Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS TARYBA NUTARIMAS DĖL 2014 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1097 2013 m. spalio 24 d. Nr. TN – 11 Vilnius Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba n u t a r i a: Siūlyti pakeisti Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1097 (toliau – įstatymo projektas) tokias nuostatas:
- Prašome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įrašant vietoj skaičiaus „67,78“ skaičių „70,60“, ir šį punktą išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „1) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 67,78 70,60 procento;“ 2013 metams patvirtinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalis (procentais) turėtų būti taikoma ir 2014 m. GPM prognozei į nacionalinį biudžetą (4504,084 mln. Lt) – dėl to savivaldybėms turėtų tekti 2582,642 mln. Lt (4504,084 x 0,5734) GPM įplaukų. Dėl teisės aktų pokyčių įtakos savivaldybėms papildomai turėtų atitekti 597,241 mln. Lt GPM įplaukų, todėl iš viso savivaldybės turėtų gauti 3179,883 mln. Lt (2582,642 + 597,241). Pagal šį skaičiavimą 2014 m. savivaldybėms tenkantis GPM procentas turėtų sudaryti 70,60 proc. (3179,883 / 4504,084 x 100 proc.). Tokia GPM procento skaičiavimo tvarka buvo taikoma nuo pat Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo įsigaliojimo iki 2011 m. Deja, 2011-2013 metais be teisinio pagrindo buvo pritaikyta kitokia GPM procento skaičiavimo tvarka, ir savivaldybės nebegaudavo dėl ekonomikos augimo atsirandančio GPM įplaukų prieaugio, nes būdavo atitinkamai mažinamas savivaldybėms tenkantis GPM procentas tuo tikslu, kad visas GPM prieaugis atitektų valstybės biudžetui. Kadangi savivaldybės nuo 2011 m. nebesidalindavo GPM prieaugiu su valstybės biudžetu, dėl šios priežasties savivaldybės neteko 2011-2013 m. iš viso 711,8 mln. Lt GPM įplaukų: 2011 m. – 262,1 mln. Lt, 2012 m. - 243,1 mln. Lt, 2013 m. - 206,6 mln. Lt. Pažymėtina, kad savivaldybių pajamų dalis nacionalinėse pajamose nuolat mažėja – nuo 13 proc. 2008 m. sumažės iki 10,8 proc. 2014 m. Tuo tarpu kai valstybės biudžeto pajamos išaugo apie 1,3 mlrd. Lt, savivaldybių savarankiškos pajamos per šį laikotarpį sumažėjo apie 610 mln. Lt. Būtina atstatyti savivaldos finansavimo lygį, kadangi daugelio savivaldybių finansinė padėtis šiuo metu yra kritinė. Savivaldybių kreditiniai įsiskolinimai išaugo iki 350 mln. Lt, kai centrinės valdžios sektorius beveik neturi pradelstų kreditinių įsiskolinimų.
- Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte paminėtas netektis, prašyti kompensuoti savivaldybėms pradedant nuo 2014 metų 711,8 mln. Lt prognozuojamo GPM įplaukų prieaugio, kurio savivaldybės neteko 2011-2013 m. (2011 m. – 262,1 mln. Lt, 2012 m. - 243,1 mln. Lt, 2013 m. - 206,6 mln. Lt). Šios netektys turi būti kompensuotos savivaldybėms per tris metus lygiomis dalimis.
