← Lietuva

Seimo narių pareiškimas Dėl nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru J. Galdiku Mes, žemiau pasir

Seimo narių pareiškimas Dėl nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru J. Galdiku Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, vykdydami savo konstitucinę pareigą vertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atskirų jos narių veiklą, išnagrinėjome Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 metais patvirtintą programą, šios programos įgyvendinimo priemonių planą, TS(LK) rinkimų programos nuostatas, Vyriausybės priimtus nutarimus, Sveikatos apsaugos ministro J. Galdiko įsakymus ir kitus dokumentus, susijusius su sveikatos apsauga. Apsvarstę turimą medžiagą, mes parengėme nepasitikėjimo Sveikatos apsaugos ministro J. Galdiko veikla pagrindimą (atskiras priedas). Šios sudėties Vyriausybė, ateidama į valdžią, pažadėjo vadovautis Lietuvos nacionaline sveikatos koncepcija, 1995 metais priimta Seimo rezoliucija dėl Nacionalinės sveikatos politikos įgyvendinimo bei Pasaulinės Sveikatos Organizacijos doktrina “Sveikata visiems iki 2000-jų”. Svarbiausiais įsipareigojimais sveikatos apsaugos srityje Vyriausybė numatė:

  1. Teikti prioritetą pirminei sveikatos priežiūrai, ypač rūpintis kaimo gyventojams teikiamų medicinos paslaugų kokybe;
  2. Įgyvendinant draudos mediciną, numatyti didesnius bendrus sveikatos apsaugos finansinius išteklius, ne vėliau kaip 1998 metų sausio 1 d. (kai bus mažinamas pajamų mokestis), įvesti papildomą individualų draudos mokestį;
  3. Išlaidas vaistams, kai ligonis gydosi namie, kompensuoti atsižvelgiant į ligonio socialinę padėtį;
  4. Toliau vykdyti pradėtas valstybines programas. Be to, LR Vyriausybė, 1997 m. gegužės 27 dieną priimtu LR Vyriausybės nutarimu Nr. 519 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių” įsipareigojo užtikrinti, kad būtų: “vykdomos ir ankstesniais LR Vyriausybės sprendimais patvirtintos (aprobuotos) programos bei priemonės, kurios neprieštarauja LR Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programai, bet nėra įtrauktos į šiuo nutarimu patvirtintas priemones, taip vykdomi pavedimai, susiję su LR įstatymų įgyvendinimu”. Tai sudarė teisines prielaidas pradėtų darbų tęstinumui sveikatos apsaugoje. Ši Vyriausybė, kaip ir ankstesnės Vyriausybės, privalėjo suprasti, jog už Vyriausybės programos įgyvendinimą ji atsako solidariai. Tai reiškia, kad ministrai, įgyvendindami atskirų Vyriausybės programos dalių įsipareigojimus, privalo derinti sprendimus vieni su kitais, o tokiose srityse, kaip sveikatos apsauga, švietimas, socialinė apsauga - užtikrinti įvairių sektorių bendrą veiklą. Ir šiose srityse atskiro ministro vaidmuo ypač išryškėja. Todėl vertinti dabartinio sveikatos apsaugos ministro J. Galdiko veiklą tenka tiek tuo aspektu, kiek jis sugebėjo įgyvendinti sveikatos apsaugos reformas savo žinybos rėmuose, tiek ir tuo, kiek jis sugebėjo integruoti ir kitų ministerijų bei ministrų kabineto veiklą, kad sveikatos politikoje vyrautų solidarūs Vyriausybės sprendimai. Išanalizavę mus dominančią medžiagą, turime konstatuoti, kad Sveikatos apsaugos ministras J. Galdikas: - neužtikrino savalaikių Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų, įgyvendinant sveikatos draudimo įstatymą; - prieštaraudamas sveikatos sistemos bei sveikatos priežiūros įstaigų įstatymams, savo įsakymais sustabdė bei atidėjo reformas visuomenės sveikatos sektoriuje; - iki šiol neįgyvendino didelės dalies 1995 m. Seimo priimtos rezoliucijos “Dėl Nacionalinės sveikatos politikos įgyvendinimo” rekomendacijų; - savo įsakymais sujaukė gyventojų aprūpinimo būtinojo sąrašo medikamentais tvarką; - be jokios aiškiai pagrįstos motyvacijos nutraukė SARB¢o veiklą, nepateikdamas jokių kitų pasiūlymų, kaip įtraukti medicinos mokslo, sveikatos apsaugos organizatorių bei medicininės visuomenės atstovus į sveikatos reformų įgyvendinimą; - neužtikrino aktyvios Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos siūlymo tabako ir alkoholio kontrolės srityje; - savo neatsakingais veiksmais sutrikdė savalaikį sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą vakcinacijos preaparatais; - savo įvykdyta kadrų politika atstūmė didelę dalį kompetetingų specialistų nuo SAM ruošiamų projektų; - neįvykdė daugelio Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių; - nevykdo daugelio PSO doktrinos “Sveikata visiems iki 2000-jų” reikalavimų; - nevykdo daugelio jau priimtų įstatymų reikalavimų. Remiantis išdėstytais motyvais bei pateiktu nepasitikėjimo Sveikatos apsaugos ministru J. Galdiku pagrindimu, mes teikiame Seimui svarstyti nepasitikėjimo J. Galdiku nutarimo projektą. Seimo nariai: Eil. Nr. Vardas, pavardė parašas ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- NEPASITIKĖJIMO SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO J.GALDIKO VEIKLA PAGRINDIMAS
  5. Įvadas,
  6. Konkretūs Sveikatos apsaugos ministro J.Galdiko veiksmai, 2.
  7. Privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimas; 2.
  8. Visuomenės sveikatos sektoriaus reorganizavimo sustabdymas; 2.
  9. 1995 m. Seimo priimtos rezoliucijos rekomendacijų nevykdymas; 2.
  10. SARB¢o Tarybos veiklos sustabdymas bei SAM įvykdyta “kadrų” politika; 2.
  11. Būtinojo asortimento vaistų sąrašo problemos bei įstaigų aprūpinimo vakcinomis sutrikdymas; 2.
  12. Vyriausybės nutarimų ir įstatymų įgyvendinimo įgnoravimas; 2.7.PSO doktrinos “Sveikata visiems iki 2000-jų” reikalavimų nevykdymas.
