LIETUVOS BANKO VALDYBOS

LIETUVOS BANKO VALDYBOS LIETUVOS BANKO VALDYBOS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS BANKO FINANSINIO TURTO VALDYMO POLITIKOS PATVIRTINIMO 2013 m. spalio 8 d. Nr. 03-164 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869; 2011, Nr. 46-2158, Nr. 145-6812) 11 straipsnio 1 dalies 4 ir 17 punktais, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

1. Patvirtinti Lietuvos banko finansinio turto valdymo politiką (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 03-202 „Dėl Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 109-5560, Nr. 119).
3. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2013 m. lapkričio 30 d. Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2013 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 03-164 Lietuvos banko Finansinio turto valdymo POLITIKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
4. Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikos (toliau – politika) tikslas – nustatyti pagrindinius Lietuvos banko finansinio turto (toliau – finansinis turtas) valdymo principus, finansiniam turtui ir operacijoms taikomus reikalavimus bei apribojimus, atskaitomybės reikalavimus ir kitus finansinio turto valdymo aspektus. Su pinigų politikos operacijų vykdymu susijusio finansinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai ir tvarka šiame dokumente nenumatyti.
5. Finansinį turtą, kuriam taikomos politikos nuostatos, sudaro Lietuvos Respublikos užsienio atsargos ir kitas finansinis turtas, kurį sudaro: finansinės priemonės, įgytos Lietuvos bankui vykdant atvirosios rinkos ir kredito operacijas, kitos nacionalinės ir užsienio valiutos investicijos, nepriskirtinos prie užsienio atsargų. II. FINANSINIO TURTO VALDYMO PRINCIPAI
6. Pagrindinė finansinio turto paskirtis – užtikrinti tokį likvidžiųjų finansinių išteklių kiekį, kurio visada pakaktų, kad būtų išlaikytas nustatytasis nacionalinės valiutos kursas bazinės valiutos atžvilgiu ir užtikrintas į apyvartą išleistų litų visiškas padengimas aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis. Vidaus valiutų rinkoje imperatyvioms intervencijoms vykdyti Lietuvos bankas naudoja užsienio atsargas.
7. Atsižvelgiant į finansinio turto paskirtį, finansinio turto valdymas pirmiausia grindžiamas likvidumo ir saugumo principais, kurie yra prioritetiniai pelningumo principo atžvilgiu.
8. Vadovaujantis likvidumo principu, finansinis turtas valdomas taip, kad investicijos galėtų būti greitai ir be reikšmingų sąnaudų sutelktos panaudoti bet kokiu tikslu teisės aktų nustatyta tvarka arba vykdant sutartinius įsipareigojimus. Kadangi investicijų likvidumas yra susijęs su mažesne grąža, finansinis turtas valdomas atsižvelgiant į pagrįstą likvidumo poreikį.
9. Vadovaujantis saugumo principu, finansinis turtas valdomas taip, kad neigiamas investicijų vertės pokytis neviršytų priimtino rizikos lygio. Investicijų vertės pokyčius gali lemti kredito, rinkos, likvidumo ar kitų rūšių rizika. Finansų rinkose nėra absoliučiai saugių investicijų, rizikos yra objektyvios ir didesniu ar mažesniu mastu pasireiškiančios. Vadovaujantis saugumo principu, valdant finansinį turtą yra keliamas uždavinys šių rūšių riziką identifikuoti ir valdyti taip, kad patiriamos rizikos lygis (neigiamas vertės pokytis) su didele tikimybe atitiktų priimtiną rizikos lygį. Svarbi saugumo principo įgyvendinimo nuostata – atskirų investicijų rizika (kaip ir grąža) neišskiriama atskirai ir vertinama tik atsižvelgiant į visą portfelį. Individuali, bet rizikinga investicija gali mažinti viso investicijų portfelio riziką, jei įgyvendinamos strategijos yra mažai tarpusavyje susijusios ir užtikrina didesnį rizikos išskaidymą, vadinamą diversifikacija.
