DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAPILDYMO 1431, 1432 IR 1531 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS baudžiamojo kodekso papildymo 1431, 1432 ir 1531 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIP-3568 2013 m. liepos 24 d. Nr. 679 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-261 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 1431, 1432 ir 1531 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIP-3568 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad rengiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą „Dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartų nustatymo“ atkreiptas šalių narių dėmesys į galimus prekybos organais pavojus ir numatyta pareiga nustatyti sankcijas už tokias veikas. Panašūs nuogąstavimai Europos Parlamento rezoliucijoje „Dėl prekybos gemalinėmis ląstelėmis“ (OL 2005 C 320E, p. 251) pareikšti ir dėl prekybos žmogaus lytinėmis ląstelėmis ir embrionais atvejų. Vis dėlto Įstatymo projekte siūloma (1 ir 2 straipsniai) Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – Kodeksas) papildyti 1431 ir 1432 straipsniais, kuriuose akcentuojama ne neteisėta prekyba organais, audiniais, ląstelėmis ar embrionais, bet pats neteisėtos transplantacijos ar neteisėto pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo faktas (tik naujas 1531 straipsnis, kuriuo siūloma papildyti Kodeksą (Įstatymo projekto 3 straipsnis), susijęs su siūlymu kriminalizuoti prekybą žmogaus organais, audiniais, ląstelėmis arba embrionais). Taigi Įstatymo projekte rengėjai nepaaiškina, kodėl Kodeksas pildomas 1431 ir 1432 straipsniais.
- Nors Įstatymo projekte siūlomos kriminalizuoti veiklos Kodekse tiesiogiai nedraudžiamos, tačiau jos minimos kituose Kodekso straipsniuose, pavyzdžiui, Kodekso 147 straipsnio 2 dalyje („tas, kas užsiėmė prekyba žmonėmis siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį arba ląstelių“), Kodekso 129 straipsnio 2 dalies 12 punkte („tas, kas nužudė kitą žmogų siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles“), Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 12 punkte („tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį arba ląstelių“) ir kitur. Taigi baudžiamojo įstatymo kriminalizuojamas tik toks elgesys, kuris laikomas pačiu pavojingiausiu, su kuriuo kovoti kitokiomis priemonėmis neefektyvu. Beje, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 4311 straipsnyje jau numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių žmogaus audinių, ląstelių ir organų, taip pat iš žmogaus gautų audinių ir ląstelių pagamintų produktų, skirtų naudoti žmogui, donorystę, įsigijimą, ištyrimą, apdorojimą, konservavimą, laikymą, paskirstymą ir transplantaciją, pažeidimus. Įstatymo projekto rengėjai privalo pateikti konkrečius duomenis apie siūlomų kriminalizuoti veikų paplitimą, pavojingumą ar keliamą grėsmę teisiniams gėriams, taip pat paaiškinti, kodėl aptariamos veikos yra tos, už kurias būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę kaip ultima ratio priemonę.
- Derėtų pabrėžti, kad Įstatymo projektas neatitinka baudžiamojo įstatymo straipsnių nuostatų ir sankcijų konstravimo ypatumų, pagrindimo stokoja konkrečios siūlomų straipsnių formuluotės. Pavyzdžiui, pagal 1431 straipsnį, kuriuo Įstatymo projekte siūloma papildyti Kodeksą, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą transplantaciją atsiranda asmeniui, kuris turi specialaus subjekto požymių (gydytojas, sveikatos priežiūros specialistas). Tačiau iš tiesų gali pasitaikyti atvejų, kai transplantuoti neteisėtai įgytą organą, audinį ar ląsteles gali asmuo, neturintis ne tik teisės tokią operaciją atlikti, bet ir medicininio išsilavinimo. Pagal siūlomą 1431 straipsnį tokiam asmeniui baudžiamosios atsakomybės nekiltų. Tai liečia ir Įstatymo projekte siūlomą 1432 straipsnį. Be to, Įstatymo projekte siūlomame 1531 straipsnyje numatyta, kad už siūlymą parduoti, pirkti ar kitaip neteisėtai įgyti žmogaus organus, audinius, ląsteles transplantacijai arba lytines ląsteles pagalbiniam apvaisinimui ar embrioną arba už šių dalykų pardavimą, pirkimą ar kitokį neteisėtą įgijimą kaltininkui gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų. Pirma, analizuojant siūlomas sankcijas už minėtus veiksmus kitų Kodekso straipsnių kontekste, matyti, kad, pavyzdžiui, pagal Kodekso 147 straipsnį už prekybą žmonėmis numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų (už kvalifikuotą šio straipsnio sudėtį numatytas laisvės atėmimas nuo 4 iki 12 metų). Tai verčia abejoti, ar sankcija – laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų – vien tik, pavyzdžiui, už siūlymą parduoti ar pirkti žmogaus organą, audinį ar ląsteles proporcinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Antra, pagal siūlomą straipsnį būtų baudžiamas tas, kuris siūlė parduoti, pirkti ar kitaip neteisėtai įgyti žmogaus organą, audinį ar ląsteles, arba tas, kuris pardavė, pirko ar kitaip neteisėtai įgijo žmogaus organą, audinį ar ląsteles, tačiau asmeniui, kuris neteisėtai tokius žmogaus organus, audinius ar ląsteles kitaip perleidžia, baudžiamoji atsakomybė nekiltų. Derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nenurodo, kodėl Kodekso 1531 straipsnio 2 dalyje (Įstatymo projekto 3 straipsnis) siūlomą nusikalstamą veiką kvalifikuoja organizuotos grupės požymis arba psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas (neaišku, ar būtent šie požymiai labiausiai paplitę, ar jie kelia didžiausią pavojų, ir panašiai). Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis _________________