  13. 1992 metais patvirtinus Nacionalinę sveikatos koncepciją, buvo padėti ilgalaikės sveikatos reformos Lietuvoje pagrindai. Koncepcija rėmėsi PSO doktrina “Sveikata visiems iki 2000-jų”, kurios pagrindą sudaro sveiko gyvenimo būdo diegimas, sveikatos stiprinimas, ligų profilaktika, sveikatos įstaigų sistemos tobulinimas, sveikatos monitoringai, investicijų į pirminę sveikatos priežiūros grandį diegimas. Per 1992-1996 mm padėti teisiniai koncepcijos įgyvendinimo pagrindai, reorganizuota aukštojo medicinos mokslo sistema, rengta Lietuvos sveikatos programa. Remiantis LR Konstitucija ir sveikatos koncepcija diegtas mišrus sveikatos paslaugų teikimo finansavimo modelis: biudžetinis, draudiminis bei mokomų paslaugų sutartiniais pagrindais. Buvo formuojamas sveikatos apsaugos reformų biuras, kuris turėjo tapti ilgalaikių reformų analizės, planavimo bei eksperimentų apibendrinimo centru. Pradėta reorganizuoti sanitarinė-epidemiologinė tarnyba, visuomenės sveikatos tarnyba bei visuomenės sveikatos centrų ir įstaigų sistema. Pagal koncepciją ir sveikatos sistemos įstatymą turėjo būti steigiama Nacionalinė sveikatos taryba bei savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybos visuomenės veiklai sveikatinimo srityje koordinuoti. Nuo 1996-ųjų metų, atėjus vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai p. J. Galdikui, jau buvo galima pasinaudoti didele specialistų darbo patirtimi, parengtais įstatymų bei kitų teisės aktų projektais, beliko tik toliau įgyvendinti priimtus įstatymus, rengti poįstatyminę teisinę normatyvinę bazę. Deja, prabėgus metams laiko galima konstatuoti, kad įvykiai sveikatos apsaugos tolimesnėje reformoje klostėsi nepalankiai. Pamėginsime apžvelgti konkrečias Sveikatos apsaugos ministro J. Galdiko vadovaujamos ministerijos veiklos sritis.
  14. Pagal LR Konstituciją ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas, vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo. Todėl mėginsime konkrečią ministro J. Galdiko veiklą analizuoti atsižvelgdami į Vyriausybės programą, jau priimtus įstatymus bei Vyriausybės nutarimus. 2.
  15. Privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimas: Jau nebereikėtų minėti Sveikatos apsaugos ministro J.Galdiko pastangų atidėti sveikatos draudimo įstatymo įgyvendinimą. Nors buvo pateikta PHARE ekspertų, Lietuvos specialistų nuomonė, kad atidėjimui labai rimtų priežasčių nėra, jog reikėtų pasinaudoti jau sukaupta specialistų patirtimi, tačiau sprendimas sveikatos draudimo įgyvendinimą atidėti iki 1997-ųjų liepos 1 dienos buvo priimtas. Motyvacija - nespėjama pasiruošti. Tačiau priėmus Seimui sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, ministerijoje ir toliau neskubėta ruošti poįstatyminius aktus. Jau baigiantis 1997 metams lieka neatsakyta į daugelį klausimų: Kodėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir išlaidų už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokėjimo sutartyse nenumatyta, kokia bus teikiamų paslaugų apimtis, kas bus mokama iš ligonių kasų, o už ką gyventojai turės mokėti patys?Kodėl priverstinai pasirašomi sutarčių priedai verčia ligonines nutraukti pacientų gydymą IV ketvirčio viduryje? Kodėl nors ir yra numatyta nereikalauti iš draudžiamųjų už TLK apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas papildomo mokesčio, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, tačiau įstaigų taisyklių tokiais įstatymų numatytais atvejais, kada turi būti mokama už sveikatos priežiūros paslaugas, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija nėra paruošusi. Kodėl nors ir yra numatyta reikalauti iš paciento dokumento, patvirtinančio teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai, išskyrus būtinąją medicininę pagalbą , šiuo metu tik maža dalis pacientų tokį dokumentą turi, o šiame dokumente nefiksuojama ar pacientas po dokumento išdavimo moka įnašus? Kodėl visiškai nėra aišku, kas mokės už medicininę pagalbą mokyklose? Anksčiau tai darė teritorinės poliklinikos. Tačiau apie 25% mokyklų mokinių paprastai būna ne iš tų poliklinikų aptarnaujamos teritorijos. Jau dabar visose poliklinikose medicinos darbuotojams, kurie dirbo su mokiniais, išduodai atleidimo lapeliai (du mėnesiai prieš atleidimą), ryšium su reorganizacija. Sveikatos apsaugos ministerija į pasiūlymą, kad mokyklose būtų steigiami medicinos punktai ir mokama nuo moksleivių skaičiaus, neatsako. Tokia pati padėtis yra specializuotose vaikų lopšeliuose ir darželiuose, kur dirbo medicinos personalas, finansuojamas iš teritorinių poliklinikų. Dabar tai nėra numatyta. Kodėl neaiškus vaikų defektų ankstyvos korekcijos programos finansavimas? Ar išliks poliklinikose vaikų psichologai ir logopedai? Šiuo metu, kad būtų gydomi vaikai su negale, vaikų logopedai ir psichologai nėra numatyti. Jiems taip pat yra išduoti atleidimo lapeliai dėl reorganizacijos. Kodėl šiuo metu nėra aišku, kaip apmokamos ambulatorinėms sveikatos priežiūros įstaigoms tokios paslaugos:
  16. Rentgenas;
  17. Fluorografija;
  18. Biocheminiai ir imunologiniai tyrimai;
  19. Mikrobiologiniai diagnostiniai tyrimai;
  20. Vaikų logopedai;
  21. Reabilitacija: gydomoji fizkultūra, masažas, inhaliacijos, parafinas, purvas, vandens procedūros, elektros procedūros, kitos procedūros;
  22. Funkciniai tyrimai, EKG, reogramos ir kt.;
  23. Encefalogramos;
  24. Patologiniai histologiniai tyrimai;
  25. Dienos stacionarus leista kurti tik prie stacionarų, o egzistuojantys nefinansuojami? Tai brangina sveikatos priežiūrą Valstybės mastu. Šių paslaugų apmokėjimo tvarka (iš ligonių kasos, ar apmokamos pačių pacientų) turėjo būti patikslinta iki 1997 09
  26. Kodėl brangstant elektrai, šilumai, vandeniui, padidėjus medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui nuo liepos 1 d. 28%, vis dėlto liko 1997 m. liepos 15d. SAM įsakymo Nr. 399 numatyti įkainiai: PSP grandys - 54,5 Lt vienam žmogui metams; antrinės kvalifikuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros gydytojo specialisto konsultacija - 17,4 Lt; tretinės specializuotos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros gydytojo specialisto konsultacija - 35 Lt.? Kodėl neparengti ir nenustatyti sveikatos privalomuoju draudimu garantuojamų paslaugų prieinamumo, priimtinumo ir tinkamumo gyventojams rodikliai? Kodėl nenumatyta finansuoti profilaktines paslaugas. Motinos ir vaiko apsaugos, moterų profilaktinių patikrinimų finansavimas nėra aiškus? Kaip bus išlyginamos didelės disproporcijos tarp bendrosios praktikos gydytojo aptarnaujamų apylinkių ypač kaimo teritorijose? Nerealūs įkainiai už pacientų stacionarinį gydymą ypač akušerijoje, chirurgijoje, onkologijoje. Nerealūs ligonio ištyrimo terminai bei apsilankymo pas specialistus skaičiavimai. Vyriausybės programoje numatyta ne vėliau kaip 1998 m. sausio 1 d. (kai bus mažinamas pajamų mokestis) įvesti papildomą individualų draudimo mokestį. Kodėl Seimo rudens sesijai toks projektas nėra paruoštas? Iki šiol nenustatyta, kokių vaistų ir ligų gydymą dengs biudžetas (valstybės ar savivaldybių?), kaip numatyta Vyriausybės programoje. Draudiminių išlaidų vaistams kontrolės sistema apima tik kompensuojamų vaistų sąrašą. Neplanuojamos tokios priemonės, kaip kainų sumažinimas, atsižvelgiant į užperkamų vaistų apimtį, farmacijos įmonių išlaidų, skirtų vaistų reklamai, kontrolė, maksimalus kompensuojamo išlaidų lygio nustatymas. Nėra aiškios valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų sveikatos priežiūros reikmėms išdėstymo strategijos. Iki šiol neaišku, kokias sveikatos programas finansuos savivaldybių biudžetas. Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimas remsis valstybinėmis ir savivaldybių sveikatos programomis. Tačiau iki šiol nėra jokio bendradarbiavimo su Lietuvos savivaldybių asociacija mechanizmų tam, kad būtų sutvarkyta savivaldybių sveikatos programų užsakymo rengimo ir įgyvendinimo procesas. Praktiškai iki šiol neįkurtas Valstybinis sveikatos fondas, skirtas valstybinėms programoms finansuoti. Todėl visuomeninių organizacijų programos nesulaukia paramos iš šio fondo lėšų. Kodėl iki 1997 m. spalio mėn. Visiškai nefinansuotos valstybinės sveikatos programos? Bet kokios motyvacijos, kad Vyriausybė nusprendė teikti prioritetą dabartiniu metu tik privalomojo sveikatos draudimo reformai yra nepriimtinos ir atspindi tik Sveikatos apsaugos ministro, o ne oficialią Vyriausybės raštiškai išreikštą poziciją. Lietuvai prisiėmus Pasaulinės Sveikatos Organizacijos narystės įsipareigojimus, Vyriausybė privalo įgyvendinti PSO Europos regioninio biuro sveikatos doktriną ir teikti periodines ataskaitas apie jos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Vyriausybė, numatydama savo programoje teikti prioritetą pirminei sveikatos priežiūrai, paliko ją visiškai supaprastintame lygyje - apylinkių terapeutai ir pediatrai neturi teisės siųsti ligonius į laboratoriją dėl biocheminių tyrimų, funkcinių tyrimų ir pan. Dėl to ligoniai dirbtinai yra ir bus siunčiami į antrinio lygio poliklinikas ir stacionarus, kas didins biudžeto išlaidas. Kodėl LR SAM 1997.05.29 įsakymas Nr. 307 “Dėl Sveikatos priežiūros spacialybių ir subspecialybių sąrašo….” Ir LR SAM 1997.06.30 įsakymas Nr.359 “Dėl stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygių…” sujaukė specialistų darbą ir vieni kitiems prieštarauja? LR SAM 1997.09.01 įsakymas Nr. 445 “Dėl įstaigų pavaldumo sąrašų ir LR Vyriausybės 1997.10.01 nutarimas Nr.1075 verčia kas mėnesį ligonines keisti pavadinimus, sukelia struktūrines asmens sveikatos tinklo disproporcijas apskrityse. Kodėl LR SAM katastrofiškai nesilaikoma elementarios raštvedybos tvarkos, atsakoma pavėluotai arba iš vis neatsakoma ne tik į pavaldžių įstaigų, visuomeninių organizacijų, bet ir į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto raštus, o retai atsiunčiamuose SAM ministro J. Galdiko atsakymuose pilna tikrovę neatitinkančių faktų?
  27. Visuomenės sveikatos sektoriaus reorganizavimo sustabdymas: Sveikatos sistemos įstatymas visuomenės priežiūros srityje nevykdomas. Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, nors ir su labai dideliu pavėlavimu, buvo įkurta 1996 m. spalio 31 d., tačiau kažkodėl motyvuojant lėšų stoka, jos veikla ir kūrimasis buvo atidėti 1996 m. gruodžio 31 d. įsakymu, nors tarnybai papildomų biudžeto lėšų nereikėjo. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos liko neapibrėžtoje padėtyje, nes 8-nios respublikinės ir 11 teritorinių (su 40 filialų) įstaigų liko be valdymo institucijos koordinuoti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbą, vykdyti SAM pavedimus, nustatyti pirminės sveikatos priežiūros plėtojimą kartu su savivaldybėmis, rengti norminius dokumentus (ypač svarbius integruojant pagal Europos direktyvas), vykdyti visuomenės sveikatos monitoringą bei ekspertizę. Buvo sustabdytas sveikatos sistemos įstatymo 60, 100, 118 straipsnių vykdymas. Antrąjį kartą visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos sukūrimas buvo atidėtas dėl naujos sveikatinimo veiklos įstatymų redakcijos, nors sveikatinimo veiklos pakeitimų nei naujoje sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo redakcijoje, nei sveikatos draudimo įstatymo pakeitimuose nebuvo. Todėl norėtume gauti atsakymą, kodėl šiuo metu visuomenės sveikatos sritis nevystoma, nors rimtų motyvų šiam sektoriui nevystyti nėra. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas vykdomas per ministerijos finansų skyrių, kuris įvertina ir reguliuoja samatas visai neįsigilinęs į visuomenės sveikatos įstaigų funkcijas. Taip pat chaotiškas yra visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų mokomų paslaugų teikimas, nors SSĮ 31 straipsnis nurodo, kad šią tvarką turi nustatyti Vyriausybė, o norminio akto Vyriausybei paruošto nėra. Kodėl už tai tiesiogiai atsakinga SAM? Dar labiau supainioja situaciją 1997 m. vasario 24 d. SAM įsakymas “Dėl dezinfekcinių medžiagų, plovimo ir valymo bei kosmetikos priemonių higieninio reglamentavimo ir registravimo ekspertų komisijos sudarymo”, kuris perkelia ekspertinę komisiją prie higienos inspekcijos, tuo pačiu nurodydama inspekcijai gauti papildomų pajamų, nors inspekcija yra grynai valdymo institucija ir pagal nuostatus ekspertinių darbų neatlieka. Nors 1996 gruodžio 19 d. Konkurencijos tarybos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarybos nutarimas Nr. 42 rekomendavo atskirti higieninės kontrolės funkcijas nuo ūkinės-komercinės veiklos funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, kodėl ministro priimtas sprendimas buvo priešingas? Nepakeitė to nei sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 25 straipsnis neleidžia kontrolės institucijoms vykdyti ekspertizės funkcijų. Nuo 1997 metų ministerijoje visai nutrūko programinių darbų finansavimas ir žlugdomos Vyriausybės patvirtintos sveikatos propagandos (SSĮ 55 straipsnio nevykdymas) ir kūdikių bei vaikų iki 3 metų mitybos gerinimo programos, nefinansuojamos be nurodytų motyvų ir kitos profilaktinės programos, nenumatytos Sveikatos programų koordinavimo komisijos 1997 01 15 protokolu.
