← Lietuva

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS S P R E N D I M A S DĖL SAUGIRDO VAITULIONIO SOCIALINIO TINKLO PASKYROJE (WWW.FACEBOOK.COM, 2013-07-05) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. SPR-130 Vilnius Š. m. rugpjūčio 16 d. žurnalistų etikos inspektorius gavo pareiškėjos Annos Mois (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Saugirdo Vaitulionio socialinio tinklo paskyroje (www.facebook.com, 2013-07-05) paskelbtos informacijos. Pareiškėja nurodė, kad S. Vaitulionis 2013-07-05 savo paskyroje, pasidalinęs nuoroda į publikaciją „Nuotraukose savęs neatpažįstanti dizainerė A. Mois kaltina fotografus neprofesionalumu“ (www.lrytas.lt, 2013-07-05), kurioje ji neįvardydama konkrečių asmenų išdėstė nuomonę apie Lietuvos fotografų neprofesionalumą, paskelbė teiginį „miela mažute, jūrų kiaulytės figūra ir neveislinio žiurkėno snukiu... paaiškinu: kad ir kaip traktorių fotkinsi, vis tiek porche nesigaus...“. Pasak Pareiškėjos, šis teiginys žemina jos garbę ir orumą. Pareiškėja pažymėjo, kad S. Vaitulionis yra žurnalistas, socialinis tinklas Facebook yra visuomenės informavimo priemonė, todėl viešame S. Vaitulionio profilyje pateikta informacija vertintina Visuomenės informavimo įstatymo normų ribose. Pareiškėja nurodė, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi inter alia Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų (Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas asmuo naudodamasis informacijos laisve neturi pažeisti kitų asmenų teisių, turi apsaugoti jų garbę ir orumą. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pasak Pareiškėjos, skundžiamas teiginys pažeidžia aukščiau nurodytas nuostatas, jos garbę ir orumą. Pažymėjo, kad jeigu S. Vaitulionis teigtų, jog paskleisti teiginiai tėra nuomonė, kuri yra subjektyvi ir kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai. Nurodė, kad tais atvejais, kai nuomonė viešai reiškiama tikslingai siekiant įžeisti, pažeminti, lyginant asmens savybes su gyvūnų savybėmis, kaip alegoriją naudojant transporto priemonių vaizdinius, laikytina, kad nuomonė reiškiama neetiškai ir nesąžiningai, todėl turėtų būti taikytina Visuomenės informavimo įstatyme numatyta atsakomybė. Pareiškėja prašo: 1) pripažinti, kad skunde nurodytais veiksmais žurnalistas S. Vaitulionis pažeidė jos garbę ir orumą; 2) įspėti S. Vaitulionį dėl jos garbės ir orumo pažeidimo; 3) įpareigoti pašalinti viešai paskleistus teiginius, kuriais buvo pažeista jos garbė ir orumas. Nagrinėdamas Pareiškėjos skundą žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į S. Vaitulionį prašydamas pateikti paaiškinimus dėl susidariusios situacijos. S. Vaitulionis paaiškinimų nepateikė. Išnagrinėjęs Pareiškėjos skundą, atlikęs tyrimą ir įvertinęs skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius n u s t a t ė: Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktinių aplinkybių visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Žeminančia asmens garbę ir orumą žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie to asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Kadangi garbės ir orumo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėje sąlyga yra tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie žemina asmens garbę ir orumą, paskleidimas, svarbu nustatyti, ar Pareiškėjos nurodyta ginčo informacija yra žinia, ar nuomonė. Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Tuo tarpu žinia yra faktų arba tikrų (teisingų) duomenų skelbimas (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Sprendžiant, ar nebuvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos, svarbu įvertinti visumą faktorių: ginčo objektu esančio teiginio paskelbimo aplinkybes, šio teiginio raiškos stilių, ar informacijos rengėjas (skleidėjas) nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2012-03-22 administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012). Vertinant ginčo informacijos paskelbimo kontekstą, pažymėtina, kad publikacijoje „Nuotraukose savęs neatpažįstanti dizainerė A. Mois kaltina fotografus neprofesionalumu“ (www.lrytas.lt, 2013-07-05/06) buvo paskelbta Pareiškėjos nuomonė apie Lietuvos fotografų neprofesionalumą. Į tai reaguodamas S. Vaitulionis savo socialinio tinklo Facebook paskyroje patalpino nuorodą į šią publikaciją ir paskelbė ginčo teiginį. Atsižvelgiant į skundžiamos informacijos paskleidimo aplinkybes, darytina išvada, kad teiginiu „miela mažute, jūrų kiaulytės figūra ir neveislinio žiurkėno snukiu... paaiškinu: kad ir kaip traktorių fotkinsi, vis tiek porche nesigaus...