Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Suomijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos srityje Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Suomijos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinamos Šalimis), suprasdamos tarptautinio bendradarbiavimo nusikaltimų prevencijos srityje svarbą ir siekdamos suteikti viena kitai platesnes abipusės pagalbos galimybes bei skatinti bendradarbiavimą, atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų ir Europos konvencijas bei rezoliucijas, taip pat kitų tarptautinių organizacijų sprendimus dėl nusikaltimų prevencijos, norėdamos pagerinti bendradarbiavimą ir siekdamos operatyviai keistis kriminalistine bei kitokia policijos kompetencijai priklausančia informacija, susitarė: 1 straipsnis. Susitarime apibrėžiamų klausimų ratas 1. Susitarime apibrėžiamas Šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas siekiant užkardyti, išaiškinti bei tirti nusikaltimus. 2. Šalių kompetentingos institucijos: Lietuvoje – Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas arba Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Suomijoje – policija, pasienio apsauga ir muitinė. 3. Abipusiškai teikiama Šalių kompetentingų institucijų pagalba apima:
- a)suinteresuotų asmenų, ieškovų išklausymas, nukentėjusių asmenų skundų, liudytojų bei ekspertų parodymų nagrinėjimas ir įtariamų asmenų apklausa,
- b)su nusikaltimu susijusių įkalčių gavimas ir perdavimas prašančiajai institucijai,
- c)asmenų tapatybės nustatymas, taip pat asmenų paieška ir identifikavimas,
- d)kratų ir konfiskacijų vykdymas,
- e)ikiteisminio tyrimo pradėjimas kitos Šalies prašymu,
- f)dokumentų, reikalingų tiriant nusikaltimą ir atliekant teisminę procedūrą, pateikimas,
- g)įvykių tyrimas, įskaitant nelaimingų atsitikimų darbo metu tyrimą, mirties priežasties nustatymas, taip pat žalos, padarytos asmenims arba nuosavybei, tyrimas;
- h)keitimasis informacija, susijusia su šio Susitarimo įgyvendinimu, ypač su organizuotų nusikaltimų bei nusikaltimų, susijusių su narkotikais, prevencija. 2 straipsnis. Sąvokų apibrėžimas Šiame Susitarime: 1. Sąvoka „asmens paieška“ – bandymas nustatyti įtariamojo, kaltinamojo, ieškovo, liudytojo ar dingusiojo be žinios buvimo vietą. 2. Sąvoka „asmens identifikacija“ – įtariamojo, kaltinamojo ar aukos tapatybės nustatymas pagal pirštų atspaudų, kitus požymius, fotografijas ar kitus duomenis. 3. Sąvoka „krata“ – priverstinis vietos ar asmens apžiūros būdas siekiant surasti paslėptą daiktą ar ištirti medžiagą, kurie gali būti susiję su nusikaltimo tyrimu. 4. Sąvoka „turto areštas“ arba „konfiskacija“ – įgaliotų institucijų atliekamas daikto arba dokumento priverstinis paėmimas, kai įtariama, kad jis gali būti daiktiniu įrodymu baudžiamajame tyrime, buvo įgytas nusikalstamu būdu ir gali būti konfiskuotas teismo. 3 straipsnis. Centrinės institucijos 1. Pagal šį Susitarimą prašymai suteikti informacijos Lietuvoje perduodami tiesiogiai Vidaus reikalų ministerijai, o teisinės pagalbos prašymai – Teisingumo ministerijai arba Generalinei prokuratūrai. Suomijoje teisinės pagalbos prašymai perduodami Nacionaliniam tyrimo biurui. 2. Priemonės, apie kurias kalbama šiame Susitarime, gali būti taikomos tiesiogiai vietiniu lygiu, jei taip susitarta centrinių institucijų. 4 straipsnis. Pagalbos prašymų forma ir turinys 1. Prašymas suteikti pagalbą pateikiamas raštu, perduodamas teleksu, telefaksu arba kitais duomenų perdavimo kanalais. Skubiais atvejais prašymą galima perduoti telefonu, bet toks prašymas neatidėliotinai patvirtinamas raštu. Jeigu prašymas perduotas teleksu, telefaksu arba kitais duomenų perdavimo kanalais arba kai kyla kokių nors abejonių dėl prašymo autentiškumo ar jo turinio, institucija, į kurią kreiptasi, gali paprašyti, kad prašymas būtų patvirtintas raštu. 2. Pagalbos prašyme turi būti nurodyta:
- a)prašančioji institucija;
- b)institucija, į kurią kreipiamasi;
- c)išsamus nusikaltimo ar įvykio aprašymas ir kiti su juo susiję faktai;
- d)pavardė, gimimo data ir vieta, tautybė ir, jei įmanoma, profesija, juridinis adresas bei faktinė gyvenamoji vieta to asmens, apie kurį kalbama prašyme;
- e)priemonės, kurių prašoma imtis, ir priežastys, o nusikaltimų atvejais – nusikaltimo kvalifikavimas, remiantis prašančiosios Šalies įstatymais, taikytini įstatymo straipsniai. 3. Pagalbos prašymas, sudarytas arba patvirtintas raštu, turi būti pasirašomas kompetentingo pareigūno. 4. Pagalbos prašyme gali būti nurodyta:
- a)pageidaujamas laikas, kada turėtų būti atliktos prašomos priemonės;
