ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS S P R E N D I M A S DĖL VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO 7 DALIES NUOSTATŲ

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS S P R E N D I M A S DĖL VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO 7 DALIES NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO 2013 m. lapkričio 18 d. Nr. SPR-133 Vilnius Š. m. liepos 1 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas Dariaus Petraičio (toliau – Pareiškėjas) skundas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų įgyvendinimo. Pareiškėjas remiasi 2013-02-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota: „D. Petraičio pareiškimo tyrimo metu nustatyta, kad jokio oficialiais dokumentais įtvirtinto pasiskirstymo įmonėse, užsiimančiose kūrybine veikla (tuo pačiu ir UAB „Be tabu“ ir Ko), nebūna. Šios bendrovės darbuotojai dirba pagal autorines sutartis ir yra savo produktų autoriai. Taigi, jie, atsižvelgiant į specifinį darbo pobūdį, jokių pareigybės aprašymų, kuriuose numatytos atliekamos funkcijos, pareigos ir atsakomybė, neturi, todėl šiuo atveju neįmanoma nurodyti asmens, kuris būtų asmeniškai atsakingas už tam tikrą laidoje „KK2“, rodytoje 2009-10-28, pasakytą konkretų teiginį. Kaip minėjo įmonės vadovas S. Bartkus, rengiant laidą, vyksta kolektyvinis darbas ir kiekvienas teiginys yra redaguojamas, galimai įdedant ekspromtu bendro laidos kūrėjų kūrybinio proceso eigoje sugalvotus intarpus, todėl pradinis informacijos turinys dažnai gali skirtis nuo galutinio produkto. Be to, net jau parengtas ir sumontuotas siužetas gali būti koreguojamas prieš pateikiant jį transliuotojui ir tai yra bendro (kolektyvinio) kūrybinio darbo rezultatas“. Pareiškėjo manymu, 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis taip pat leidžia daryti išvadą, kad Saulius Bartkus nevykdė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies reikalavimų. Pareiškėjas prašo spręsti atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn klausimą, nepriklausomai, ar atsakomybė tektų rengėjui (jo vadovui), ar skleidėjui (jo vadovui), ar bet kuriam trečiajam asmeniui už tai, kad transliuojant 2009-10-28 laidą Kakadu nebuvo vykdomi Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies reikalavimai, ir priimtą sprendimą paskelbti viešai. Išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorius n u s t a t ė: Pareiškėjas kreipėsi dėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Televizijos laidos „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbimo metu galiojusio Visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 2000, 75-2272; 2009, 89-3804) 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo visuomenės informavimo priemonės turinį. Taigi svarbu išsiaiškinti, kam skundžiamu atveju tenka pareiga, kartu ir atsakomybė, paskirti už turinį atsakingą asmenį. Siekiant teisingai nustatyti šios teisės normos taikymą, privalu sistemiškai aiškinti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Pirmiau minėta įstatyminė nuostata įpareigoja viešosios informacijos rengėją imtis tam tikrų veiksmų, susijusių su viešai skleidžiamos informacijos priežiūra. Viešosios informacijos rengėjas – transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleisti viešąją informaciją (Visuomenės informavimo 2 straipsnio 62 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas yra UAB „Be Tabu ir Ko“, todėl, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatomis, būtent jam tektų atsakomybė paskirti už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingą asmenį. Tačiau, kaip žinia, visuomenės informavimo priemonė – televizija LNK, nepriklauso UAB „Be Tabu ir Ko“, nes yra valdoma viešosios informacijos skleidėjo – UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Šiuo atveju asmuo, kuris pagal įstatymą privalo paskirti už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingą asmenį, ir asmuo, valdantis visuomenės informavimo priemonę, yra skirtingi. Taigi UAB „Be Tabu ir Ko“ parengusi ir pateikusi skleisti viešąją informaciją, tačiau nebūdama viešosios informacijos skleidėju ir nevaldydama visuomenės informavimo priemonės, neturėjo teisinio pagrindo ir iš to kylančios pareigos paskirti už turinį atsakingą asmenį kito subjekto valdomoje visuomenės informavimo priemonėje. Tuo tarpu viešosios informacijos skleidėjas, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, nebūdamas viešosios informacijos rengėju, kuriam pagal įstatymą kyla pareiga paskirti už turinį atsakingą asmenį, neturėjo pareigos to daryti ir juo labiau neturėjo teisės daryti įtaką kito juridinio asmens – UAB „Be Tabu ir Ko“ – vidaus darbo organizavimui. Remiantis anksčiau pateiktais argumentais, darytina išvada, kad konkrečiu atveju žurnalistų etikos inspektorius neturi teisinio pagrindo viešosios informacijos rengėjui ar viešosios informacijos skleidėjui taikyti atsakomybės dėl Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimo. Viešosios informacijos skleidėjas, pagal Visuomenės informavimo 2 straipsnio 63 dalį, yra transliuotojas, retransliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą. Taigi UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, būdama viešosios informacijos skleidėju, t. y. atsakingu už jo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje – televizijoje LNK – paskelbtos informacijos turinio teisėtumą, 2011-01-11 sprendimu Nr. SPR-5 „Dėl televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbtos informacijos“, buvo įspėta dėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų nesilaikymo ir įpareigota paneigti Pareiškėjo neturtines teises pažeidžiančią informaciją. Minėtas žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas buvo įvykdytas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad žurnalistų etikos inspektoriaus skiriama administracinė sankcija yra analogiška administracinei nuobaudai, numatytai Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Kodekso) 23 straipsnyje, todėl taikomos administracinės sankcijos skyrimo terminų skaičiavimui pagal analogiją taikytinos Kodekso 35 straipsnyje nustatytos administracinių nuobaudų skyrimo terminų skaičiavimo taisyklės. Kodekso 35 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Ši nuostata, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, remiantis įstatymo analogija yra taikytina ir skiriant administracines sankcijas dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo skundžiama ginčo situacija vyko televizijos laidos „Kakadu“ (LNK, 2009-10-28) paskelbimo metu, t. y. daugiau nei prieš ketverius metus. Todėl net ir tuo atveju, jei būtų nustatytas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimas, žurnalistų etikos inspektorius viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui negalėtų taikyti administracinės sankcijos – įspėjimo, kadangi yra pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas. Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, 15 dalimi žurnalistų etikos inspektorius n u s p r e n d ė: 1. P r i p a ž i n t i pareiškėjo Dariaus Petraičio skundą dėl Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatų įgyvendinimo nepagrįstu. 2. I š s i ų s t i sprendimą Pareiškėjui ir UAB „Be Tabu ir Ko“ direktoriui S. Bartkui. 3. V i e š a i p a s k e l b t i sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė