LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projekto ir valstybės įmonės mažeikių miškų urėdijos PATIKSLINTO VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO PATVIRTINIMO 2013 m. liepos 19 d. Nr. D1-553 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 95-3741; 2010, Nr. 81-4249), 22 ir 47 punktais:
- T v i r t i n u pridedamus: 1.
- Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektą; 1.
- valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos patikslintą vidinės miškotvarkos projektą.
- Nustatau, kad: 2.
- tvirtinamų vidinės miškotvarkos projektų santraukos skelbiamos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“; 2.
- vidinės miškotvarkos projektų originalai saugomi Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis _________________ Kuršių nerijos nacionalinio parko VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektas – tai miško ūkio veiklos planas, skirtas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai 2013–2022 metams nustatyti. Jis parengtas visiems Kuršių nerijos miškams, vadovaujantis 2009 m. atliktos sklypinės miškų inventorizacijos duomenimis, buvusios ūkinės veiklos ir istorinės miškų kaitos analize, nacionalinio parko tvarkymo reglamentais, nustatytais 2012 m. patvirtintame Tvarkymo plane, technine užduotimi projektavimui ir galiojančiais miškų ūkio teisės aktais. Projekto santraukoje pateikti esamos miškų būklės ir jų kaitos rodikliai, išvados apie buvusią ūkinę veiklą ir suprojektuotos priemonės. I. Pagrindiniai miškų rodikliai ir jų dinamika per paskutinį penkiasdešimtmetį Rodikliai ir jų mato vienetai 1963 2012 Miškotvarkos inventorizuota teritorija, plotas, ha 9244 9400 Miškingumas, % (pagal mišku apaugusį plotą) 63,6 72,7 Smėlynų ir kt. atvirų nenaudojamų erdvių plotas, ha 2204 1856 Medynų plotas, ha 6188 7074 Iš jų: - savaiminių 1305 2747 - kultūrinių 4437 4089 - nesusivėrusių
(1963)ir sukultūrintų
(2012)446 238 Iš jų pagal vyraujančias rūšis: - pušynai 2669 4320 - kalnapušynai 2164 1458 - Bankso pušies medynai 77 28 - eglynai 42 90 - kiti spygliuočiai 3 6 - beržynai 1038 768 - juodalksnynai 191 391 - kiti minkšti lapuočiai 1 8 - akacijos ir kiti kieti lapuočiai 3 5 Iš jų pagal brandumo grupes* - jaunuolynai, 1278 866 - pusamžiai ir pribręstantys 4888 4558 - brandūs 22 1650 100 metų ir senesnių medynų plotas, ha 304 2700 Bendras medienos tūris medynuose, tūkst. m3 347,8 1 327,2 Vidutinis medienos tūris, m3/ha 59 188 Vidutinis kalnapušių tūris, m3/ha 12 174 Metinis medienos prieaugis, m3/ha 2,5 4,73 Vidutinis medynų amžius, metais 48 77 Vidutinis medynų bonitetas, balais IV,2 III,9 Vidutinis medynų skalsumas, balais 0,83 0,9 Visų rūšių kirtimais per metus iškertamas likvidinis tūris, m3 (1961–1963 vidurkis, 2001–2012 vidurkis) 7230 7256 Vidutinis metinis želdiniais apsodinamas plotas, ha (dešimtmečio prieš miškotvarkos metus vidurkis) 98,1 8,8 Pastaba. 1963 m. miškotvarkos duomenys suskirstyti į brandumo grupes pagal tuos pat kriterijus, kaip ir dabartinėje miškotvarkoje. II. Išvados apie buvusią ūkinę veiklą 1. Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo (daugiausia gaisruose) arba buvo stipriai pažeisti apie 500 ha Kuršių nerijos (toliau – KN) medynų, neliko čia dirbusių miškininkų ir beveik viso dirbusiųjų prie kopų ir miškų priežiūros darbų personalo. Po karo KN šeimininkavo sovietiniai kariškiai. 1945 m. atkurta vienintelė girininkija neturėjo pajėgumų ir iki 1949 m. nesiėmė rimtų darbų. Aktyvesnė miškininkystės veikla prasidėjo maždaug nuo 1950 metų, atlikus pirmuosius miškotvarkos darbus
(1948), mokslinius tyrimus
(1949)ir paruošus miškų atkūrimo bei tvarkymo rekomendacijas, o taip pat atlikus administracinius pertvarkymus ir išplėtus miškų tarnybą.
