kai kurių savo būtiniausių išlaidų, todėl numatyta, kad iš savivaldybių mokestinių pajamų, kurios vienam gyventojui didesnės nei 94,6 proc. visų savivaldybių vidutinės mokestinės pajamos vienam gyventojui, sumažintų vienoda procentine dalimi, t.y. 82,3 proc., bus kaupiamos lėšos. Šios lėšos, kurios turėtų sudaryti apie 451,8 mln. litų, bus perskirstytos visų savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai (vaikų iki 18 metų skaičius, žmonių su negalia skaičius, pensinio amžiaus gyventojų skaičius, savivaldybės teritorijos plotas), išlyginti. Valstybinė mokesčių inspekcija koreguojamą mokestinių pajamų dalį, apskaičiuojamą kaip fizinių asmenų pajamų mokesčio atskirose savivaldybėse dalį procentais, perveda į valstybės iždo sąskaitą. Šios lėšos savivaldybėms bus perduodamos kas mėnesį atsižvelgiant į šių lėšų faktines įplaukas. Lietuvos Respublikos finansų ministras A.Šemeta 1 priedėlis LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO BIUDŽETO PAJAMOS tūkst.lt. 1995m. 1996m. 1997m. numatoma įvykdyti 1997m. palyginti su 1996 m. (procentais) Mokestinės pajamos Fizinių asmenų pajamų mokestis 1689745 2086573 1785000 85.5 Juridinių asmenų pelno mokestis 553869 586858 621800 106.0 Turto mokesčiai 156841 177430 234630 132.2 Pridėtinės vertės mokestis 1974926 2279536 3280305 143.9 Akcizai 614237 835978 1240000 148.3 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 187412 214489 271000 126.3 Žyminis mokestis 147167 192272 194000 100.9 Konsulinis mokestis 9312 26511 35000 132.0 Prekyviečių mokestis 4992 4432 5000 112.8 Nemokestinės pajamos Lietuvos banko likutinis pelnas 17543 7565 21749 287.5 Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 18874 22024 42000 190.7 Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą 16776 28937 13372 46.2 Dividendai už akcijas 9112 12058 67000 555.6 Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 51759 54615 52000 95.2 Mokestis už aplinkos teršimą 9305 17396 18800 108.1 Kitos pajamos 99644 173477 88000 50.7 Iš viso : 5758017 6720151 7969656 118.6 2 priedėlis LIETUVOS RESPUBLIKOS 1997 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS tūkst.lt. Patvirtinta 1997 Numatoma įvykdyti Mokestinės pajamos Fizinių asmenų pajamų mokestis 372766 427766 Juridinių asmenų pelno mokestis 461082 469812 Pridėtinės vertės mokestis 3425728 3280305 Akcizai 1240000 1240000 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 120000 271000 Žyminis mokestis 106360 120600 Konsulinis mokestis 35000 35000 Nemokestinės pajamos Lietuvos banko likutinis pelnas 6000 21749 Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 38155 42000 Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą 13270 13270 Dividendai už akcijas 105664 67000 Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 19200 19200 Mokestis už aplinkos teršimą 12511 18800 Kitos pajamos 64000 58234 Iš viso : 6019736 6084736 Lėšos, papildomai gautos vykdant valstybės buidžetą 65000 Iš viso : 6084736 6084736 3 priedėlis LIETUVOS RESPUBLIKOS 1998 METŲ NACIONALINIO BIUDŽETO PAJAMOS tūkst.lt. Pajamų straipsniai Nacionalinis biudžetas % nuo visų pajamų Valstybės biudžetas % nuo visų pajamų Savivaldybių biudžetas % nuo visų pajamų Mokestinės pajamos Fizinių asmenų pajamų mokestis 1943000 21.1 1943000 84.3 Juridinių asmenų pelno mokestis 621800 6.8 