LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO D E K R E T A S Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 4, 6, 7, 82, 9, 10, 13, 18, 19, 22, 24, 28, 33, 35, 39, 40, 85, 86, 87, 90, 92 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2013 m. spalio 11 d. Nr. 1K-1595 Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. spalio 1 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 6, 7, 82, 9, 10, 13, 18, 19, 22, 24, 28, 33, 35, 39, 40, 85, 86, 87, 90, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-525 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:
- Viešųjų pirkimų tikslas yra sudaryti perkančiosioms organizacijoms galimybes įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas valstybės biudžeto lėšas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis nustato, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Todėl viešųjų pirkimų vykdymo ir jų valstybinės priežiūros liberalizavimas turi būti derinamas su valstybės institucijų konstitucine pareiga ginti valstybės viešuosius finansinius interesus, apriboti korupcijos galimybes ir užtikrinti skaidrų bei racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą vykdant viešuosius pirkimus.
- Viešumas ir skaidrumas užtikrina tiekėjų tarpusavio konkurenciją, kuri turi tiesioginės įtakos perkamų prekių ar paslaugų kainai ir jų teikiamai ekonominei naudai valstybei. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2004 m. balandžio 29 d. sprendime byloje Nr. C-496/99 yra nurodęs, kad skaidrumo principo, kildinamo iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos konkrečių tiekėjų protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė.
- Viešumas yra pagrindinė visos viešųjų pirkimų sistemos skaidrumo prielaida. Jis užtikrinamas, visų pirma, per informacijos apie tokius pirkimus prieinamumą. Viešas informacijos apie pradedamą viešąjį pirkimą paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija sudarys vienodas galimybes visiems tiekėjams konkuruoti tarpusavyje ir pateikti savo pasiūlymus. Be to, informacijos apie pradedamą pirkimą viešumas ir prieinamumas užtikrina tai, jog visiems pasiūlymą pateikusiems tiekėjams bus užtikrintos lygios galimybės sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija, t. y. leidžia įvertinti, ar perkančiosios organizacijos nustatyti viešojo pirkimo konkurso kriterijai yra objektyvūs ir nediskriminuojantys tiekėjų. Kartu tai turi įtakos ir perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumui.
- Įstatymo 4 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija apie pradedamą pirkimą, taip pat nustatytą laimėtoją, ketinimą sudaryti sutartį bei sudarytą sutartį nedelsdama informuoja savo tinklalapyje ir leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Šie viešumo reikalavimai suteikia tiek valstybinės priežiūros institucijoms, t. y. Viešųjų pirkimų tarnybai, tiek viešajame pirkime ketinantiems dalyvauti tiekėjams išankstinės kontrolės ir korupcijos prevencijos galimybę. Tačiau Įstatymo 18 straipsniu keičiamo 85 straipsnio 1 dalis nustato išimtį, pagal kurią šie viešumo reikalavimai yra netaikomi vykdant mažos vertės pirkimus.
- Įstatymo 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 15 dalyje nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį mažos vertės prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertė yra didinama dvigubai, t. y. nuo 100 iki 200 tūkst. Lt.
- Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. veiklos ataskaitos duomenimis, 2012 m. buvo įvykdyti 723 883 mažos vertės pirkimai (2001 m. – 642 866), t. y. jie sudarė 98,4 proc. bendro viešųjų pirkimų skaičiaus, o tokiems pirkimams buvo išleista daugiau nei 2 mlrd. Lt. Dvigubai didinant mažos vertės prekių ir paslaugų pirkimo vertę, bendra mažos vertės pirkimų vertė išaugs.
- Įstatymo svarstymo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atkreipusi dėmesį į antikorupciniu požiūriu ydingas Įstatymo nuostatas ir siūlė atsisakyti Įstatymo 1 straipsniu siūlomo dvigubo mažos vertės viešųjų pirkimų viršutinių ribų padidinimo arba įvesti papildomus kontrolės reikalavimus mažos vertės pirkimams, pavyzdžiui, kad visi tokio pirkimo dokumentai (taip pat ir pirkimo sutartis, dokumentai pasirašyti sutarties vykdymo metu ir t. t.) yra skelbiami viešai.