- LTSR Ministrų tarybos 1960 09 27 nutarimu nerijai pirmą kartą suteiktas saugomos teritorijos – landšaftinio draustinio statusas, 7-me dešimtmetyje parengta daug svarbių reglamentuojančių dokumentų. Miškininkystėje nuo septinto dešimtmečio vyko pozityvūs pokyčiai – miško kirtimai įgavo naujas reguliuojamo ir formuojamojo pobūdžio funkcijas. Visa kita miškų ūkinė veikla tapo priklausoma nuo teritorijos zonavimo. Iki 100 žmonių pagausinta miškų tarnyba išplėtė tradicinius miškų ūkio darbus, o taip pat specifinį nerijai smėlynų ir apsauginio kopagūbrio tvirtinimą, rekreacinėse zonose – miško rekreacinės infrastruktūros plėtrą. 8-me dešimtmetyje sukaupta patirtis ir pradėti vykdyti nauji, nerijai labai svarbūs miškų ūkio darbai: - landšaftiniai kirtimai; - kalnapušynų rekonstrukcija; Sukurta racionali, esanti harmonijoje su gamta ir turinti išliekamąją vertę rekreacinė infrastruktūra, apimanti pliažų įrangą, rekreacinius takus, apžvalgos vietas, miško poilsiavietes ir kt.
- Tačiau faktiškai liko nepradėtas priešgaisrinės apsaugos sistemos pertvarkymas, atvirų erdvių bei kitų prarastų žemės naudmenų, galinčių pasitarnauti bioįvairovės padidinimui, atkūrimo klausimai. KN miškai tūkstantmečių sandūroje, lyginant juos su XX a. viduriu, iš esmės pasikeitė savo parametrais. Per visą žinomą iš statistinių ir kitų rašytinių šaltinių miškų istoriją, ši teritorija pasiekė didžiausią miškingumą (Lietuvai priklausančioje nerijos dalyje apie 75 %), įspūdingus medynų amžius ir medienos išteklius. Vien šimtamečių medynų pokaryje sudariusių 200–300 ha kiekis išaugo iki 2,7 tūkstančių hektarų, t. y. padidėjo dešimtį kartų. Dauguma kalnapušynų pasiekė gamtinę brandą ir juose prasidėjo irimo procesai, dėl to pablogėjo ne tik sanitarinė miškų būklė, bet ir padidėjo nereguliuojamų gaisrų pavojus.
- Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. įkurtas nacionalinis parkas, 1994 m. patvirtintas naujasis generalinis planas, 1996 m. pasikeitė miškų tarnybos pavaldumas. Tuo tarpu ūkinėje veikloje jautėsi tam tikra stagnacija ir darbų apimčių mažėjimas. Sakykime, 1971–1980 metais, kuomet pagrindiniai kirtimai jau nevykdyti, medynų plotas sudarė apie 6,9 tūkst. ha, o medienos ištekliai apie 643,5 tūkst. m3, visais tvarkomo ir reguliuojamo pobūdžio kirtimais per metus vidutiniškai buvo išimama 7,5 m3 bendro tūrio, sudarančio 1,2 % nuo tuomet buvusių medienos išteklių. Pirmame šio amžiaus dešimtmetyje, kai medienos ištekliai pasiekė 1,3 milijono m3, visais tvarkomojo ir reguliuojamo pobūdžio kirtimais išimama 7,2 m3 arba 0,55 % nuo esamo tūrio. Vadinasi esamų miškų tvarkymo ir reguliavimo intensyvumas sumažėjo maždaug du kartus. Tai niekuo nepamatuotas požiūris į ūkinę veiklą, ypač turint galvoje, kad ši teritorija ne gamtinis rezervatas, o vienas iš reikšmingiausių kultūros paveldo ir rekreacinių objektų respublikoje.
- Ir paskutiniame dešimtmetyje mažėjo miškų ūkio veiklai skiriamas dėmesys, kuris pirmiausia reiškėsi mažinamu finansavimu ir sektoriaus darbuotojų mažinimu. Sumažintas ir g-jų skaičius, labai netolygiai perskirstant jų plotus bei darbų krūvius. Paskutiniais keliais šio periodo metais gerokai apleista rekreacinė infrastruktūra ir įranga, kuri daugeliu atvejų dabar reikalauja ne tik remonto, bet ir atnaujinimo.