10. Pelningumo principas valdant finansinį turtą yra subordinuotas likvidumo ir saugumo principams. Tačiau pelningumo principas labai svarbus, nes Lietuvos bankas valdo didelės vertės finansinį turtą, o finansinio turto valdymo pajamos yra labai reikšmingos Lietuvos bankui ir valstybei. Lietuvos banko finansinio turto investavimo grąža priklauso nuo valdomo finansinio turto dydžio bei atskirų finansinių aktyvų grynosios grąžos (Lietuvos banko nevaldomų veiksnių) ir nuo prisiimamos rizikos lygio. Didesnė grąža apskritai yra susijusi su didesne rizika, išmatuojama investicijų rinkos vertės svyravimais per metus. Taigi pelningumo principo įgyvendinimas susijęs su priimtino kompromiso dėl papildomos grąžos su didesne rizika arba mažesnės rizikos ir dėl to negautos papildomos grąžos paieška ir pasirinkimu.
11. Lietuvos bankas, vadovaudamasis finansinio turto valdymo pelningumo principu, siekia didžiausios grąžos, atsižvelgdamas į tai, koks didžiausias neigiamas investavimo rezultatas būtų priimtinas. Šis priimtinas dydis, vadinamasis rizikos biudžetas, nustatomas atsižvelgiant į reikalavimą dėl išleistų į apyvartą litų visiško padengimo aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis, nustatytą Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo 1 straipsnyje, taip pat likvidumo paskolų kredito įstaigoms galimą poreikį ir Lietuvos banko gebėjimą finansinių metų nuostolį dengti turimu Lietuvos banko atsargos kapitalu. Finansinio turto valdymo nuostolių galimybė priimtina iki nustatytos ribos, siekiant atlyginimo vidutiniškai didesne ilgamete finansinio turto valdymo grąža.
12. Lietuvos banko įsipareigojimų struktūroje vyrauja įsipareigojimai nacionaline valiuta – grynieji pinigai apyvartoje ir kredito įstaigų lėšos centriniame banke, o reikšmingą turto dalį sudaro turtas, išreikštas užsienio valiuta. Nustatytojo nacionalinės valiutos kurso sąlygomis Lietuvos bankas derina finansinio turto valiutinę struktūrą su įsipareigojimais taip, kad būtų užtikrintas Lietuvos banko įsipareigojimų padengimas užsienio atsargomis, o tai savo ruožtu lemia, kad didžiausia finansinio turto dalis yra investuojama eurais.
13. Dalį Lietuvos banko finansinio turto sudaro apie 5,8 tonos aukso. Šios aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvoje. Auksas yra nedidelių pajamų duodantis ir dideliais kainos svyravimais pasižymintis turtas; tačiau esant visuotiniams ekonominiams ar politiniams kataklizmams, auksas yra geriau nei bet kuri valiuta apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią ir todėl užtikrina pakankamai didelę finansinės rizikos diversifikaciją. Aukso atsargos šiuolaikinėje finansų sistemoje atlieka atsargos šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti, kai yra minėtų ypatingų aplinkybių, funkciją. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas turimo aukso atsargų kiekio, išskyrus galimą dalies užsienio atsargų įnašą į Europos Centrinį Banką auksu, keisti neketina.