  28. 1995 m. LR Seimo priimtos rezoliucijos rekomendacijų nevykdymas: n nevykdomi alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai; n nevykdomi tabako kontrolės įstatymo reikalavima; n vietoje mišraus asmens sveikatos apsaugos finansavimo diegiamas beveik tik draudimo paremtas finansavimas; n beveik nevyksta tarpžinybinis bendradarbiavimas sprendžiant sveikatos problemas; n nesteigiama nacionalinė sveikatos taryba.
  29. Praktiškai nustojo funkcionuoti SARB¢as, nebuvo nei vieno SARB¢o tarybos posėdžio, ilgą laiką neveikė kolegijos, SAM atleisti iš darbo prityrę pareigūnai ir vyr. Specialistai. Tokios “kadrų politikos” išdavoje ministeriją apleido virš 40 žmonių.
  30. Būtinojo asortimento vaistų sąrašo sudarymo problemos bei įstaigų aprūpinimo vakcinomis sutrikdymas. Kodėl Sveikatos apsaugos ministras J. Galdikas, įgnoruodamas Farmacinės veiklos, Vaistų įstatymo reikalavimus savo įsakymais sutrikdė gyventojų aprūpinimo vaistais sistemos funkcionavimą? Kaip pavyzdys - SAM 1997 08 19 Įsakymas Nr. 444
  31. Pats įsakymas sudaro sąlygas “neaiškiai” veiklai, nes galima importuoti bet kuriuos sąraše įrašytus vaistus, tik neaišku, ar visiems bus išduodami leidimai ir per kurį laiką? Tokį įsakymą gali įtakoti tik smulkios vaistų tiekimo įmonės, ar labai suinteresuotos užsienio gamintojos, kurios nenumato registruoti vaistų. Dažniausiai tokie vaistai būna abejotinos kokybės.
  32. Kodėl pagal Lietuvos įstatymus dirbančioms įmonėms (vaistų gamintojoms), kurios registravo vaistus, belieka kreiptis tik į Kainų ir konkurencijos tarnybą, kad išsiaiškintų, kodėl kitiems gamintojams sudaromos “šiltnamio” sąlygos, ir nereikalaujama nei GMP sąlygų, nei registracijos mokesčių.
  33. Įsakymo p. 6 ir p. 7 prieštarauja vienas kitam. Ar galima vadovautis atšauktu įsakymu?
  34. Autoriai tikriausiai neskaitę galiojančių įstatymų ir net ankstesnių SAM įsakymų, nes 2 priedo p. 1 teigiama, kad “vaistai… išrašomi vadovaujantis SAM 1997 07 01 įsakymu Nr. 364”, tačiau vaistų išrašymo tvarką nustato SAM 1997 06 19 įsakymas Nr.348, o įs. Nr. 364 nustatoma kompensuojamų vaistų kompensavimo tvarka. Nederėtų patiems pareigūnams nežinoti savo ruoštų įsakymų.
  35. Gyvybiškai būtinų vaistų išrašymo ir pardavimo tvarka irgi sukelia įvairių minčių. Tiekėjų sąrašus sudarys SAM. Bus galima užsakyti vaistus vaistinėse, o didmeninė įmonė privalės jį pristatyti. Kodėl nepaskelbiamas konkursas? Ar tai SAM per daug sudėtinga (ypač galvojant apie paskutinius SAM konkursus)? Gal paprasčiau ir labiau apsimoka patiems paruošti įmonių sąrašus? Be to, turi būti aišku, kokie tai vaistai? Ar nustatytos indikacijos, gydymas, ar tikrai nėra analogų? Kaip bus įmanoma per 2 sav. Pristatyti vaistą nuo užsakymo be didelių transportavimo išlaidų? Kokia bus šių vaistų kainodara? Ar bus po pristatymo vaistas nupirktas (nes vien persiuntimo išlaidos gali sudaryti virš 200 Lt)?
  36. Visiškai neaišku, kokiais principais vadovaujantis sudarytas pats leidžiamų parduoti vaistų analogų sąrašas. Autoriai visiškai nežino, kas ir kiek registruota Lietuvoje, nes kitaip negalima paaiškinti, kad įtraukiami vaistai, kurių užregistruota po keliolika analogų (kam dar neaiškios kokybės?), ir jų pastoviai yra rinkoje. Tai parodo, kad įsakymo autoriai visiškai nesiorientuoja Lietuvos vaistų rinkoje. Labai gaila, nes yra net vaistinėms skirtos vaistų tiekimo programos, kuriose galima susipažinti su praktiškai visų vaistų pasiūla. Be to, yra įtraukti preaparatai, kurių analogų nelabai yra pasaulyje (pvz. Cytochromum C), o pagrindiniai vaistai seniai registruoti. Neaišku, kodėl įtraukiami seniai kritikuojami abejotiną terapinę vertę turintys vaistai? Stebina autorių elementariausių farmacinių žinių stoka, kai tas pat preaparatas įrašomas skirtingais pavadinimais (pvz. Chloramphenicolum ir Laevomycetinum). Įtraukiami pasenę, neregistruoti vaistai (Citramon). Po tokių klaidų visiškai nenuostabu, kad įsakymo autoriai nežino, kokie preaparatai gaminami Latvijoje ir Estijoje, kurie jau registruoti.
  37. Įsakymas sudarys geras sąlygas nelegaliam vaistų platinimui. Ypač didelė tikimybė, kad paklius neaiškios kokybės ar netgi kenksmingi vaistai. Pasekmės gali būti sunkiai nuspėjamos.
  38. Iš daugiau kaip 250 sąraše esamų vaistų, virš 110 yra registruoti Lietuvoje. Kodėl jų tarpe apie 40 Lietuvos farmacijų įmonių gaminamų vaistų? Į sąrašą neįtraukti 8 būtinojo asortimento sąrašo vaistai.
  39. Yra neefektyvių arba abejotino efektyvumo vaistų.
  40. Kodėl įtraukti Rusijoje, Latvijoje, Estijoje gaminami vaistai, nors tarp jų daugiausia vartojamus gamina mūsų įmonės.
  41. Įsakymas pažeidžia Farmacinės veiklos, Vaistų įstatymą, griauna egzistuojančių Lietuvoje vaistų registracijos sistemą. Dėl J. Galdiko įsakymų buvo sutrikdytas ir įstaigų aprūpinimas vakcinomis.