- Prašome išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį. Lietuvos savivaldybių asociacija, jau keletą metų siekia atsisakyti atsiskaitymo tarp savivaldybių už migruojančius mokinius. 2010 m. buvo apklaustos savivaldybės siekiant išsiaiškinti kaip jos atsiskaito už migruojančius moksleivius. Dauguma savivaldybių pasisakė dėl atsiskaitymo už išvykusius mokinius panaikinimą. Savivaldybės teigia, kad: - iškyla nesutarimų dėl Mokinio krepšelio (toliau – MK) perskirstymo pradinę ir pagrindinę mokyklą baigusiems mokiniams, ateinantiems į kitas mokyklas tęsti mokslo 5, 9 ar 11 klasėse. Neaišku, ar šių mokinių krepšelio dalis turėtų likti tose mokyklose nuo rugsėjo 1 d. ateinančių pirmokų ugdymui, ar turėtų „eiti“ paskui mokinį į kitą mokyklą, nes mokyklai niekas papildomai lėšų neskiria; - derinant moksleivio krepšelio lėšų suderinimo – atsiskaitymo aktus, iškyla ginčai dėl perduodamų lėšų už mokinių vasaros atostogų mėnesius; - kai kurios savivaldybės pasirašo suderinimo aktus, tačiau lėšų neperveda, motyvuodamos tuo, kad joms lėšų nepervedė kitos savivaldybės arba MK lėšos paskirstytos biudžetinių metų pradžioje ir neturima laisvų lėšų atsiskaitymui už išvykusius mokinius; - derinant MK lėšų atsiskaitymo – perdavimo aktus, taip pat rengiant savivaldybės tarybos sprendimų projektus dėl lėšų perskirstymo, sunaudojama daug darbo laiko sąnaudų, tačiau rezultatas yra minimalus arba net neigiamas, t. y. nėra efektyvus. MK lėšas savivaldybės perveda paskutinėmis gruodžio mėnesio dienomis, todėl neįmanoma laiku, nepažeidžiant tarybos patvirtinto reglamento, parengti tarybos sprendimų projektų. Todėl savivaldybės būna priverstos nepanaudotas MK lėšas grąžinti į valstybės biudžetą. Atsisakius MK lėšų už išvykusius mokinius perskirstymo tarp savivaldybių, nepažeidžiamas principas „pinigai eina paskui mokinį“, nes mokiniui naujoje mokykloje MK jau skaičiuojamas nuo rugsėjo pirmos dienos.
- Prašome papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį tokia nuostata: „Įvykdžius bendruosius ugdymo planus ir visiškai patenkinus mokymo reikmes, nepanaudota speciali tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti gali būti perskirstyta kitoms švietimo reikmėms finansuoti, pirmiausia įsiskolinimams už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir įsigytas prekes padengti.“ Būtų tikslinga leisti sutaupytas mokinio krepšelio lėšas panaudoti švietimo reikmėms, kadangi be tinkamo mokymo aplinkos sąlygų sudarymo nukenčia ir pats mokymo procesas, todėl negalima dirbtinai atskirti šių sričių. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad savivaldybėms priklausančių švietimo srities įstaigų pradelsti kreditiniai įsiskolinimai siekia apie 100 mln. Lt.
- Prašome 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoje skaičiaus „135“ įrašyti „145“. Vilniaus m. savivaldybė, įvertinusi prisiimtus įsipareigojimus, pažymi, kad savivaldybės skolos ir mokėtinų sumų, kurių įvykdymo terminas praleistas daugiau kaip 10 ir 45 dienos, suma neišvengiamai viršys 135 procentus įstatymo projekto 6 priedėlyje prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų.
- Prašome 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoje skaičiaus „10“ įrašyti „15“. Atkreipiame dėmesį, kad 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytas 20 procentų metinio savivaldybės grynojo skolinimosi limitas. Nėra pagrindo net dvigubai sumažinti šį limitą.
- Prašome 12 straipsnio 2 dalyje vietoje skaičiaus „40“ įrašyti „45“. Šiuo metu nemaža dalis savivaldybių jau nebegali skolintis tęstiniams investiciniams projektams, kurie nėra finansuojami iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, ir papildomoms išlaidoms, kurios yra pripažįstamos netinkamomis finansuoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Be to, savivaldybės priverstos skolintis ir Valstybės investicijų programoje ar Klimato kaitos programoje numatytiems projektų bendram finansavimui (kofinansavimui) užtikrinti.
- Priimant sprendimus didinti darbo užmokestį kultūros ar kitiems darbuotojams, savivaldybių biudžetams turi būti numatytos papildomos lėšos vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi. Priešingu atveju savivaldybės neturės galimybių mokėti padidintus atlyginimus šiems darbuotojams. Prezidentas Ričardas Malinauskas