14. Lietuvos banko finansinio turto valdymas yra nenutrūkstamas procesas per pastovų investavimo laikotarpį siekiant gauti didžiausią grąžą, galimą atsižvelgiant į rizikos biudžetą. Lietuvos banko taikomas finansinio turto valdymo investavimo laikotarpis yra pastovūs (slenkamieji ir atsinaujinantieji) treji metai. Jis nesutampa su finansinėje apskaitoje taikomu vienų kalendorinių metų nuolat trumpėjančiu laikotarpiu, prilygstančiu vienai dienai metų pabaigoje. Todėl apskaitinis laikotarpis nėra taikytinas pastovios, nenutrūkstamos veiklos procesui. Taip pat finansinio turto valdymo veiksmingumas vertintinas taikant ne finansinės apskaitos principus, o remiantis ekonominiu principu atsižvelgiant į visą portfelį. Finansinėje apskaitoje, kuri tvarkoma pagal Europos Centrinio Banko nustatytas apskaitos ir finansinės atskaitomybės gaires, finansinio turto perkainojimo operacijos parodomos taikant asimetrinį jų pripažinimo metodą
15. Todėl metinės finansinės atskaitomybės pelno (nuostolio) ataskaitoje parodyta finansinio turto investavimo pajamų ir išlaidų visuma neatspindi visos investavimo grąžos, kuri skaičiuojama vadovaujantis rinkos vertėmis ir neaprėpia ilgalaikių finansinio turto investavimo strategijų bei tikslų. Metinis finansinio turto investavimo rezultatas (visa investicinė grąža), turimas metų pabaigoje, suderinamas su finansinės apskaitos duomenimis ir nurodomas skirtumų pobūdis ir priežastys.
16. Lietuvos banko finansinio turto valdymo sprendimai priimami dviem lygmenimis: 12.
17. Lietuvos banko valdybos nustatomu strateginiu lyginamuoju indeksu, parodančiu esminius lūkesčius dėl finansinio turto investicijų grąžos bei susijusios rizikos; 12.
18. aktyvaus investicijų valdymo, atvirosiomis pozicijomis nukrypstančio nuo strateginio lyginamojo indekso ir neviršijant rizikos biudžeto.
19. Aktyvaus valdymo tikslas – gauti didesnę grąžą nei strateginio lyginamojo indekso grąža, veiksmingai išnaudojant suteiktą rizikos biudžetą. Šis rizikos biudžetas yra išreikštas maksimaliai priimtina aktyvaus investicijų valdymo neigiama grąža strateginio lyginamojo indekso atžvilgiu per nustatytą laikotarpį. Vykdant aktyvų valdymą priimamais sprendimais negali būti esmingai keičiamas Lietuvos banko valdybos nustatyto finansinio turto rizikos ir su ja susijusios grąžos profilis. Aktyvaus valdymo rezultatai vertinami lyginant juos su strateginiu lyginamuoju indeksu ir ne už trumpesnį nei nustatytą trejų metų investavimo laikotarpį. Aktyvus valdymas grindžiamas dviem elementais: 13.
20. taktiniu lyginamuoju indeksu, orientuotu į vidutinės trukmės investavimo laikotarpį; 13.
21. kasdieniais portfelių valdytojų sprendimais, siekiant uždirbti pridėtinę vertę taktinio lyginamojo indekso atžvilgiu.
22. Lietuvos bankas užsienio atsargas skirsto į tris portfelius: trumpalaikį, investicinį ir aukso, kiekvienam jų taikomos atskiros investavimo strategijos. Trumpalaikio portfelio finansinis turtas pirmiausia skirtas Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikiui, kurį lemia Lietuvos banko operacijos vidaus valiutų rinkoje ir teikiamos paslaugos valstybės iždui, užtikrinti. Investicinį portfelį sudaro pakankamai stabili finansinio turto dalis, kurią valdant ypač svarbus tampa pelningumo reikalavimas. Investicijų grąžos lūkesčiams vertinti taikomas trejų slenkamųjų metų laikotarpis, suteiktam rizikos biudžetui išnaudoti – vienų slenkamųjų metų laikotarpis. Auksas, atsižvelgiant į šio turto paskirties ir valdymo specifiką, sudaro atskirą portfelį. _______________ 1 Šio metodo esmė yra ta, kad atskirų finansinių priemonių perkainojimo prieaugiai parodomi balansinėse perkainojimo sąskaitose, o nerealizuotieji nuostoliai pripažįstami išlaidomis. III. Bendras FINANSINIO TURTO VALDYMO RIZIKOS BIUDŽETAS
23. Bendras finansinio turto valdymo rizikos biudžetas rodo priimtiną finansinio turto investicijų rizikos lygį ir apibrėžiamas kaip nepalankiausiomis rinkos sąlygomis priimtina bendra neigiama grąža per nustatytą laikotarpį. Rizikos biudžetui taikomi šie reikalavimai: 15.