“ paskelbtas konkretaus Pareiškėjos elgesio (išreikštos kritikos fotografų atžvilgiu) vertinimas. Tokia informacija negali būti objektyviai patikrinta (negalima nustatyti, ar ji atitinka tikrovę). Todėl laikytina, kad ginčo teiginiu pateikta vertinamojo pobūdžio informacija – nuomonė. Minėta, kad nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai. Nagrinėjamu atveju S. Vaitulionis teikdamas nuomonę apie Pareiškėjos poelgį apibūdino Pareiškėjos išvaizdą. Pasirinkti apibūdinimai yra akivaizdžiai įžeidūs („jūrų kiaulytės figūra“, „neveislinio žiurkėno snukiu“). Be to, kreipimosi būdas „miela, mažute“ šiame kontekste laikytinas paniekinančiu. Nors informacijos rengėjai turi teisę vartoti literatūrines ir lingvistines išraiškos priemones, tačiau konkrečiu atveju nuomonė buvo pareikšta akivaizdžiai niekinančia, menkinančia forma, rodo aiškią nepagarbą Pareiškėjai. Tai, kad S. Vaitulionio nuomonė yra pareikšta neetišku ir nepriimtinu visuomenei būdu, grindžia ir paskelbta publikacija „S. Vaitulionis pasityčiojo iš Annos Mois: jūrų kiaulytė neveislinio žiurkėno snukiu“ (www.balsas.lt, 2013-07-05). Be to, Pareiškėja yra privatus asmuo, o tokio asmens kritikos ribos yra žymiai siauresnės nei viešojo asmens. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. Vaitulionis paskelbdamas neetišką ir paniekinimą nuomonę pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagarbos žmogui principą. Pabrėžtina, kad pagarbos žmogui principo privalu laikytis nepriklausomai nuo informacijos pateikimo formos, būdo, žanro, paskelbimo vietos ar būdo. Kartu akcentuotina, jog kiekvienas asmuo, kuris naudojasi saviraiškos (informacijos) laisve, privalo laikytis įstatymų nustatytų ribojimų, nepiktnaudžiauti šia laisve. Skundžiama informacija buvo paskelbta internete esančio socialinio tinklo Facebook S. Vaitulionio paskyroje. Turėdamas individualią paskyrą S. Vaitulionis laikytinas jos valdytoju. Jis turėjo ir turi diskrecijos teisę spręsti dėl informacijos turinio bei jos prieinamumo. Nagrinėjamu atveju ginčo informacija buvo prieinama plačiam asmenų ratui. Ji tapo žinoma ne tik Pareiškėjai, bet ir kitiems subjektams. Tai patvirtina jau minėta publikacija „S. Vaitulionis pasityčiojo iš Annos Mois: jūrų kiaulytė neveislinio žiurkėno snukiu“ (www.balsas.lt, 2013-07-05). Todėl paskelbta ginčo informacija laikytina viešąja informacija. Kadangi S. Vaitulionis, būdamas savo paskyros, esančios socialiniame tinkle Facebook, valdytoju, parengė ir paskleidė viešąją informaciją, todėl jis yra atsakingas už tos informacijos teisėtumą. Dėl šio aspekto plačiau paaiškintina, kad viešosios informacijos rengėjas – tai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalis), o viešosios informacijos skleidėjas – tai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų transliuotojas, informacinės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos informacijos teisėtumą (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76 dalis). Remiantis socialinio tinklo Facebook veikimo principais ir taisyklėmis nėra abejonės, jog šis socialinis tinklas sudaro galimybę kiekvienam tam tikrus nustatytus kriterijus atitinkančiam asmeniui sukurti individualią paskyrą. Socialinio tinklo paskirtis – palengvinti ir paskatinti interaktyvų visuomenės bendravimą ir dalinimąsi informacija. Tai reiškia, kad socialinis tinklas suteikia platformą asmenims rengti ir skleisti informaciją. Todėl socialinio tinklo Facebook valdytojas (įkūrėjas) pagal Lietuvos Respublikoje įtvirtintą teisinį reguliavimą galėtų būti laikomas viešosios informacijos skleidėju, tačiau jo buveinės vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl šio valdytojo veiklai netaikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai. Tačiau savo paskyrą valdantis S. Vaitulionis yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, rengiantis ir viešai skleidžiantis informaciją. Todėl, remiantis aptartomis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, jis laikytinas ne tik viešosios informacijos rengėju, bet ir skleidėju. Be to, socialinio tinklo Facebook valdytojo veiksmai S. Vaitulionio parengtos ir paskelbtos informacijos atžvilgiu buvo neutralūs (nėra duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie ginčo informacijos paskleidimo arba būtų ją vertinęs). Todėl šiuo atveju būtent paskyros valdytojui (S. Vaitulioniui), parengusiam ir paskleidusiam ginčo informaciją, taikytina atsakomybė už jos paskelbimą. Akcentuotina, kad S. Vaitulionis nepateikė jokių paaiškinimų, argumentų, įrodymų, kurie leistų konkrečiu atveju netaikyti atsakomybės. Nors žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo priėmimo metu ginčo informacija nebebuvo prieinama, tai nepanaikina S. Vaitulionio atsakomybės už skleidimo metu padarytą pažeidimą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vėlesnis aplinkybių pasikeitimas neturi daryti įtakos prieš tai paskelbtos informacijos vertinimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi ir 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorius n u s p r e n d ė: 1. Pripažinti pareiškėjos Annos Mois skundą dėl Saugirdo Vaitulionio socialinio tinklo paskyroje (www.facebook.com, 2013-07-05) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. 2. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – S. Vaitulionį – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pažeidimo. 3. Išsiųsti sprendimą Pareiškėjai ir S. Vaitulioniui. 4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta S. Vaitulionio socialinio tinklo paskyroje, o žurnalistų etikos inspektorius apie tai turi būti informuotas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.