DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. xiIP-254 2013 m. birželio 20 d. Nr. 562 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. SV-S-175 1 punkto 13 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-254 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818) (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) labdaros teikimo teisinis reguliavimas pagrįstas principu, kad labdara yra skiriama per labdaros teikėjus, nurodytus Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kurių pagrindinis tikslas – kaupti paramą teikiančiųjų lėšas ir skirti jas išteklių stokojantiems asmenims: nepasiturintiems, ligoniams, nelaimių užkluptiems, kitiems pagalbos reikalingiems asmenims. Todėl fiziniam asmeniui nėra užkertamas kelias netiesioginiu būdu suteikti labdarą konkrečiam jo paties pasirinktam kitam asmeniui, galinčiam būti labdaros gavėju, tačiau labdara turi būti teikiama per Labdaros ir paramos įstatymo nustatytus minėtus juridinius asmenis – tai turi užtikrinti labdaros teikimo skaidrumą. Jeigu fizinis asmuo galėtų gauti neapmokestinamą gyventojų pajamų mokesčiu labdarą tiesiogiai iš kitų fizinių asmenų, atsirastų prielaidos neskaidriam labdaros teikimui, pinigų plovimo galimybei ir abejonėms, ar fiziniams asmenims aukojant tiesiogiai fiziniams asmenims bus pasiekti ir įgyvendinti labdaros teikimo tikslus. Be to, pagal šiuo metu galiojančio Labdaros ir paramos įstatymo, kuris reglamentuoja paramos teikimą ir gavimą, jos teikimo ir gavimo tikslus, teikėjus ir gavėjus, paramos teikimo ir gavimo kontrolę bei apskaitą, 7, 8, 10 straipsnių nuostatas paramą turi teisę gauti tik juridiniai asmenys (įvairūs fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams), gavę šio įstatymo nustatyta tvarka paramos gavėjo statusą ir turintys pareigą teikti ataskaitas paramos teikėjui apie gautos paramos panaudojimą bei tvarkyti gaunamos paramos apskaitą. Tuo sudaromos prielaidos mažinti mokesčių vengimo ar pinigų plovimo riziką. Todėl Įstatymo projekte siūlomas paramos gavėjų (fizinių asmenų) neapmokestinimas neatitiktų Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų.
- Skirtingai nei teigiama Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, dvigubas fizinių asmenų aukojamų lėšų apmokestinimas neatsiranda, nes labdaros teikėjų, kaip ne pelno siekiančių vienetų, pelnas (išskyrus viešajam interesui nepriskirtą ūkinės komercinės veiklos pelną) pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 5 straipsnio 4 dalies nuostatas yra atleidžiamas nuo pelno mokesčio, o fizinio asmens gauta labdara pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 25 punkto nuostatas taip pat neapmokestinama. Be to, gyventojų lėšų teikimas tiesiogiai gyventojams vertinamas kaip dovanos, kurios pagal galiojančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto nuostatas gali būti neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu neviršija atitinkamos pajamų ribos ar yra gautos iš atitinkamų artimųjų asmenų. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Finansų ministras Rimantas Šadžius _________________