24. išleistų į apyvartą litų padengimas auksu ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis turi būti viršijamas ne mažiau kaip 500 mln. litų; 15.
25. finansinio turto bendra neigiama grąža per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe neturi viršyti 100 mln. eurų. Rizikos biudžetas pagal du investavimo lygmenis – strateginį lyginamąjį indeksą ir aktyvaus valdymo, lyginant su strateginiu lyginamuoju indeksu – skirstomas taip: 15.2.
26. Lietuvos banko valdyba nustato strateginę investicijų struktūrą taip, kad su 95 proc. tikimybe neigiama grąža per slenkamąjį vienų metų laikotarpį nebūtų didesnė kaip 75 mln. eurų. Ne rečiau kaip kartą per metus tikrinama, ar strateginis lyginamasis indeksas tenkina šį reikalavimą; 15.2.
27. finansinio turto aktyvaus valdymo investicijų grąža per vienus metus su 95 proc. tikimybe turi būti ne daugiau kaip 35 mln. eurų mažesnė už Lietuvos banko valdybos nustatytų lyginamųjų indeksų grąžą; 15.
28. vidutinė finansinio turto investicijų grąža per trejų metų investavimo laikotarpį turi atitikti Lietuvos banko valdybos nustatytos strateginės investicijų struktūros grąžos lūkesčius; 15.
29. vertinant, kaip panaudotas finansinio turto valdymo rizikos biudžetas, neatsižvelgiama į Lietuvos banko aukso vertės pokyčius bei su įsipareigojimais užsienio valiuta susijusių lėšų vertės pokyčius dėl valiutų kursų pasikeitimo. IV. FINANSINIO TURTO DALYS
30. Finansinis turtas skirstomas į tris pagrindines dalis: 16.
31. investicinį portfelį; 16.
32. trumpalaikį portfelį; 16.
33. aukso portfelį.
34. Lietuvos bankas finansinį turtą priskiria portfeliams atsižvelgdamas į operacijų vidaus valiutų rinkoje dinamiką, autonominius finansinio turto susidarymo veiksnius. Finansinis turtas priskiriamas portfeliams siekiant iki galo ir veiksmingai išnaudoti finansinio turto valdymo rizikos limitą.
35. Valstybės iždo lėšos eurais, jeigu jos aktyviai valdomos, priskiriamos trumpalaikiam portfeliui.
36. Aukso portfelis valdomas taip, kad aukso kiekis reikšmingai nesikeistų ir sudarytų 186–188 tūkstančius Trojos uncijų. V. Strateginė aktyvų alokacija
37. Strateginė aktyvų alokacija, taikoma investiciniam portfeliui: Sektorius Rinkos indekso turinys Dalis (proc.)* Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1–6 mėn. trukmės Vokietijos iždo vekseliai 8 Vyriausybių obligacijos 1–10 m. trukmės, euro zonos AAA–A reitingo, eurais išreikštos euro zonos vyriausybių obligacijos 60 Vyriausybinio sektoriaus obligacijos 1–10 m. trukmės, AAA–AA reitingo, eurais išreikštos vyriausybių agentūrų, tarptautinių organizacijų ir administracinių vienetų obligacijos 15 Bendrovių obligacijos 1–10 m. trukmės, investicinio (AAA–BBB-) reitingo, eurais išreikštos bendrovių obligacijos 10 Akcijos Pasaulio akcijos 7 * Kad būtų pasiekta ši investicijų struktūra, taikomas pereinamasis laikotarpis.
38. Strateginė aktyvų alokacija, taikoma trumpalaikio portfelio eurų daliai: Sektorius Rinkos indekso turinys Dalis (proc.) Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1–6 mėn. trukmės Vokietijos iždo vekseliai 100
39. Trumpalaikiame portfelyje esančioms Lietuvos Respublikos finansų ministerijos lėšoms gali būti taikomas lyginamasis indeksas, atspindintis įsipareigojimų trukmę ir likvidumo užtikrinimo sąnaudas.