621800 9.0 Turto mokesčiai 246069 2.7 246069 10.7 Pridėtinės vertės mokestis 3884203 42.3 3884203 56.4 Akcizai 1681560 18.3 1681560 24.4 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 170000 1.8 170000 2.5 Žyminis mokestis 185600 2.0 115600 1.7 70000 3.0 Konsulinis mokestis 35000 0.4 35000 0.5 Prekyviečių mokestis 5012 0.1 5012 0.2 Nemokestinės pajamos Lietuvos banko likutinis pelnas 23000 0.3 23000 0.3 Mokestis už valstybės gamtos išteklius 46522 0.5 46522 0.7 Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą 12530 0.1 12428 0.2 102 0.004 Gautos palūkanos už paskolas ūkiniams subjektams 154359 1.7 154359 2.2 Dividendai už akcijas 45000 0.5 45000 0.7 Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 52000 0.6 19200 0.3 32800 1.4 Mokestis už aplinkos teršimą 26264 0.3 26264 0.4 Kitos pajamos 60000 0.7 51000 0.7 9000 0.4 Iš viso 9191919 100.0 6885936 100.0 2305983 100.0 Bendras vidaus produktas faktinėmis kainomis, mln.Lt 42310 Pajamų dalis nuo BVP, % 21.73 16.27 5.45 AKCIZŲ APSKAIČIAVIMAS 1998 m. 1997m planas bei Iš gamybos rodiklių Už importą Bazinis nuo 01.01 1998 nuo 01.04 1998 1998 numatomas įvykdymas Gamyba ir realizacija Eksportas Akcizo Akcizo variantas akcizų norma benzino kaina iki 1 DM, Projektas 1240000 1997m.5 mėn. faktas 1997m. 6 mėn. faktas Ūkio m-jos 1998 prognozė 1997m. 6 mėn. Faktas 1998m eksporto prognozė Apmokes-tinama 1998m. veikian-čia norma suma 1997m. 6 mėn. Faktas Apmokes-tinama 1998m. veikian-čia norma suma, tūkst. Lt IŠ VISO 1998m akcizų, tūkst. Lt tabako gaminiams - 15 Lt už 1000 vnt. akcizų normų padidejimas: alkoholiniams gėrimams 4-10%, tabako ga-miniams iki 17 Lt už 1000 vnt. IŠ VISO 1998m akcizų, tūkst. Lt Degtinė ir jos gaminiai 14147.0 10973.0 30300 1345 2690.6 25306.3 17.2 435268.3 756.4 1512.8 17.2 26020.2 461288 18.9 495887 tūkst ltr. tūkst ltr. tūkst ltr. tūkst ltr. tūkst. ltr. Lt už ltr. tūkst. ltr. tūkst. ltr. Lt už ltr. Šampanas 3271.71 2925.2 8250 12.6 25.2 7351.0 3.9 28301.5 499.1 998.2 3.9 3843.1 32145 4.0 33084 tūkst.ltr tūkst ltr. tūkst.ltr tūkst ltr. tūkst. ltr. Lt už ltr. tūkst. ltr. tūkst. ltr. Lt už ltr. Vynas iki 13* stiprumo 224.2 193.3 448 0.0 448.3 1.3 591.8 8254.8 16509.6 1.3 21792.7 22384 1.4 23020 tūkst.ltr tūkst.ltr tūkst. ltr. tūkst. ltr. Lt už ltr. tūkst. ltr. tūkst. ltr. Lt už ltr. Vynas virš 13* stiprumo 8517.31 8233.24 17035 7.8 18.7 17015.9 2.7 46283.2 1170.4 2340.8 2.7 6367.0 52650 2.8 54247 tūkst.ltr tūkst.ltr tūkst.ltr tūkst ltr. tūkst. ltr. Lt už ltr. tūkst. ltr. tūkst. ltr. Lt už ltr. Alus 76180 150000 2697 5393.6 144606.4 0.4 57842.6 3172.5 6345.0 0.4 2538.0 60381 0.4 60381 tūkst.ltr tūkst.ltr tūkst.ltr tūkst ltr. tūkst. ltr. Lt už ltr. tūkst. ltr. tūkst. ltr. Lt už ltr. Lt už ltr. IŠ VISO akcizų alkoholinius gėrimus (įskaitant alų) 568287 60561 628848 666619 Tabako gaminiai aukšč.klasė 560.93 0.07 1482 12 17784 1602.5 3205.0 12 38459.8 56244 15.0 17.0 77335 mln. vnt. mln. vnt mln.vnt Lt už 1000 mln.t mln.t Lt už 1000 Tabako gaminiai žem. klasė 1352.58 - 0 3458 12 41496 12 0 41496 15.0 17.0 57057 mln. vnt. mln.vnt Lt už 1000 IŠ VISO už tabako gaminius 1913.5 5000 60 4940 12 59280 12 38459.8 97740 15.0 17.0 134392 mln. vnt. mln. vnt mln.vnt Lt už 1000 Lt už 1000 Variklių benzinas 1165.24 2006.0 833.3 1250.0 638.8 800 511025.4 80.7 161 800 129108 640134 1017 