  42. Kas atsakys, kad tik dėl SAM ministro ambicijų rugpjūčio mėnesį onkologiniams, o dar ilgiau psichiniams ligoniams buvo nekompensuojami pagrindiniai ambulatorinio gydymo vaistai?
  43. Viena iš pagrindinių ministro funkcijų - vykdyti įstatymų reikalavimus. Deja, pateikiame sąrašą įstatymų, kurių įgyvendinimui nėra parengti poįstatyminiai aktai:
  44. LR Gydytojo medicinos praktikos įstatymas. Priimtas 1996 m. rugsėjo 25 d., įsigaliojo 1997 m. sausio 1 d. Neparengti poįstatyminiai aktai, dėl to įstatymas faktiškai neveikia. Licencijavimas pagal įmonių įstatymą perduotas Akreditavimo tarnybai, o ministerija gydytojų praktiką licencijuoja pagal žinybines taisykles (SAM 1997 06 12 Nr. 340), kurios prieštarauja LR GMP įstatymui. Turi būti parengta apie 10 teisės aktų (LRV nutarimų, SAM teisės aktų).
  45. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Priimtas 1996 m. spalio 3 d. Įsigaliojo: viena dalis - nuo 1997 m. gegužės 1 d., kita dalis (privalomas sveikatos priežiūros įstaigų draudimas dėl rizikos ir žalos atlyginimo, mokėjimas) - nuo 1998 m. gegužės 1 d. Neparengti poįstatyminiai aktai. Dalies jų parengimo terminai jau pasibaigė. Turi būti rengiamasi privalomai įstaigų draudai.
  46. LR Kraujo donorystės įstatymas. Priimtas 1996 m. lapkričio 12 d. Įsigaliojo 1997 m. sausio 1 d. dalis poįstatyminių aktų parengta ir patvirtinta. Nepatvirtintas ir neįsteigtas kraujo donorų registras (9 str.). Nepatvirtinti reikalavimai importuojamam ir eksportuojamam kraujui ir kraujo preaparatams (16 str. 3 d.). Nepatvirtinta kraujo ir jo preaparatų įvežimo į LR ir išvežimo iš jos sąlygos ir tvarka (16 str. 1 d.). Neišspręsta kolizija su DĮK dėl donorų atostogų. Nuo 1997 m. liepos 1 d. donorystė - neatlyginama. 4.LR žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas.Priimtas 1996 m. lapkričio 19 d. Įsigaliojo 1997 m. liepos 1 d. Pagal įstatymą (13 str.) poįstatyminiai aktai turėjo būti parengti iki 1997 m. gegužės 1 d. Nepatvirtintas nei vienas teisės aktas. Įstaigos vadovaujasi sena žinybine instrukcija, kuri nepilnai atitinka įstatymo reikalavimus. 5 .LR Narkologinės priežiūros įstatymas. Priimtas 1997 m. kovo 25d. Įsigaliojo 1997 m. liepos 1 d. Pagal įstatymą (26 str.) Vyriausybė ir SAM turėjo parengti poįstatyminius aktus. Neparengti (19 str. 3d.; 20 str. 2 d.; 14 str. 3 d.; 8 str. 1d.; 2 str. 6 d.).
  47. LR Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymas. Priimtas 1997 m. kovo 25 d. Įsigaliojo 1997 m. rugsėjo 1 d. Pagal įstatymą Vyriausybė ir SAM turėjo parengti poįstatyminius aktus iki 1997 09
  48. Neparengtas nei vienas (3 str. 3 p.; 5 str. 2 d. senasis įstatymas, 10 str. 2 d.; 17 str. 6 d. (senąjį reikia koreguoti); 18 str. 1 d.; 22 str.) Įdomu kodėl SAM minstras taip dažnai teisingai pabrėžiantis būtinumą laikytis įstatymų, pats sau leidžia jų nevykdyti? Neįvykdytos ir šios Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonės:
  49. Neparengtas moterims draudžiamų darbų ir kenksmingų veiksmų sąrašas.. SAM ir SADM - 1997 II ketv.
  50. Neparuošti gydytojo medicinos praktikos įstatymo pakeitimai ir papildymai. SAM ir SADM - 1997 II ketv.
  51. Neparengti pasiūlymai dėl geros gamybos praktikos standartų diegimo. SAM, ŪM - 1997 II ir III ketv.
  52. Pavėluotai nustatomi sveikatos programų įgyvendinimo prioritetai ir teikiami pasiūlymai dėl jų įgyvendinimo. SAM - 1997 II ketv.
  53. Vyriausybei neteikiami projektai dėl maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų nekenksmingumo kontrolės tvarka. SAM ir kt. 1997 III ketv.
  54. Kartu su SADM neparengta lietuvių grįžimo į tėvynę ir imigracijos programa. 1997 III ketv. Norėtume sužinoti, ne tik kodėl jos nevykdomos, bet ir kodėl tai buvo nuslėpta pateikiant LR Vyriausybės ataskaitą apie 1997m. vyriausybės veiklos programos įgyvendinimą? 6.PSO doktrinos “Sveikata visiems iki 2000-jų” reikalavimų nevykdymas: SAM vykdo nesubalansuotą sveikatos politiką, kuomet užmirštama, kad sveikata, tai ne vien ligų nebuvimas, o ir socialinė, dvasinė ir psichinė gerovė. Visas dėmesys akcentuojamas pagrindinai medicinos paslaugų teikimui ir draudimo sistemai. Tokiu būdu užmirštami daugelis tarptautinių įsipareigojimų, konkrečiai susijusių su Kopenhagos deklaracijos "Aukščiausio lygio vadovai socialiniam vystymui" nuostatos, akcentuojančios socialinį sveikatos aspektą, teisingumą, integravimą sveikatos politikos į visuomeninę politiką. Sveikatos apsaugos ministerija nesiėmė būtinų priemonių pradėti įgyvendinti PSO sveikatos doktrinos 1 uždavinio, susijusio su teisumo sveikatos priežiūroje įgyvendinimu. Nerenkama ir neanalizuojama informacija apie socialinius ir ekonominius sveikatos skirtumus, kuriuos sukėlė ekonomikos reformos pasekmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose gyventojų sergamumo, mirtingumo ir ypač socialinių bei ekonominių sveikatos skirtumų ir jų mažinimo problemos nenagrinėjamos. Neaišku, kiek žmonių gyvena nepakankamos mitybos sąlygomis, ir kokia jų sveikata. Nėra jokių duomenų apie asmenų, gyvenančių nepalankiomis būsto sąlygomis, sveikatą. Iki šios neorganizuotas sveikatos priežiūros paslaugų geografinio, teritorinio ir ekonominio prieinamumo monitoringas. Sveikatos apsaugos ministerija nėra numačiusi, kaip bus įgyvendinamas PSO sveikatos doktrinos 2 uždavinys, numatantis galimybes ugdyti ir panaudoti sveikatos potencialą, kad būtų galima gyventi vertingą gyvenimą socialiniu, ekonominiu ir psichikos sveikatos požiūriu, užtikrinimą. Nepakankamai įgyvendinamas PSO sveikatos doktrinos 3 uždavinys, kuris numato, kad 2000 metais invalidai, naudodamiesi priemonėmis, gerinančiomis jų fizinės sveikatos socialines ir ekonomines galimybes, privalo turėti pilnavertį gyvenimą socialiniu, ekonominiu ir