40. Strateginė aktyvų alokacija aukso portfeliui netaikoma.
41. Investicinio ir trumpalaikio portfelių strateginės aktyvų alokacijos pagrindu sudaromi kiekvieno jų strateginiai lyginamieji indeksai.
42. Investicinio portfelio strateginė alokacija atnaujinama kas mėnesį, jei mėnesiui pasibaigus faktinė bent vienos jos dalies vertė skiriasi nuo siektinos daugiau kaip 5 proc.
43. Trumpalaikio portfelio strateginis lyginamasis indeksas atnaujinamas kasdien. VI. Nuokrypiai nuo STRATEGINIŲ LYGINAMŲJŲ INDEKSŲ
44. Aktyviai valdant finansinį turtą, neviršijant suteikto rizikos biudžeto, nuo strateginių lyginamųjų indeksų leidžiama nukrypti taip: 27.
45. investicinio portfelio modifikuotoji finansinė trukmė (MFT) negali skirtis nuo jo strateginio lyginamojo indekso MFT daugiau kaip 0,75 metų; 27.
46. trumpalaikio portfelio eurų dalies MFT negali skirtis nuo jo strateginio lyginamojo indekso MFT daugiau kaip 0,3 metų; 27.
47. investicinio portfelio akcijų vertė negali skirtis nuo strateginio lyginamojo indekso akcijų vertės daugiau kaip 0,5 proc. punkto. Limitas nesuteikiamas aktyvioms investavimo į akcijas pozicijoms.
48. Nuokrypiai nuo strateginių lyginamųjų indeksų gali būti daromi ir taktinės aktyvų alokacijos lygmeniu, ir faktinių investicijų lygmeniu. Šie nuokrypiai paskirstomi Lietuvos banko nustatyta tvarka. VII. Finansinės priemonės ir operacijos
49. Valdant Lietuvos banko finansinį turtą gali būti investuojama į šias finansines priemones: Aktyvų klasė Priimtinos priemonės arba kriterijai (tinka bet kurie iš toliau išvardytų) Pinigų rinkos priemonės Iždo vekseliai; diskontuoti vertybiniai popieriai; komerciniai vertybiniai popieriai (tarp jų komerciniai vertybiniai europopieriai); terminuotieji indėliai (tarp jų ir aukso); perleidžiamieji indėlių sertifikatai; Tarptautinių atsiskaitymų banko perleidžiamieji įsipareigojimai; atpirkimo skolinimosi ir atpirkimo investavimo sandoriai (tarp jų trišaliai); vertybinių popierių skolinimas ir skolinimasis. Obligacijos Trukmė: bet kokia trukmė, įskaitant ir neribotą; atkarpos pobūdis: fiksuotoji, kintamoji, susieta su indeksais; kapitalo išpirkimo struktūra: turinčios išankstinio išpirkimo, pardavimo emitentui, pratęsimo pasirinkimo, amortizuojančiąją, mažėjančiąją, konvertuojamąją, susietąją su indeksais galimybes ir kt.; kapitalo išpirkimo prioritetiškumas: vyriausybių tiesiogiai ar netiesiogiai garantuotos, negarantuotos, bet kurio prioritetiškumo, atsižvelgiant į emitento ir (ar) emisijos ilgalaikį skolinimo reitingą; kapitalo padengimas: užtikrintos, neužtikrintos, aktyvais padengtos, įskaitant padengimą nekilnojamojo turto paskolomis. Akcijos Biržoje prekiaujamos akcijos ir akcijų fondai. Valiutos keitimas Valiutų, aukso keitimas. Investiciniai fondai Investiciniai fondai (tarp jų indekso ir biržoje prekiaujami fondai), kurių finansinis turinys atitinka naudotinų finansinių priemonių ir operacijų finansinį turinį. Išvestinės finansinės priemonės Ateities sandoriai (palūkanų normų ir obligacijų); apsikeitimo sandoriai (valiutų, palūkanų normų, įskaitant ir tarp-valiutinius, infliacijos indeksų, kredito pelningumo premijų, bendrosios grąžos, kredito įsipareigojimų neįvykdymo); išankstiniai sandoriai (obligacijų, palūkanų normų, valiutų, biržoje prekiaujamų fondų); pasirinkimo sandoriai (obligacijų, palūkanų normų, valiutų, biržoje prekiaujamų fondų); valiutų keitimo išvestinės priemonės.
