LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO P O T V A R K I S DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO 2013 m. birželio 11 d. Nr. 2B-52 Vilnius Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 ir 84 straipsniais, p r i i m a m a s pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 1B-18/2013 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo 7.1 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad viešuosius interesus atitinkančios paslaugos apima elektros energijos balansavimą, 7.8, 7.9 punktai neprieštarauja (-avo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 7 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2012 m. sausio 17 d. redakcija) 74 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, ir byla p r a d e d a m a r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui. Bylai suteikiamas numeris 13/
- Pareiškėjas nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat prašo ištirti, ar: – „Vyriausybės 2012-09-17 nutarimu Nr. 1157 patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo (Nr. 1157, Žin., 2012, Nr. 113-5704; Nr. 1537, Žin., 2012, Nr. 150-7693, Nr. 171, Žin., 2013, Nr. 22-1064) 16.3 p., 16.4 p., 17 p., numatantys, kad VIAP lėšos surenkamos iš elektros energijos gamintojų už jų pačių pasigamintą elektros energiją, kurią gamintojai suvartoja savo ūkiniams poreikiams tenkinti ir kurią gamintojas tiesioginėmis linijomis patiekia asmenims jų ūkiniams poreikiams tenkinti, neprieštarauja Elektros energetikos įstatymo (Nr. XI-1919, Žin., 2012, Nr. 17-752; Nr. XI-2095, Žin., 2012, Nr. 76-3938; Nr. XI-2086, Žin., 2012, Nr. 76-3930; Nr. XII-171, Žin., 2013, Nr. 12-562) 2 str. 48 d., 46 str. 5, 6 d., 69 str. 7 d. ir Konstitucijos 67 str. 15 p., Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir valdžių padalinimo principams“; – „Elektros energetikos įstatyme (Nr. XI-1919, Žin., 2012, Nr. 17-752; Nr. XI-2095, Žin., 2012, Nr. 76-3938; Nr. XI-2086, Žin., 2012, Nr. 76-3930; Nr. XII-171, Žin., 2013, Nr. 12-562) galimai esanti teisinė spraga, šiuo įstatymu nenustačius esminių VIAP mokesčio mokėjimo elementų (mokesčio objekto, mokesčio dydžio, mokėjimo terminų), neprieštarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., 67 str. 15 p. nuostatoms, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui“.
- Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Aiškindamas minėtąją Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų.
- Atlikus prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjo abejonės dėl Elektros energetikos įstatymo (2012 m. sausio 17 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 1157) patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 16.3, 16.4, 17 punktų atitikties Konstitucijai ir Elektros energetikos įstatymo straipsniams (jų dalims iš esmės grindžiamos teiginiu, kad „VIAP mokestis savo esme ir turiniu pripažintinas privalomu mokėjimu“. Pažymėtina, kad pareiškėjas neatsižvelgia į teisinį reguliavimą nustatytą inter alia Elektros energetikos įstatymo (2012 m. sausio 17 d. redakcija) 46 straipsnio 5, 6 dalyse, pagal kurias vartotojai už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas privalo apmokėti skirstomųjų tinklų operatoriui bei perdavimo sistemos operatoriui, taip pat Tvarkos aprašo 16–27 punktuose, pagal kuriuos balansavimo energijos tiekėjas, elektros energijos tiekėjas arba elektros tinklų operatorius surinktas lėšas už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas perveda administratoriui – Vyriausybės nutarimu paskirtai energetikos įmonei, o administratorius šias lėšas išmoka konkrečių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams. Prašyme cituojamos kai kurios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, susijusios su valstybinių mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų nustatymu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas mokesčiams, kitiems privalomiems mokėjimams būdingus požymius, inter alia yra konstatavęs: mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai – tai įstatymu nustatyti privalomi, neatlygintiniai juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d., 2010 m. vasario 12 d. nutarimai); mokesčiai mokami esant nuolatiniam apmokestinamam objektui (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 2010 m. vasario 12 d. nutarimai); valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 3 d., 2010 m. vasario 12 d. nutarimai); mokesčiams būdinga tai, kad jie reguliariai mokami nustatytais laiko tarpais ir tiesiogiai nėra atlygintinio pobūdžio, t. y. juos sumokėjus, valstybės įstaigai, priėmusiai šį mokestį, neatsiranda prievolės atlikti kokius nors veiksmus ar suteikti konkrečią paslaugą mokesčio mokėtojui (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 2010 m. vasario 12 d. nutarimai). Pareiškėjas savo prašyme šių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų nenurodo, neanalizuoja, nesieja su ginčijamu teisiniu reguliavimu, ginčijamo teisinio reguliavimo nevertina šių nuostatų kontekste.
- Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų dėl Elektros energetikos įstatymo (2012 m. sausio 17 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtinto Tvarkos aprašo 16.3, 16.4, 17 punktų atitikties Konstitucijai ir Elektros energetikos įstatymo straipsniams (jų dalims). Taigi šis pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
- Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar: – „Vyriausybės 2012-09-17 nutarimu Nr. 1157 patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo (Nr. 1157, Žin., 2012, Nr. 113-5704; Nr. 1537, Žin., 2012, Nr. 150-7693, Nr. 171, Žin., 2013, Nr. 22-1064) 16.3 p., 16.4 p., 17 p., numatantys, kad VIAP lėšos surenkamos iš elektros energijos gamintojų už jų pačių pasigamintą elektros energiją, kurią gamintojai suvartoja savo ūkiniams poreikiams tenkinti ir kurią gamintojas tiesioginėmis linijomis patiekia asmenims jų ūkiniams poreikiams tenkinti neprieštarauja Elektros energetikos įstatymo (Nr. XI-1919, Žin., 2012, Nr. 17-752; Nr. XI-2095, Žin., 2012, Nr. 76-3938; Nr. XI-2086, Žin., 2012, Nr. 76-3930; Nr. XII-171, Žin., 2013, Nr. 12-562) 2 str. 48 d., 46 str. 5, 6 d., 69 str. 7 d. ir Konstitucijos 67 str. 15 p., Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir valdžių padalinimo principams“; – „Elektros energetikos įstatyme (Nr. XI-1919, Žin., 2012, Nr. 17-752; Nr. XI-2095, Žin., 2012, Nr. 76-3938; Nr. XI-2086, Žin., 2012, Nr. 76-3930; Nr. XII-171, Žin., 2013, Nr. 12-562) galimai esanti teisinė spraga, šiuo įstatymu nenustačius esminių VIAP mokesčio mokėjimo elementų (mokesčio objekto, mokesčio dydžio, mokėjimo terminų), neprieštarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., 67 str. 15 p. nuostatoms, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui“. Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną. Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis _________________