- Iš teigiamos pusės pažymėtina, kad į miškininkystės klausimus pradėta žiūrėti kiek plačiau, juos labiau susiejant su visa gamtine aplinka bei biologine įvairove, per paskutiniuosius 3 metus suintensyvinti nerijai labai svarbūs gamtotvarkinio pobūdžio ir priešgaisrinio miškų sutvarkymo darbai. III. Suprojektuotos darbų apimtys Darbų rūšys Mato vnt. Pagal LR Vyriausybės patvirtiną TP Projektuojama miškotvarka 2013–2022 m. Pastabos Specialūs gamtotvarkiniai kirtimai Kalnapušynų rekonstrukcija į papr. P medynus masyvuose ha/m3 likvid. 273 136/18640 Apimame 50 % Kalnapušynų rekonstrukcija į papr. P atskiruose sklypuose ha/m3 likvid. 170 170/20950 „100 % Gamtinės brandos kalnapušynų atkūrimas kalnapušynais ha/m3 likvid. 853 170/21750 Apimame 20 %, likusius per 15–20 ateinančių metų Pievinio tipo palvių su pavieniais medžiais ir jų grupėmis atkūrimas raguose ir kitose vietose ha/m3 likvid. 384 163/17020 Apimame 42 %, Likusius per 10 ateinančių metų Naglių rezervato reguliuojam. zonos dalinis valymas ha/m3 likvid. 231 231/7520 Apimame 100 % Iš viso plotas ir iškertamas tūris ha/m3 1911 870/85880 Kraštovaizdžio formavimo kirtimai KFK rekreacin. miškuose ha/m3 Siūloma vykdyti pagal poreikį bendra tvarka 599/13950 Apimame visus plotus, kuriuose tikslinga vykdyti KFK KFK prie linijinių objektų ha/m3 141/1690 KFK draustiniuose ha/m3 76/1840 Iš viso KNNP, plotas / iškertamas likvidinis tūris ha/m3 826/17480 Ugdomieji kirtimai Jaunuolynų ugdymas ha Siūloma vykdyti pagal poreikį bendra tvarka 129/130 Apimame visus reikalingus plotus. Neugdome grynų kalnapušynų Retinimai ha 134/2600 Einamieji kirtimai ha 943/25840 Iš viso ugdomųjų, plotas / iškertamas likvidinis tūris ha/m3 1206/28570 Sanitariniai kirtimai Atrankiniai sanitariniai visuose miškuose, išskyrus jaunuolynus, kalnapušynus, rezervacines zonas ha/m3, likvid. Siūloma vykdyti pagal poreikį bendra tvarka ~ 3500/14000 Apimame visus galimus plotus Kiti kirtimai Priešg. proskiebiai ir įvairios paskirties trasos ha/m3 Siūloma vykdyti bendra tvarka 29,0/4080 Iš viso suprojektuota kirtimų: ha/m3 - 2931*/150 010 Tūris likvidinis Vidutinė metinė norma: ha/m3 - 293/15 000 „ Kiti svarbūs gamtotvarkiniai darbai Esamų ir formuojamų atvirų erdvių integruota apsauga nuo apaugimo sumedėjusia augalija (kopų, laukymių, palvių, trasų, proskiebių, poilsiaviečių ir kt.) ha Siūloma saugoti esamas ir būsimas (suprojektuotas) erdves Maždaug nuo 800 ha vykmečio pradžioje iki 1300 ha pabaig. Apimame 100 %, numatyti papildomi tyrimai Pažeisto apsaug. kopagūbrio ir kitų erozijos židinių tvirtinimas ha - 50 Tikėtinas plotas per vykmetį Miško atkūrimas Miško atkūrimo fondas ha 1 266 Atkūrimo būdų TP nedetalizuoja, tik numato, kad atitinkamose žemių kategorijose turi augti miškas 524 Apimame 41,3 %. Likutis per 15–20 metų Tvarkymo plane numatyto atkurti ploto per 10 metų neįmanoma dėl galimų kirtimo problemų Kultūriniu būdu želdant ha 238 Savaiminio atžėlimo būdu ha 286 Genofondo apsaugos priemonės: - sėkliniai medynai - miško daigynai - sėklinės plantacijos įrengimas ha 44,0 ha 1,4 ha 2,6 Reikiamo kiekio vietinių sodmenų išsiauginimas vnt./m. 250 tūkst. Priešgaisrinės apsaugos priemonės Miškų degumą mažinančios priemonės: TP nereglamentuoja Šios priemonės kartu yra ir gamtotvarkinės ir priešgaisrinės - kalnapušynų