psichikos sveikatos požiūriais. Sveikatos apsaugos ministerija nepakankamai padeda Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai formuoti palankią visuomenės nuomonę apie invalidus. Iki šiol nesiimama reikiamų priemonių paspartinti Valstybinės traumatizmo profilaktikos programos rengimą. Nesiimama reikiamų priemonių organizuoti socialinių paslaugų teikimą pirminėje sveikatos priežiūroje. Nepaskaičiuotas socialinių darbuotojų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose etatų ir darbo apmokėjimo fondo poreikis. Pirminės sveikatos priežiūros sistemoje nenumatyti slaugos namai ar punktai. Iki šiol nepatvirtinta socialinių paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarka. Daugeliu atveju ligonių priežiūrą ligoninėse vykdo jų artimieji, tokiu būdu sutaupydami šioms įstaigoms pakankamai dideles lėšas. Iki šiol nėra jokių dokumentų, kokį slaugos darbą atlieka ligonių artimieji ir kiek jie sutaupo lėšų. Šios lėšos visiškai nepelnytai sunaudojamos slaugos personalo apmokėjimui. Nesiimama priemonių steigti dienos stacionarus poliklinikose. Nepakankamai įgyvendinamas PSO sveikatos doktrinos 4 uždavinys, kuris numato, kad 2000 metais kiekviename regione turi būti pasiektas stabilus, nuolatinis susirgimų ir invalidumo dėl lėtinių ligų mažėjimas. Sveikatos apsaugos ministerija nesiima priemonių subalansuoti lėtinių susirgimų medicininių ir socialinių bei ekonominių priemonių taikymą ir faktiškai taikstosi su tuo, kad prioritetas teikiamas pagrindinai medicininėm priemonėm. Praktiškai nepradėtos rengti lėtinių susirgimų profilaktikos ir sergamumo šiomis ligomis mažinimo socialinės ir ekonominės priemonės. Sergamumo šiomis ligomis dinamika sistemingai neanalizuojama. Į pagalbą mažinant šiuos susirgimus nemėginama pasitelkti kitų ministerijų ir sukurti šiuo klausimu įvairias bendradarbiavimo formas. Vyriausybei iki šiol nebuvo pateiktos svarstyti šių susirgimų mažinimo socialinės ir ekonominės priemonės. Nesudarytas apskričių ligų profilaktikos ir kontrolės centrų, kurie turėtų vykdyti šį darbą, sukūrimo planas. Neorganizuotas priėmimas, remiantis bendrais rizikos faktoriais ir taikymu įvairių kompleksinių poveikio priemonių įvairiuose gyventojų sluoksniuose, lėtinių ir infekcinių ligų mažinimo strategijų, lėtinių susirgimų kontrolės statistinės bazės gerinimas, teikiant prioritetą duomenims apie pragyventus be rimtų ligų ir invalidumo metus. Nepakankamai pradėtas įgyvendinti PSO sveikatos doktrinos 5 uždavinys, numatantis. Kad 2000 metais regione nebebus naujagimių susirgimų polimielitu, difterija, stablige, tymais, epideminiu parotitu ir raudonuke, taip pat turi būti pasiektas stabilus ir nenutrūkstamas susirgimų sumažėjimas kitomis neinfekcinėmis ligomis, tarp jų ir ŽIV infekcija. 1997 metais Sveikatos apsaugos ministerija nesavalaikiai sudarė vakcinų tiekimo sutartis, dėl ko, daugelyje rajonų sveikatos priežiūros įstaigų baigėsi imunopreaparatų atsargos. Neorganizuojamas bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija, kad bendrai būtų apsvarstytos ir parengtos AIDS profilaktikos priemonės Lietuvos Respublikos jūrų prekybos ir žvejybos įmonėse dirbantiems jūreiviams. Nenumatytos privalomojo sveikatos draudimo fondo ekonominės baudos sveikatos priežiūros įstaigoms, dėl kurių kaltės pacientai suserga gelta ar kitomis hospitalinėmis infekcijomis, dizinterija. Mažai plėtojamas vienkartinių švirkštų išdavimo narkomanams punktų tinklas. Nepakankamai įgyvendinami PSO Europos regioninio biuro 7 uždavinio tikslai, numatantys, kad visų vaikų ir jaunimo sveikata turi pagerėti sudarant jiems galimybes augti ir vystytis pagal jų fizinį ir psichinį bei socialinį potencialą. Sveikatos apsaugos ministerija neorganizuoja vaikų socialinių ir ekonominių grupių mirtingumo ir sergamumo rodiklių skirtumų analizę, neorganizuotas bendradarbiavimas si Socialinės apsaugos ir darbo ministerija renkant ir apdorojant duomenis apie socialinės ir ekonominės paramos vaikams, esantiems nepalankioje socialinėje ir ekonominėje būklėje, poreikius ir jų užtikrinimą. Nesiimama priemonių plėtoti šeimos konsultavimo paslaugų teikimo tinklą, įskaitant ir telefonines tarnybas. Nepakankamai plėtojamas sveikų mokyklų tinklas. Nepakankamai įgyvendinami PSO Europos regioninio biuro 8 uždavinio tikslai, numatantys stabilų ir nenutrūkstamą moterų sveikatos pagerėjimą. Sveikatos apsaugos ministerija neorganizuoja moterų sveikatos problemų, susijusių su jų socialiniu ir ekonominiu statusu (priklausomai nuo jų pajamų, išsilavinimo ir užimtumo, analizę, todėl ir nežino, kokia parama joms reikalinga. Nepradėta įgyvendinti PSO Europos regioninio biuro 9 uždavinio tikslų, numatančių mirtingumo nuo kraujo apytakos sistemos ligų tarp asmenų iki 65 metų sumažinimą 15 procentų, taip pat pasiekimą sveikatos pagerėjimo visiems, kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių ligų, esminius reikalavimus. Sveikatos apsaugos ministerija nepakankamai organizuoja stebėjimą paplitimo pagrindinių rizikos veiksnių, tokių, kaip rūkymas, hipertenzija, cholesterinemija, viršsvoris ir sėdimas gyvenimo būdas. Vengiama pradėti efektyviai įgyvendinti PSO Europos regioninio biuro 10 uždavinio tikslus, numatančius mirtingumo nuo vėžio tarp žmonių jaunesnių kaip 65 metai amžiaus, sumažėjimą iki 15 procentų ir esminį gyvenimo kokybės pagerėjimą visiems, kenčiantiems nuo tos ligos. Iki šiol neparengta valstybinė rūkymo profilaktikos programa. Neorganizuotas sistemingas sergamumo ir mirtingumo dėl rūkymo sukeltų ligų stebėjimas. Neorganizuotas bendradarbiavimas su Ūkio ir Finansų ministerijomis tiriant ir planuojant rūkymo paplitimo mažinimo kainų politikos ir kitų ekonominių priemonių taikymo efektyvumą. Nėra numatyta, kokioje apimtyje privalomojo sveikatos draudimo fondas finansuos gimdos kaklelio ir krūtų vėžio skriningo programas. Nepakankamai efektyviai pradėti įgyvendinti PSO Europos regioninio biuro 11 uždavinio tikslai, numatantys traumatizmo atvejų, invalidumo ir mirtingumo dėl nelaimingų atsitikimų mažinimą bent jau iki 25 procentų. Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol neorganizavo efektyvaus bendradarbiavimo su Ūkio, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Statybos ir urbanistikos ministerijomis ir nesukūrė to bendradarbiavomo efektyvių mechanizmų, siekiant išspręsti traumatizmo profilaktikos priemonių planavimo ir įgyvendinimo problemą.Praktiškai neplanuojamos ir nerengiamos traumatizmo mažinimo ekonominės priemonės. Daug trūkumų stebima PSO Europos regioninio biuro 12 uždavinio tikslų, numatančių psichikos sutrikimų tolesnio paplitimo mažinimą, įgyvendinimo procese. Lietuva pagal savižudybių skaičių užima vieną iš pirmųjų vietų pasaulyje, tačiau iki šiol nesuformuota užduotis parengti valstybinę savižudybių prevencijos programą. Psichikos ligų epidemiologiniai tyrimai rodo, kad šalyje yra apie 500000 asmenų, kuriems reikalinga psichiatro pagalba, tačiau Sveikatos apsaugos ministro iniciatyva buvo bandyta sustabdyti savivaldybių psichikos sveikatos centrų kūrimą. Neorganizuolamas socialinių ir ekonominių veiksnių, tokių kaip bedarbystė ir socialinė izoliacija, įtakos psichikos ligų išsivystymui sistemingas tyrimas. Nepakankamai bendradarbiaujama su kitomis ministerijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis įkuriant psichologinės pagalbos tarnybas ir plėtojant jų tinklą, ypač telefoninių tarnybų. Nepakankamai organizuojama teisinė ir socialinė parama asmenims, vykdantiems tiek formaliu, tiek neformaliu pagrindu psichikos ligonių slaugą ir jų priežiūrą. Nesuformuotos skubios psichiatrijos (krizių įveikimo) pagalbos ir psichogeriatrinės slaugos koncepcijos ir jos įgyvendinančių tarnybų plėtros programos. SAM nepajėgia kontroliuoti, o Valstybinei teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybai nepavesta kontroliuoti psichikos ligonių teisių įgyvendinimo. Neorganizuojami pedagogų mokymas, kvalifikacijos kėlimo kursai alkoholio ir narkotikų prevencijos klausimais.Neorganizuojamas sistemingas įvairių narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo tyrimas, jų analizė pagal įvairias socialines ir ekonomines grupes. Nėra skatinamas viešųjų įstaigų, teikiančių slaugos ir socialines ar dienos stacionaro paslaugas, tinklo kūrimas. Rengiant Sveikatos priežiūros įstatymo pataisas, nenumatytas psichologų ir psichoprofilaktikos kabinetų (viešųjų įstaigų) pirminėje sveikatos priežiūroje įkūrimas. Neskaičiuojama ekonominė našta sveikatos priežiūros tarnyboms, visuomenei dėl kriminogeninių situacijų, gaisrų, socialinių pašalpų, kurią sukelia alkoholio vartojimas, palyginus su įplaukomis į biudžetą dėl alkoholinių gėrimų. Nepatenkinamai organizuotas PSO sveikatos doktrinos 13 uždavinio įgyvendinimas, susijęs su intersektorinės politikos, nukreiptos į sveiko gyvenimo būdo propagandą, jo skatinimą, formavimu, visuomenės dalyvavimu šioje politikoje. Nenumatytas ir neatliekamas valstybės sveikatos politikos pastovus stebėjimas, analizė ir periodinis įvertinimas. Nenumatyti jokie įpareigojimai Seimui ir Vyriausybei parengti kasmetinę įgyvendintų sveikatos politikos priemonių analizės medžiagą. Visiškai nėra numatyta nepriklausomų ekspertų, galinčių pareikšti konstruktyvią ir nepriklausomą SAM veiklos analizę ir padėti SAM sėkmingai koreguoti sveikatos reformos eigą, sistema. SAM nepadeda savivaldybėms formuoti bendruomenių sveikatos tarybas, kurios galėtų dalyvauti sveikatos politikos formavime. Iki šiol neparengti ir nepatvirtinti monitoringo rodikliai, kurie įgalintų stebėti ir analizuoti visą intersektorinę veiklą, nukreiptą į sveiko gyvenimo būdo ekonominį ir socialinį skatinimą. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistema ydingai formuojama kaip pagrindinai veikianti higienos srityje. Pasigendama įstaigų sistemos, kurios savivaldybėse ir apskrityse galėtų pradėti planuoti ir įgyvendinti sveikatos stiprinimo strategijas, besiremenčias neužkrečiamų ligų profilaktika, alkoholio ir tabako vartojimo paplitimo mažinimu, sveikatos mokymu ir t.t. SAM sumažino bendradarbiavimą “Sveiko miesto” programos srityje. To neatsveria nedrąsūs vietos sveikatos priežiūros įstaigų bandymai dalyvauti šioje programoje. Savivaldybių ir apskričių gydytojai praktiškai neturi savo pagalbininkų, kurie galėtų padėti formuoti savivaldybių sveikatos stiprinimo veiklą. Nepakankamas dėmesys ir bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendinant PSO sveikatos doktrinos 16 užduotį, susijusią su sveiko gyvenimo būdo formavimu. Praktiškai neorganizuotas sistemingas moksleivių ir studentų kūno kultūros užsiėmimų įtakos jų sveikatai stebėjimas ir analizė ir koregavimas. Viena iš to priežąsčių nepatenkinama karių, pašauktų būtinajai tarnybai, sveikatos būklė. Nepatvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų funkcijos informacinių paslaugų ligų profilaktikos srityje teikime. Neorganizuojami kartu su suinteresuotomis ministerijomis žmonių laisvalaikio sociologiniai tyrimai. Statistikos rinkiniuose neskelbiami sistemingų mitybos adekvatumo tyrimų rezultatai. Nėra tyrimų, kaip kinta paros racionuose alkoholio energetinės vertės lyginamasis svoris. SAM nepakankamai aiškiai išreiškia savo poziciją dėl PSO sveikatos doktrinos 17 uždavinio įgyvendinimu, kuris numato priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo sumažinimą. Visa eilė blaivybės judėjimų pradėjo reikšti priekaištus, kad SAM praktiškai nusileido iki to, kad kiekviena ministerija alkoholio ir