50. Išvestinės finansinės priemonės naudotinos siekiant valdyti riziką arba siekiant veiksmingai įgyvendinti pasirinktą investicinį sprendimą, neprieštaraujantį politikos nuostatoms.
51. Investicijų į neužtikrintus bendrovių skolos vertybinius popierius (įskaitant netiesiogiai per biržoje prekiaujamus ar kitokius investicinius fondus, išvestines priemones) rinkos vertė negali viršyti 20 proc. Lietuvos banko finansinio turto, nesusijusio su įsipareigojimais užsienio valiuta.
52. Investuojama į finansines priemones, kurias taikyti pasirengta: išanalizuotos jų ypatybės bei informacijos poreikis, nustatyti ir pritaikyti vertinimo metodai, parengtos informacinės sistemos, galimybė įtraukti į apskaitą ir pan. Leistinos finansinės priemonės reglamentuojamos Lietuvos banko nustatyta tvarka. VIII. FINANSINIO TURTO IR JO OPERACIJŲ VALIUTA
53. Finansinis turtas gali būti investuojamas (saugomas) ir jo operacijos atliekamos valiuta tų šalių, kurios turi ne žemesnį nei investicinį ilgalaikį skolinimo reitingą nacionaline valiuta, eurais, specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST) ir auksu.
54. Reikalaujama finansinio turto struktūra pagal valiutą užtikrinama investuojant leidžiamomis valiutomis ir, jei būtina, kartu sudarant valiutos apsikeitimo arba kitus valiutos kurso rizikos mažinimo sandorius.
55. Bendra užsienio valiutų (išskyrus eurą) atviroji pozicija negali viršyti 10 proc. finansinio turto, nesusijusio su įsipareigojimais užsienio valiuta.
56. Vienos valiutos (išskyrus eurą) atviroji pozicija negali viršyti 2,5 proc. finansinio turto, nesusijusio su įsipareigojimais užsienio valiuta. IX. rEIKALAVIMAI EMITENTAMS IR SANDORIŲ ŠALIMS
57. Finansinis turtas investuojamas tik į tų emitentų obligacijas ir sandoriai sudaromi tik su tomis sandorių šalimis (įskaitant institucijas, kuriose Lietuvos bankas turi korespondentines, vertybinių popierių saugojimo arba tarpuskaitos sąskaitas), kurioms nustatytas ilgalaikis investicinis reitingas. Jeigu institucijai reitingas nesuteiktas, atsižvelgiama į patronuojančiajai institucijai suteiktą reitingą.
58. Investicinių fondų minimalaus ilgalaikio investicinio reitingo reikalavimus turi tenkinti fondo valdytojas arba biržoje prekiaujamo fondo emitentas ir vidutinis fondo investicijų reitingas.
59. Reitingo reikalavimai netaikomi EBPO šalių centriniams bankams, Tarptautiniam valiutos fondui ir Tarptautinių atsiskaitymų bankui.
60. Reitingo reikalavimai netaikomi investicijoms į akcijas, įskaitant netiesiogines investicijas per fondus, išvestines priemones ir pan.
61. Žemesnio nei A- (A3) ilgalaikio reitingo investicijų bendra suma negali viršyti 20 proc. finansinio turto, nesusijusio su įsipareigojimais užsienio valiuta.