762832 tūkst.t. tūkst.t. tūkst.t. tūkst.t. tūkst.t. Lt už toną tūkst.t. tūkst.t. Lt už toną Dyzeliniai degalai (krosn.kuras+žibalas) 1231.25 2399.0 873.7 1310.6 745.3 300 223598.2 70.2 140 300 42139.8 265738 300.0 265738 tūkst.t. tūkst.t. tūkst.t. tūkst.t. tūkst.t. Lt už toną tūkst.t. tūkst.t. tūkst.t. Tepalai(mazutas) 887.948 1447.0 276.8 415.2 974.2 180 175361.9 10.4 21 180 3726.58 179088 180.0 179088 tūkst.t. tūkst.t. tūkst.t. tūkst.t. tūkst.t. Lt už toną tūkst.t. tūkst.t. Lt už toną Lt už toną IŠ VISO už naftos produkt. 909985 174975 1084960 1207658 Atskaitymai į Kelių fondą -379736 -362297 IŠ VISO už naftos produktus padarius atskaitymus į Kelių fondą 705224 845361 Elektros energija 17,6 mlrd.kwh arba 2816 4228.1 1731840 1% 17318.4 17318 17318 mln.Lt mln.kwh tūkst. Lt Kiti 17870 17870 IŠ VISO: 1467000 1681560 Nukrypimas nuo 1997m, plano (+,-) 227000 441560 Augimas nuo 1997m. plano, % 18.3% 35.6% Akcizų padidejimas dėl atskaitymų į Kelių fondą pasikeitimo nuo 35% iki 30%, tūkst.Lt +54248 +60383 Akcizų padidejimas dėl tarifų pasikeitimo tabako gaminiams +36652 Akcizų padidejimas dėl tarifų pasikeitimo benzinui +79754 Akcizų padidejimas dėl tarifų pasikeitimo alkoholiui +37771 IŠ VISO akcizų padidejimas +214560 Fizinių asmenų pajamų mokestis (FAPM) Bendra formulė: FAPMt = FAPMt-1* [1+ Et * (DDUF/DUFt-1 )] kur: FAPMt-1 - 1997 metų tam tikro ketvirčio fizinių asmenų pajamų mokestis; FAPMt - 1998 metų atitinkamo ketvirčio prognozuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis; DUFt - 1998 metų tam tikro ketvirčio darbo užmokesčio fondas; DUFt-1 - 1997 metų atitinkamo ketvirčio darbo užmokesčio fondas; DDUF- darbo užmokesčio fondo didėjimas DDUF = DUFt - DUFt-1 ; Et - elastingumo koeficientas, EI,98 = EII,98 = EIII,98 =0.8 ; EIY,98 =0.9 Apskaičavimas: FAPMI,98 = 361.5*[1+0.8*((3987-3379)/3379) ] = 413.5 FAPMII,98 = 500.0 FAPMIII,98 = 470.5 FAPMIY,98 = 559.0 FAPM98 = 413.5 + 500.0 + 470.5 + 559.0 = 1943.0 Juridinių asmenų pelno mokestis (JAPM) Bendra formulė: JAPMt = JAPMt-1 * [1+ Et * (DP / Pt-1)] kur: JAPMt-1 - 1998 metų tam tikro ketvirčio pelno mokestis; JAPMt - 1997 metų atitinkamo ketvirčio prognozuojamas pelno mokestis; Et - elastingumo koeficientas, E=0; Pt-1 - 1997 metų tam tikro ketvirčio pelnas; Pt - 1998 metų atitinkamo ketvirčio prognozuojamas pelnas; DP - 1998 ir 1997 metų atitinkamų ketvirčių pelno skirtumas. DP =Pt - Pt-1 Apskaičavimas: Kadangi EI,98 = EII,98 = EIII,98 =EIY,98 =0, JAPMI,98 = JAPMI,97 = 126.4 JAPMII,98 = JAPMII,97 =180.3 JAPMIII,98 = JAPMIII,97 =136.9 JAPMIY,98 = JAPMIY,97 =178.2 JAPM98 = 126.4 + 180.3 + 136.9 + 178.2 = 621.8 Pridėtinės vertės mokestis ( PVM ) Bendra formulė: PVMt = PVMt-1 * [1+Et* (DCp / Cpt-1)] kur: PVMt-1 - 1997 metų tam tikro ketvirčio pridėtinės vertės mokestis; PVMt - 1998 metų atitinkamo ketvirčio prognozuojamas pridėtinės vertės mokestis; Cpt-1 - 1997 metų tam tikro ketvirčio namų ūkio išlaidos; Cpt - 1998 metų atitinkamo ketvirčio prognozuojamos namų ūkio išlaidos; DCp - 1998 ir 1997 metų atitinkamų ketvirčių namų ūkio išlaidų skirtumas. DCp = Cpt - Cpt-1 Et - elastingumo koeficientas, EI,98 = EII,98 = EIII,98 =EIY,98 =1 Apskaičavimas: PVMI,98 =628.8*[1+1*((6943-6187)/6187)] = 707.6 PVMII,98 = 981.4 PVMIII,98 = 1082.7 PVMIY,98 = 1112.5 PVM98 = 707.6 + 981.4 + 1082.7 + 1007.4 = 3884.2