tabako kontrolės politikoje išreiškia tik savo siaurus žinybinius bei ekonominius interesus. Nesugebėta įtikinti Ministrą Pirmininką SAM pavesti koordinuoti šios politikos planavimą ir įgyvendinimą. Tą aiškiai pademonstravo SAM nušalinimo nuo vadovavimo rengti Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymų pataisų ir papildymų projektų rengimo faktas. Ne veltui visuomeninės organizacijos apie tai užsiminė Nacionalinės sveikatos politikos konferencijoje. Neorganizuoti statistiniai alkoholio, narkotinių medžiagų suvartojimo pagal amžių ir lytį, socioekonomines grupes stebėjimai. Nėra sistemingo pastovaus sergamumo, mirtingumo nuo alkoholio, tabako ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo sukeltų ligų, statistinio stebėjimo ir analizės sistemos. Vyriausybė iki šiol neįgyvendina Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, numatančius prisiėmimą įsipareigojimų savo kadencijos laikotariui sumažinti atitinkamu dydžiu alkoholio vartojimą. Matyt tai neįmanoma, nes SAM neturi pajėgų ir galimybių planuoti ir prognozuoti šią politiką. PSO sveikatos doktrinos 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 uždavinių įgyvendinimas vėl reikalaija aiškiai nurodyti kitų ministerijų atsakomybę šiais klausimais. Jeigu aplinkos apsaugos rodikliai pamažu tampa gamybos rodiklių sudėtine dalimi, tai to negalima pasakyti apie higienos rodiklius. Nėra organizuoti pastovūs ir sistemingi gyventojų aprūpinimo geros kokybės vandeniu, oro taršos įtakos pagal įvairias gyventojų socioekonomines grupes statistiniai stebėjimai. Sanitarijos-higienos tarnyba dėl nesutvarkytos ir neatskirtos inspektavimo sistemos tampa lengvu spaudos taikiniu, inkriminuojant jai įmonių reketą. Visiškai nėra jokios higienos inspektorių tarnybinių veiksmų atitikties įstatymams stebėjimo sistemos. Planuojant higienos reformą praktiškai nesivadovaujamasi Kauno medicinos akademijos parengtomis rekomendacijomis. Stebimi atskiri trūkumai įgyvendinat PSO sveikatos doktrinos 26 ir 28 uždaviniai, numatantys sveikatos priežiūros tarnybų ir pirminės sveikatos priežiūros plėtros politiką. Iki šiol nepateiktas Vyriausybei Pirminės sveikatos priežiūros įstatymo projektas. Nepatenkinamai sprendžiamas PSO sveikatos doktrinos 27 uždavinys, susijęs su sveikatos priežiūros ištekliais. Praktiškai nėra parengta valstybinė užimtumo sveikatos priežiūroje programa, nors dar 1992 m. tuo klausimu buvo išleistas atitinkamas Ministro Pirmininko potvarkis. Praktiškai nebendradarbiaujama su kitomis ministerijomis įgyvendinant PSO sveikatos doktrinos 30 uždavinį. Vyriausybės programos 10 skyriuje, už kurio rengimą buvo atsakingas p. J.Galdikas, praktiškai pasigendama rimtesnių įsipareigojimų, susijusių su integracija į Europos Sąjunga ir PSO politikos vykdymu. Didesnioji Vyriausybės programos 10 skyriaus dalis priskiriama rutininėms finansavimo funkcijoms. Nepatenkinamai vykdomas PSO sveikatos doktrinos 36 uždavinys, susijęs su kadrų politika. Įvertinus atskirus teigiamus poslinkius valdymo reformoje, galima pasakyti, kad nekreipiamas reikiamas dėmesys į Valdininkų įstatymo įgyvendinimą, daugelis valstybinių tarnybų ir inspekcijų prie SAM sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įteisintos kaip sveikatos priežiūros įstaigos, o joms skirtos lėšos nereglamentuojamos kaip valdymo lėšos. Sąmoningai ar nesąmoningai eilėje tarnybų ir inspekcijų netvirtinami valdininkų sąrašai. Tai sudaro galimybę SAM neribotai operuoti valdymui skirtomis lėšomis ir valdininkų etatais. Praktiškai nerengiamas sveikatos sistemos valdininkų rezervas, neorganizuoti pastoviai veikiantys valdininkų kvalifikacijos kėlimo kursai. Ypač tai aktualu savivaldybių ir apskričių gydytojams, kurių dauguma neturi jokios valdymo patirties. Savivaldybių ir apskričių gydytojai praktiškai nedalyvauja teisės aktų projektų rengime. Integracijos į Europos Sąjungą darbai praktiškai vykdomi visuomeniniais pagrindais, vietoje to, kad visuomenės sveikatos priežiūros tarnybose ir inspekcijose įvesti šiai veiklai atitinkamus etatus ir pradėti finansuoti tiksline paskirtimi šį darbą. Nevykdomos II Nacionalinės sveikatos politikos konferencijos rezoliucijos dėl Sveikatos reikalų komisijos prie Vyriausybės sudarymo ir darbo, taip pat savivaldybių sveikatos tarybų organizavimo. Valstybinės sveikatos reikalų komisijos veikla atrodo betikslė nesant SAM bendradarbiavimo su kitomis ministerijomis mechanizmų. Dezorganizuota SARB tarybos veikla. Vyriausybės nutarimu įkurta taržinybinė sveikatos reformos grupė mėgina pakeisti SARBo tarybą ir sukelti abejones dėl jos reikalingumo. Praktiškai šios grupės asmenys reiškia tik savo siaurus žinybinius ar savo asmeninius interesus. Kitų ministerijų interesai priešiški SAM interesam ir nesiimama priemonių juos suderinti bendradarbiavimo keliu. Sveikatos apsaugos ministras pažeidė žmonių teisę į bazinį ir adekvatų sveikatos priežiūros standartą. Ši teisė apima teisę į sveikatos saugą ir sveikatos stiprinimą. Jeigu asmens sveikatos priežiūros srityje bazinio standarto turinys apsprendžiamas privalomojo sveikatos draudimo programa, tai visuomenės sveikatos priežiūroje šis standartas aplamai nereglamentuotas. P. J.Galdikas neužtikrino iš šios teisės kylančią pareigą svarstyti ir nagrinėti labiausiai pažeidžiamų sveikatos atžvilgiu visuomenės grupių poreikius. Nėra jokių duomenų, kad SAM būtų nagrinėjusi ir analizavusi įvairių socialinių ir ekonominių gyventojų grupių sveikatos poreikius. Sveikatos apsaugos ministras nusišalino nuo PSO sveikatos doktrinos įgyvendinimo valdymo, nesugebėjo organizuoti ir koordinuoti kitų ministerijų veiklą, kad Vyriausybė prieš Seimą sugebėtų atsakyti solidariai.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.