62. Vieno emitento (arba sandorio šalies), kurio ilgalaikis reitingas yra žemesnis nei A- (A3), įsipareigojimai Lietuvos bankui negali būti didesni kaip 100 mln. eurų. X. FINANSINIO TURTO likvidumo REIKALAVIMAI
63. Investicijos į labai likvidų arba trumpalaikį finansinį turtą turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. su įsipareigojimais užsienio valiuta nesusijusio finansinio turto. Prie labai likvidaus finansinio turto galima priskirti griežtus saugumo reikalavimus tenkinančius ir didžiausio likvidumo vertybinius popierius, taip pat investicijas, kurių terminas baigiasi per artimiausias 90 kalendorinių dienų. Labai likvidaus ir trumpalaikio finansinio turto atrankos ir įvertinimo kriterijus nustato Lietuvos bankas. XI. IŠORĖS TURTO VALDYTOJAI
64. Finansiniam turtui valdyti gali būti pasitelkiami išorės turto valdytojai. Išorės turto valdytojų valdomos turto dalies rizika įtraukiama į bendrą finansinio turto rizikos limitą. Išorės turto valdytojui priskiriama turto dalis ir investavimo įgaliojimai tvirtinami Lietuvos banko valdybos. Šis reikalavimas netaikomas įsigyjant indekso ir biržoje prekiaujamų fondų. XII. VIDAUS VALDYMAS ir tvarka
65. Lietuvos banko valdyba suteikia įgaliojimus Lietuvos banko Bankininkystės tarnybai pagal kompetenciją valdyti, disponuoti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos finansinį turtą neviršijant politikoje nustatytų apribojimų bei suteikto rizikos biudžeto pagal nustatytą strateginę investicijų struktūrą.
66. Bankininkystės tarnybos direktorius informuoja Lietuvos banko valdybą, jei nuo metų pradžios strateginio lyginamojo indekso neigiama grąža pasiekia 75 mln. eurų arba daugiau ir (arba) viso finansinio turto neigiama grąža pasiekia 100 mln. eurų arba daugiau. Lietuvos banko valdyba sprendžia, ar yra poreikis mažinti strateginės investicijų struktūros riziką.
67. Bankininkystės tarnyboje, siekiant nustatyti atsakomybių ribas ir užtikrinti kontrolę, investavimo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesas yra atskirtas nuo sudarytų sandorių tvarkymo proceso ir mokėjimų už investavimo operacijas vykdymo.
68. Investicijų valdymo srityje griežtai atskirtos rizikos prisiėmimo, rizikos valdymo ir kontrolės bei aktyvaus investicijų valdymo funkcijos. Rizika prisiimama ir atvirosios pozicijos įgyvendinamos priešakinės grandies, o vidurinė grandis ex-ante testuoja taktinio investavimo siūlymų rizikos mastą ir suteikto rizikos biudžeto vykdymą su 95 proc. tikimybe ir ex-post kontroliuoja, kaip laikomasi limitų aktyviai valdant investicijas.
69. Investicijų valdymo departamento direktorius informuoja Bankininkystės tarnybos direktorių, jei nuo metų pradžios aktyvaus valdymo neigiama grąža pasiekia 35 mln. eurų arba daugiau strateginio lyginamojo indekso atžvilgiu. Bankininkystės tarnybos direktorius sprendžia, ar yra galimybė panaikinti nuostolius ir (arba) poreikis mažinti riziką.
70. Mokėjimo paslaugų departamentas atsakingas už sudarytų sandorių administravimą: sandorių patvirtinimus, mokėjimus, atsiskaitymus, korespondentinių ir vertybinių popierių saugojimo sąskaitų priežiūrą, taip pat sudarytų sandorių užstato valdymą, investicinių (sudarius sandorį ir su sandoriais nesusijusių) pozicijų stebėjimą ir valdymą bei atstovavimą Lietuvos banko derybinėms pozicijoms derantis dėl tarptautinių sutarčių pasirašymo. XIII. ATSKAITOMYBĖ IR DOKUMENTAVIMAS
71. Kartą per ketvirtį Bankininkystės tarnyba teikia Lietuvos banko valdybai finansinio turto investavimo ir indeksų rezultatų, prisiimtos ir patirtos rizikos, grąžos ir rizikos šaltinių ataskaitą.