- b)prašymas leisti dalyvauti prašančiosios Šalies atstovams vykdant nurodytas priemones;
- c)prašymas, kad priemonės būtų vykdomos tam tikra tvarka;
- d)kitokie pageidavimai, susiję su prašomų priemonių vykdymu. 5 straipsnis. Pagalbos prašymų patenkinimo būdas 1. Šalių kompetentingos institucijos pagal savo kompetenciją teikia viena kitai pagalbą remdamosi savo Šalių nacionaliniais įstatymais. 2. Jeigu prašymo vykdymas nepriklauso tos institucijos, į kurią kreipiamasi, kompetencijai, ši nedelsdama perduoda prašymą kompetentingai institucijai ir apie tai informuoja prašančiąją instituciją. 3. Institucija, į kurią kreipiamasi, teikia pagalbą remdamasi prašančiosios Šalies nacionaliniais įstatymais. Tačiau ji, primygtinai prašoma besikreipiančiosios institucijos, gali vykdyti priemones tam tikru būdu ar pagal tam tikrą procedūrą, jeigu tai neprieštarauja prašančiosios Šalies nacionaliniams įstatymams. 6 straipsnis. Pagalbos prašymų tenkinimas 1. Prašomoji Šalis imasi prašomų priemonių nedelsdama. Jai gali prireikti papildomos informacijos, kad galėtų patenkinti prašymą. 2. Šio Susitarimo 4 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytas prašymas patenkinamas, jei tai įmanoma. 3. Prašomoji institucija nedelsdama praneša prašančiajai institucijai faktus, dėl kurių vėluojama įvykdyti nurodytą priemonę arba laiku imtis veiksmų. 7 straipsnis. Atsisakymas suteikti pagalbą 1. Suteikti pagalbą atsisakoma, jeigu prašymo patenkinimas galėtų pažeisti prašomosios Šalies suverenitetą ar saugumą ir jeigu jis nesuderinamas su prašomosios Šalies nacionaliniais teisės pagrindiniais principais. 2. Taip pat atsisakoma teikti pagalbą, jeigu prašymo patenkinimas prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams, susijusiems su žmogaus teisėmis. 3. Be to, pagalba gali būti nesuteikta, jeigu prašymas susijęs su įstatymo pažeidimu, kurį prašomoji Šalis laiko politiniu nusikaltimu, arba pažeidimu, kuris laikomas nusikaltimu pagal karo teisę, bet nėra nusikaltimas pagal baudžiamąją teisę. 4. Apie atsisakymą suteikti pagalbą ir jo priežastis prašančioji Šalis informuojama raštu. 8 straipsnis. Kalbos Pagalbos prašymai ir atsakymai į prašymus bei prie jų pridedami dokumentai pateikiami Šalies, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba (ar kalbomis) arba anglų kalba. 9 straipsnis. Dokumentų legalizavimas Prašant pagalbos ir teikiant ją, Šalių dokumentai, kuriuos jos siunčia viena kitai, priimami be legalizavimo ar kitų formalumų. 10 straipsnis. Informacijos panaudojimas 1. Informacija ir dokumentai, gauti pagal šį Susitarimą, naudojami tik tiems tikslams, kurie nurodyti šiame Susitarime, įskaitant ir teisminius bei administracinius procesus. Minėta informacija ir dokumentai gali būti panaudoti kitiems tikslams tik gavus aiškų prašytosios Šalies sutikimą. 2. Informacija ir dokumentai laikomi konfidencialiais Šalies, iš kurios jie gauti, prašymu. Nurodomos tokio prašymo priežastys. Informacija, pagal šį Susitarimą vienos Šalies pateikta kitai, būna tokio slaptumo ar konfidencialumo, kokio pageidauja Šalis, iš kurios prašyta informacijos. 11 straipsnis. Išlaidos Šalis, į kurią kreipiamasi, padengia pagalbos prašymo vykdymo jos teritorijoje išlaidas. Jeigu prašomai priemonei įgyvendinti prireiktų didelių išlaidų, centrinės institucijos gali susitarti jas pasidalinti. Išlaidas, patirtas taikant šio Susitarimo 4 straipsnio 4 dalies b punktą, apmoka prašančioji Šalis. 12 straipsnis. Tęstinumas Šalių atstovai susitinka, kai reikia įvertinti šio Susitarimo vykdymą ir aptarti galimų pakeitimų reikalingumą. Pirmasis susitikimas įvyks praėjus metams nuo Susitarimo įsigaliojimo datos. 13 straipsnis. Kitos nuostatos 1. Šio Susitarimo nuostatos netrukdo kompetentingoms Šalių institucijoms bendradarbiauti pagal kitus tarp Šalių galiojančius susitarimus. 2. Šis Susitarimas neliečia Šalių teisių ir įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis. 14 straipsnis. Baigiamosios nuostatos 1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų po Šalių pasikeitimo raštiškais pranešimais apie tai, kad atlikti teisiniai reikalavimai, keliami Susitarimo įsigaliojimui. 2. Šio Susitarimo galiojimo laikas nėra apibrėžtas. Šis Susitarimas neteks savo galios praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kada kuri nors Šalis bus raštu pranešusi kitai Šaliai apie savo ketinimą denonsuoti šį Susitarimą. Sudaryta Vilniuje 1997 m. kovo 18 d. dviem egzemplioriais anglų kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu Suomijos Respublikos Vyriausybės vardu ______________