keitimas į papr. P ha 306 - atvirų erdvių didinimas ha 394 - KFK ir miškų valymas prie kelių, takų ir poilsio objektų ha 141 - atvirų erdvių, priešgaisrinių proskiebių, juostų valymas nuo apaugimo ha ~1000 Miškų priešgaisrinės infrastruktūros priemonės: Priešgaisrinės apsaugos Baigiamos įgyvendinti 2013 metais - Priešg. proskynos 60 m pločio km priemonės 9,62 - Priešg. juostos 20 m pločio km suprojektuotos ir 102,17 - Priešg. linijos 6 m pločio km patvirtintos 65,67 - Priešg. mineralizuotos juostos km aplinkos ministro 78,12 - vandens paėmimo vietos vnt. 2009 m., kaip 16 - autostovėjimo aikštelės vnt. miškotvarkos projekto papildymas, jos nekeičiamos 15 Operatyvinės priešgaisrinės apsaugos priemonės: 3 komandos reikalingos nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo - distancinio stebėjimo ir operat. valdymo punktai vnt. 4 `- priešg. tarnybos komandos vnt. 3 - operatyvinis gaisrų gesinimo planas vnt. 1 - profilaktinė priešgaisrinė agit. ir informacija žiniasklaidoje Pagal reikalą Svarbesnės sanitarinės miškų apsaugos priemonės Sanitariniai kirtimai m3 TP nereglamentuoja 14 000 (likvido) Naujų inkilų iškėlimas / senų valymas vnt./metai 90/50 Priemonės gali būti keičiamos pagal faktišką miškų būklę. Dėl kelmų aptepimo konsultuotis su fitopatologais Skruzdėlynų aptvėrimas vnt./metai 25 Ornitochorinių krūmų sodinimas ha/metai 1,5 Kelmų aptepimas kalnapušynų kirtimuose saugant nuo ligų ha/metai 15 Želdinių apsauga repelentais ar (ir) individualiais skydeliais ha/metai 24 Biologinės įvairovės apsauga ir gausinimas Ekologiškai svarbių teritorijų išskyrimas, ūkinio režimo nust.: TP nereglamentuoja, dalis priemonių pagal gamtotvarkos planą, dalis siūloma mūsų Peržiūrėti KMB išskirtas rekreaciniuose miškuose, tikslinant režimą ir plotus - europinės svarbos buveinės ha 1136,3 - atviros erdvės ha 800–1300 - kertinių miško buveinių tikslinimas ha 211,6 Kraštovaizdžio įvairovės palaikymas Dėl vietos stokos nedetalizuojame. Iš viso šiose trijose grupėse yra numatyta 20 skirtingų priemonių. Augalijos įvairovės palaikymas Gyvūnijos įvairovės palaikymas Rekreacinė infrastruktūra Esamų rekreacijos objektų (takų, poilsiaviečių ir t. t.) kiekis vnt. TP duota tik pagrindinės kryptys 45 Apimame 100 %, projektuojame trūkstamus objektus ir priemones Projektuojamų ir rekonstruojamų rekreacijos objektų kiekis vnt. 38 Esamas / projektuojamas rekreacinių objektų tankumas vnt./1000 ha 5,5/10,2 Svarbesnieji objektai: - dviračių takai, esami / projekt. km 52,7/43,6 - pėsčiųjų takai, esami / projekt. km 42,7/13,9 - miško poilsiavietės, esamos / projekt. vnt. 7/11 Miško kelių priežiūra ir pravažiavimo reguliavimas Naujų miško kelių statyba km TP nereglamentuoja 6,6 Suprojektuota pagal girininkijų pasiūlymus Miško kelių remontas km 61,5 Kelių uždarymas kilnojamomis užkardomis vnt. 42 Kelių uždarymas nekilnojam. užtvaromis vnt. 69 Projektuojamų naujų užkardų kilnojamų / nekilnojamų vnt. 43/15 Siūlomi taikomieji tyrimai Savaiminio kalnapušynų atkūrimo galimybės TP šie darbai nenumatyti, bet jie tiesiogiai siejasi su pagrindinių KNNP gamtotvarkinių ir kitų svarbių miško ūkio priemonių sėkmingu ir ekonomiškai efektyviu įgyvendinimu. Antros kartos kalnapušynų augimo eigos tyrimai Integruota atvirų erdvių apsauga nuo sumedėjusios augalijos Kormoranų kolonijos