72. Bent kartą per metus Bankininkystės tarnyba atlieka ir teikia Valdybai vertinimą, ar taikoma finansinio turto valdymo strategija ir prisiimamas rizikos lygis yra tinkami siekiant įgyvendinti finansinio turto valdymo politikos tikslus.
73. Valdant finansinį turtą vadovaujamasi viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei principais. Siekdamas įgyvendinti šiuos principus, Lietuvos bankas supažindina visuomenę su pagrindiniais finansinio turto valdymo politikos aspektais ir periodiškai skelbia informaciją apie finansinio turto duomenis. Informaciją apie užsienio atsargų ir viso finansinio turto valdymą ir apskaitą Lietuvos bankas pateikia metinėje ataskaitoje, kuri skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje, www.lb.lt. XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
74. Lietuvai įsivedus eurą Lietuvos bankui nebereikės užtikrinti nustatytojo nacionalinės valiutos kurso stabilumo, o finansinį turtą sudarančių užsienio atsargų dalis mažės (investicijos eurais nebebus laikomos užsienio atsargomis) santykinai didėjančio kito finansinio turto atžvilgiu.
75. Politikoje nustatyto investicinio portfelio strateginio lyginamojo indekso struktūra reikšmingai skiriasi nuo investicijų struktūros, kuri taikyta iki politikos įsigaliojimo. Siekiant laipsniškai įgyvendinti numatomus strategijos pokyčius ir išvengti didelės rizikos, susijusios su netinkamu momento investuoti pasirinkimu, nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. nustatomas pereinamasis laikotarpis. Strateginio lyginamojo indekso sudedamųjų dalių dydžiai laipsniškai didinami, kol pereinamojo laikotarpio pabaigoje pasiekia politikoje nustatytą strateginio indekso sudedamųjų dalių dydį. Pereinamuoju laikotarpiu galiojantys strateginio lyginamojo indekso sudedamųjų dalių dydžiai nurodyti politikos priede; 55.
76. pereinamuoju laikotarpiu akcijų ir bendrovių obligacijų realiųjų investicijų dydžiai nemažinami tol, kol pasiekiami galutiniame strateginiame lyginamajame indekse numatyti sudedamųjų dalių dydžiai. _________________ Lietuvos banko finansinio turto politikos priedas Pereinamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. galiojantys investicinio portfelio strateginio lyginamojo indekso sudedamųjų dalių dydžiai: Data 1–6 mėn. trukmės Vokietijos iždo vekseliai, proc. 1–10 m. trukmės, euro zonos AAA–A reitingo, eurais išreikštų euro zonos vyriausybių obligacijos, proc. 1–10 m. trukmės, AAA–AA reitingo, eurais išreikštų vyriausybių agentūrų, tarptautinių organizacijų ir administracinių vienetų obligacijos, proc. 1–10 m. trukmės, investicinio (AAA–BBB-) reitingo, eurais išreikštų bendrovių obligacijos, proc. Pasaulio akcijos, proc. 2013-11-30 68,0 19,0 7,5 5,0 0,5 2014-02-28 66,2 19,0 8,1 5,6 1,1 2014-05-31 64,3 19,0 8,8 6,3 1,6 2014-08-31 62,5 19,0 9,4 6,9 2,2 2014-11-30 60,8 19,0 10,0 7,5 2,7 2015-02-28 56,5 21,6 10,6 8,1 3,2 2015-05-31 51,7 24,4 11,3 8,8 3,8 2015-08-31 47,2 27,2 11,9 9,4 4,3 2015-11-30 42,7 30,0 12,5 10,0 4,8 2016-02-29 34,0 37,5 13,1 10,0 5,4 2016-05-31 25,3 45,0 13,8 10,0 5,9 2016-08-31 16,6 52,5 14,4 10,0 6,5 2016-11-30 8,0 60,0 15,0 10,0 7,0 _________________