← Lietuva

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2268, LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO 1, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3811 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4562 2013 m. liepos 24 d. Nr. 704 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-190 2, 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Nepritarti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-2268 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-2268), kadangi, skirtingai nuo Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484) 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybės rinkliavos sąvokos, įstatymų leidėjas vietinės rinkliavos nesieja su atitinkamų paslaugų teikimu. Tai, aiškindamas vietinės rinkliavos teisinį reglamentavimą, yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės suteikimu vietinės rinkliavos mokėtojui, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010). Įstatymo projektu Nr. XIP-2268 siūloma išskirti vienos rūšies vietinę rinkliavą ir ją, kaip ir valstybės rinkliavą, susieti su paslaugos suteikimo išlaidomis. Tai iškreiptų ir vietinių rinkliavų reglamentavimo sistemiškumą, ir Konstitucijos laiduotą teisę savivaldybėms formuoti savo biudžetą, kurio vienas iš finansinių išteklių yra vietinės rinkliavos.
  2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 1, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui Nr. XIP-3811 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-3811) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. lapkričio 22 d. išvadoje Nr. XIP-3811 išdėstytas pastabas.
  3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-4562 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-4562) ir atkreipti dėmesį į tai, kad: 3.
  4. Įstatymo projekto Nr. XIP-4562 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato atsiskaitymo už lėšų, surinktų iš vietinių rinkliavų, panaudojimą savivaldybės bendruomenei tvarką. Siūlomas teisinis reguliavimas turės poveikį savivaldybių biudžetų administravimo išlaidoms, o įstatymo leidėjas nustatydamas reguliavimą kartu turi užtikrinti ir šio reguliavimo įgyvendinimui reikiamą finansavimą. Tai ne kartą yra konstatavęs ir Konstitucinis Teismas. Todėl šio įstatymo projekte nustatyta įstatymo įsigaliojimo data taip pat turėtų būti siejama su einamųjų metų biudžeto tikslinimu (kadangi jame nebuvo numatytos tokio pobūdžio išlaidos) arba ateinančių metų biudžeto tvirtinimu (jame turi būti numatytas reikiamas finansavimas). 3.
  5. Įstatymo projekto Nr. XIP-4562 2 straipsnyje siūloma, kad savivaldybės taryba turi užtikrinti jos sprendimų, nustatančių naują vietinę rinkliavą, įsigaliojimą ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 2012 m. rugsėjo 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (Žin., 2012, Nr. 110-5564) įtvirtino „dviejų datų“ teisėkūros proceso taisyklę, kuri su tam tikromis išimtimis turi užtikrinti, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, t. y. ši taisyklė nuo 2014 m. sausio 1 d., kai įsigalios minėtas įstatymas, taps privaloma nustatant ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų ar priežiūros institucijų priimamų teisės aktų, bet ir įstatymų, savivaldybės institucijų priimamų teisės aktų, kurie keičia ar nustato naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, įsigaliojimo datą. Ministrą Pirmininką pavaduojantis finansų ministras Rimantas Šadžius _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.