LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS Lietuvos Respublikos Vyriausybės n u t a r i m a s Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 170 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-687 2013 m. lapkričio 13 d. Nr. 1029 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-376 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-687 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) (toliau – BK) 170 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šios nusikalstamos veikos objektas yra žmonių grupių, susidariusių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų bendrumo pagrindu, taip pat tokioms grupėms priklausančių individų teisės ir laisvės, jų saugumas ir lygiateisiškumas su kitais žmonėmis. Taigi Įstatymo projekto siūlymas papildyti BK 170 straipsnį 5 dalimi, nustatančia, kad seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba aptarimas, arba įtikinėjimas pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras savaime nelaikoma tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti, kelia abejonių. Neaišku, kuriuo tikslu išskiriama tik viena grupė (susidariusi seksualinės orientacijos pagrindu), nors minėtame straipsnyje kalbama ir apie kitas žmonių grupes. Pateiktas siūlymas verčia manyti, kad kitokių pažiūrų ar įsitikinimų kritika (pavyzdžiui, tikėjimo ir panašiai), skatinimas juos pakeisti iš principo galėtų būti laikoma nusikalstama veika.
- Veiksmai prieš tam tikros tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės žmonių grupę draudžiami ir kituose BK straipsniuose. Pavyzdžiui, BK 169 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už diskriminavimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, o 1701 straipsnyje – už grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimą ir veiklą. Kadangi minėtuose straipsniuose, be kitų žmonių grupių, nurodytos ir tos, prieš kurias atliekami nusikalstami veiksmai dėl jų seksualinės orientacijos, neaišku, koks būtų Įstatymo projekto nuostatos santykis su kitomis tame pačiame BK skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei“) nustatytomis nusikalstamomis veikomis.
- Pagal galiojantį BK 170 straipsnį baudžiamąją atsakomybę užtraukia konkrečių veikų atlikimas: „<...> turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, <...> arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino <...>“ (1 dalis), „<...> viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, <...>“ (2 dalis), „<...> viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, <...> arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą <...>“ (3 dalis). Atsižvelgiant į tai ir turint galvoje vieną pagrindinių baudžiamosios teisės principų – non crimen sine lege, reiškiantį, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, išeina, kad nusikalstamos veikos, nustatytos galiojančiame BK 170 straipsnyje, požymių neįgyja „seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba aptarimas“ ir panašiai. Kadangi BK 170 straipsnio turinys ganėtinai aiškus, abejonių kelia aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto rengėjų ketinimas patikslinti BK 170 straipsnio nuostatas ir apsaugoti konstitucinę piliečių teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Vargu ar šiuo atveju tikslinga normos turinį aiškinti teisėkūros būdu ir nustatyti tam tikrą išimtinę nuostatą.
- Įstatymo projekte gausu ir techninių trūkumų: vartojama daug vertinamųjų nuostatų (pavyzdžiui, „seksualinė praktika“, „aptarimas“), taip pat formuluočių, nebūdingų baudžiamajam įstatymui ir jo nuostatoms („skatinimas diskriminuoti“). Be to, Įstatymo projekto nuostatos neatitinka tam tikrų BK Specialiosios dalies straipsnių konstravimo ypatumų, kai konkrečiose straipsnio dalyse nurodomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (pavyzdžiui, BK 147 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 3 dalis ir panašiai) arba tam tikruose straipsniuose pateikiami kai kurių sąvokų aiškinimai (pavyzdžiui, 212, 230 ir kiti straipsniai). Atsižvelgiant į tai, BK Specialiosios dalies straipsniai turėtų būti išdėstyti taip, kad kitose dalyse nereikėtų papildomai aiškinti, kokius konkrečius požymius tam tikra norma atitinka ar kokių požymių neatitinka. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Teisingumo ministras Juozas Bernatonis _________________