LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

(2)2013 m. rugsėjo 11 d. Nr. 834 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-234 1 punkto 10 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-468

(2)(toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:

1. Šiuo metu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (Žin., 2001, Nr. 110-3992) jau yra nustatytos pelno mokesčio lengvatos, skatinančios smulkaus verslo plėtrą: 1.
2. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamųjų vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant lengvatinį 5 procentų mokesčio tarifą. Minėta mokestinio laikotarpio pajamų suma nuo 500 tūkstančių litų iki 1 milijono litų buvo padidinta 2012 metais, dėl to šiuo metu lengvatiniu pelno mokesčio tarifu naudojasi apie 60 procentų visų Lietuvos apmokestinamųjų vienetų; 1.
3. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas apmokestinamiesiems vienetams, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, nustatyta palankesnė ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų pripažinimo tvarka; 1.
4. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnio 5 dalies nuostatas apmokestinamieji vienetai, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 milijono litų, neprivalo mokėti avansinio pelno mokesčio.
5. Įsigaliojus Projektui būtų sukurtos skirtingos veiklos sąlygos smulkiajam verslui, nes naujų apmokestinamųjų vienetų atleidimas nuo pelno mokesčio sudarytų jiems palankesnes konkurencines sąlygas, palyginti su jau veikiančiais apmokestinamaisiais vienetais.
6. Jeigu Projektas būtų priimtas, preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas per metus netektų nuo 4,5 iki 8,9 milijono litų pajamų iš pelno mokesčio (priklausomai nuo to, ar apmokestinamieji vienetai galėtų pasinaudoti lengvata tik už kalendorinius metus, ar už 12 mėnesių nuo įregistravimo datos, kas Projekte nėra aiškiai reglamentuota).
7. Atkreiptinas dėmesys, kad smulkaus verslo plėtra gali būti skatinama ne tik mokestinėmis, bet ir kitokiomis priemonėmis, kurios turėtų ne ką mažesnį teigiamą poveikį verslo plėtrai ir nemažintų valstybės biudžeto pajamų (pavyzdžiui, siekiant spartinti verslo pradžią ir sudaryti teisines prielaidas su mažiausiomis išlaidomis įsitvirtinti rinkoje, buvo sukurtas naujos teisinės formos juridinių asmenų – mažųjų bendrijų – teisinis reguliavimas).
8. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybėje svarstomą Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programą (toliau – Programa), galimų pelno mokesčio lengvatų asmenims, pradedantiems verslą, tikslingumas galėtų būti persvarstomas kompleksiškai įgyvendinant šią Programą. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Finansų ministras Rimantas Šadžius _________________