reguliavimas ir pažeistų miškų tvarkymas KN miškų ir medžioklės istorijos studija bei leidinys Miškininkystės kultūros paveldo objektų statuso suteikimas Apsauginio kopagūbrio „užauginimo“ ir tvirtinimo darbai UNESCO ICOMOS ekspertai dar 2000 m. rašė, kad „Lietuvos valdžios institucijos pernelyg vėlai pripažino KN Lietuvos dalies paveldo vertybių kultūrinę vertę“. Bet lig šiol padėtis reikiamai nepataisyta Būtina įteisinti tiek materialų, tiek nematerialų kultūrinį paveldą Trims didiesiems kalnapušių masyvams Juodkrantės miško parkui Miškotvarkos projekto autorinė priežiūra Viso projekto po 5–6 metų TP nereguliuoja, bet priemonės reikalingumą sąlygoja nestandartinis projekto ir dalies darbų pobūdis Esant reikalui – atskirų darbų kas 2–3 metai ar kitu intervalu * Be atrankinių sanitarinių kirtimų ploto. _________________ VĮ MAŽEIKIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO PATIKSLINIMO S A N T R A U K A VĮ Mažeikių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas 2007–2016 metams parengtas 2006 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu ir patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D1-529 „Dėl valstybės įmonių Joniškio miškų urėdijos, Kuršėnų miškų urėdijos, Mažeikių miškų urėdijos, Šiaulių miškų urėdijos ir Tytuvėnų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4631). Vidinės miškotvarkos projektas tikslinamas siekiant gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Miškų infrastruktūros gerinimas“. Projekto patikslinime numatyta Mažeikių girininkijos teritorijoje (kv. 18–19) buvusio Didžlaukio durpyno renatūralizacija, rekultivacija ir rekreacinės veiklos vystymas ir Sedos girininkijoje (kv. 38, 43) buvusio Plinkšių durpyno renatūralizacija, priešgaisrinio vandens telkinio ir pažintinio tako įrengimas. I dalis. Mažeikių girininkijoje (kv. 18–19) buvusio Didžlaukio durpyno renatūralizacija, rekultivacija ir rekreacinės veiklos vystymas. Pagrindiniai sprendiniai: - suprojektuotos miško ūkinės priemonės (kraštovaizdžio erdvių formavimo kirtimai, viso iškertant 2,2 tūkst. m3 likvidinės medienos; miško aikščių ir pelkių apsauga nuo apaugimo – 37,1 ha plote;); - suprojektuota infrastruktūra: automobilių stovėjimo aikštelė – 1 vnt., pavėsinė – 1 vnt., informacinis stendas – 1 vnt., suoliukai – 20 vnt., šiukšliadėžės – 20 vnt., laipteliai – 12 vnt., tilteliai – 12 vnt., sanitarinis mazgas – 1 vnt., kelio užtvaros – 3 vnt. Vykdant Didžlaukio durpyno renatūralizaciją, rekultivaciją ir vystant rekreacinę veiklą reikės iškirsti pavienius medžius, krūmus, atlikti kraštovaizdžio formavimo, ugdomuosius ir kitus kirtimus, kurie numatyti vidinės miškotvarkos projekte ir patvirtinti, todėl bendra miško kirtimų apimtis nekeičiama. II dalis. Sedos girininkijoje (kv. 38, 43) buvusio Plinkšių durpyno renatūralizacija, priešgaisrinio vandens telkinio ir pažintinio tako įrengimas. Pagrindiniai sprendiniai: - suprojektuota pastatyti 17 vnt. užtvankų ant magistralinių kanalų; iškasti 7 arų dydžio vandens (priešgaisrinį) telkinį; įrengti 2 km ilgio iki 3 m pločio pažintinį taką; įrengti 0,12 ha plote automobilių stovėjimo aikštelę; pastatyti apžvalgos bokštelį. Sprendinių pasekmės aplinkos ir higienos būklei, kraštovaizdžio, gamtos paveldo objektų apsaugos aspektais yra teigiamos. _________________