DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 147 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO proceso KODEKSO 147 STRAIPSNIo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-87 2013 m. birželio 20 d. Nr. 553 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-193 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-87 dėl šių priežasčių:
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 147 straipsnio 6 dalies nuostatų tikslas yra aiškiai apibrėžti laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su turtu, galiojimą. Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalis reglamentuoja tik tokius atvejus, kai areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Siekiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo, taip pat atsižvelgiant į laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto instituto paskirtį laikinai riboti asmens teises disponuoti jam priklausančiu turtu, toks laiko tarpas, kuriam areštuojamas visas atsakovo turtas, turi būti aiškiai apibrėžtas. Svarbu aiškiai nustatyti terminą, kuriam pasibaigus ir ieškovui neatliekant jokių papildomų veiksmų (nesikreipiant į antstolį dėl areštuoto turto duomenų patikslinimo ar nesikreipiant į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) nutartis dėl laikinų atsakovo teisių apribojimų nustotų galioti.
- Laiko tarpas, kurį galioja turto areštas, privalo būti tiksliai apibrėžtas ir, siekiant apsaugoti atsakovo interesus, užtikrinti atsakovo ir ieškovo teisių ir pareigų balansą, taip pat nepalikti jokių prielaidų piktnaudžiauti ar netinkamai interpretuoti Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalies nuostatas. Jei būtų pritarta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-87, susidarytų neapibrėžta teisinė situacija ir tai galėtų sukelti neigiamų pasekmių, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių tęstiniam galiojimui pakaktų tik kreipimosi į antstolį dėl atsakovo turto aprašo sudarymo ir būtų svarbus tik kreipimosi į antstolį momentas, o areštuoto turto duomenų patikslinimo terminas liktų neapibrėžtas. Taigi atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, galėtų galioti neapibrėžtą laiką. Antstoliui nepatikslinus areštuoto turto duomenų, būtų neaišku, kokiam konkrečiam atsakovo turtui taikomi apribojimai (pavyzdžiui, jei taikomo turto arešto apimtis yra mažesnė už atsakovo turimo turto vertę). Visą laiką, kol nebūtų patikslinti areštuoto turto duomenys, atsakovas negalėtų disponuoti visu savo turtu. Toks teisinis reguliavimas nepagrįstai ribotų atsakovo teises ir sudarytų prielaidas pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Civilinio proceso kodekso 17 straipsnyje.
- Aiškaus termino įtvirtinimas Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje sudaro sąlygas operatyviam civiliniam procesui ir skatina ieškovą ir antstolį aktyviai dalyvauti procese. Laikinąsias apsaugos priemones teismas skiria ieškovo iniciatyva, todėl ieškovas turi būti suinteresuotas ir aktyvus civilinio proceso dalyvis, taip pat turi pareigą domėtis procesu. Tokia pozicija pateikta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1855/
- Nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-87 aiškinamajame rašte teigiama, kad „teismai praktikoje pasisako, jog suinteresuoto asmens nesikreipimas į antstolį per Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą terminą savaime nepanaikina pačios teismo nutarties galiojimo bei jos pagrindu galinčių atsirasti teisinių pasekmių, o yra įstatyme numatyta sąlyga tik panaikinti įrašą atitinkamame registre“, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1855/2012 teigiama priešingai: „Įstatymų leidėjas, priimdamas nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laike, kai ieškovas nesikreipia į antstolį dėl areštuoto turto duomenų patikslinimo, padarė nepriklausomą nuo atsakovo veiksmų. <...> Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Tokiu būdu apsaugomi atsakovo interesai, leidžiant jam disponuoti turtu, nes laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašiusi šalis savo procesinės teisės neįgyvendino laiku. Pagal šią normą, esant atitinkamai ieškovo pasyvaus elgesio sąlygai (t. y. jam nesikreipus į antstolį ir šiam nepateikus Turto arešto aktų registrui areštuoto turto duomenų patikslinimo) ir pasibaigus nustatytam terminui, su turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės pagal Civilinio proceso kodeksą nustoja galioti savaime pagal įstatymą. <...> Tokiu atveju įsiteisėjusi ir nepanaikinta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebetenka teisinės reikšmės, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigia pagal įstatymą.“ Taigi teismų praktikoje taip pat yra pabrėžiama Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalies nuostatų svarba, siekiant apsaugoti atsakovo interesus, ir išsamiai išaiškinami šios normos taikymo ypatumai.
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-87 taip pat nepritartina dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012 m. gruodžio 10 d. išvados Nr. XIIP-87, pateiktos dėl Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-87, 5 punkte nurodytų priežasčių. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Teisingumo ministras Juozas Bernatonis _________________