- Tačiau nepaisant to, kad priimtu Įstatymu mažos vertės prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertė yra didinama dvigubai, jame nėra nustatomi jokie mažos vertės pirkimams taikomi viešumo reikalavimai, kurie leistų vykdyti mažos vertės pirkimų išankstinę priežiūrą, užtikrinti informacijos prieinamumą tiekėjams ir su juo susijusią konkurenciją bei geriausią perkamų prekių ar paslaugų kainą iki mažos vertės viešojo pirkimo pabaigos. Mažos vertės prekių ir paslaugų ribos didinimas, neįtvirtinant papildomų saugiklių, kelia susirūpinimą dėl realia situacija viešuosiuose pirkimuose nepagrįsto mažos vertės viešųjų pirkimų liberalizavimo ir neužtikrina valstybės intereso keičiant viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą nesudaryti palankesnių galimybių plisti korupcijai viešųjų pirkimų srityje, didinti skaidrumą, vykdomų pirkimų viešumą ir siekti racionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo.
- Pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma perkančiosios organizacijos prievolė laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, susijusią su komercine tiekėjų paslaptimi, skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, yra susijusi tik su jau sudarytos viešojo pirkimo sutarties priežiūra ir tokia nuostata nesuteikia valstybinės priežiūros institucijoms bei tiekėjams išankstinės organizuojamo viešojo pirkimo kontrolės galimybės ir kartu neužtikrina tiekėjams lygių galimybių dalyvauti perkančiosios organizacijos pradedamuose mažos vertės pirkimuose. Be to, šios nuostatos įsigaliojimas yra nukeltas 2015 m., ši informacinė sistema dar nėra sukurta ir jai sukurti reikalingos lėšos nėra numatytos. 2 straipsnis. S i ū l a u:
- Pakeisti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
- Perkančioji organizacija apie pradedamą bet kurį pirkimą, taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą pirkimo sutartį nedelsdama, tačiau ne anksčiau negu skelbimas bus išsiųstas Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui ir (ar) paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, informuoja savo tinklalapyje bei leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ (mažos vertės pirkimų atveju – tik savo tinklapyje) nurodydama: 1) apie pradedamą pirkimą – pirkimo objektą, pirkimo būdą ir jo pasirinkimo priežastis; 2) apie nustatytą laimėtoją ir ketinamą sudaryti pirkimo sutartį – pirkimo objektą, numatomą pirkimo sutarties kainą, laimėjusio dalyvio pavadinimą, jo pasirinkimo priežastis ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties įsipareigojimų dalį, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus; 3) apie sudarytą pirkimo sutartį – pirkimo objektą, pirkimo sutarties kainą, laimėjusio dalyvio pavadinimą ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties įsipareigojimų dalį, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus; 4) taip pat kitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą informaciją.“
- Pakeisti Įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
- Perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3, 5 ir 6 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 10 dalies, 40 straipsnio, 41 straipsnio 1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais (atlikdama mažos vertės pirkimus ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, neprivalo vadovautis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1, 2, 5, 7, 8 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių, 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3 ir 6 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 10 dalies, 40 straipsnio reikalavimais, taip pat, atlikdama šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus – ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimais). Perkančioji organizacija, atlikdama neskelbiamą pirkimą, kai pateikti pasiūlymą kviečiamas tik vienas tiekėjas, neprivalo vadovautis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3, 5 ir 6 dalių reikalavimais, jeigu mano, kad tokia informacija yra nereikalinga.“ 3 straipsnis. P a v e d u Respublikos Prezidentės vyriausiajai patarėjai Rasai Svetikaitei pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ _________________