The 1st draft, 05/07/2013

The 1st draft, 05/07/2013 BALTIJOS ASAMBLĖJOS 32-OSIOS SESIJOS REZOLIUCIJA Baltijos Asamblėja, susirinkusi į 32-ąją sesiją 2013 m. lapkričio 28−29 dienomis Rygoje, Latvijos Respublikoje; aptarusi naujausius Baltijos valstybių bendradarbiavimo rezultatus, bendrosios regiono skaitmeninės rinkos kūrimą, veiksmų plėtojant bendrą užsienio ekonominę politiką ir pritraukiant investicijas koordinavimą, bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, iniciatyvų ir integruotą požiūrį į kovą su organizuotu nusikalstamumu ir bendros regioninio turizmo koncepcijos kūrimą; pabrėždama, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai stiprina Europos integraciją ir solidarumą ir padeda išreikšti viso Baltijos jūros regiono poziciją Europos lygmeniu; palankiai vertindama Latvijos padarytą pažangą – euro įsivedimą 2014 metais ir pabrėždama norą, kad Lietuva pasektų jos pavyzdžiu ir įsivestų eurą 2015 m. sausio mėn.; įvertindama Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos reikšmę spartesnei ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai pasiekti, taip pat efektyviau sprendžiant Baltijos jūros ir aplinkos apsaugos problemas, šalinant infrastruktūros trūkumus, ypač energetikos ir transporto srityse; patvirtindama, kad Baltijos valstybės gali įveikti visuotinius sunkumus ir skatinti regiono augimą, gerovę ir stabilumą tik tikslingai bendradarbiaudamos, kartu siekdamos tikslo ir suvienydamos pastangas; pabrėždama, kad Baltijos valstybės turi kuo skubiau nustatyti prioritetus, bendradarbiavimo būdus ir nubrėžti politikos kryptis, leisiančias joms veiksmingiau atstovauti savo interesams Europos Sąjungoje ir juos ginti praktiškai bendradarbiaujant nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu, kai rengiami ir svarstomi nauji Europos Sąjungos teisės aktai, taip pat laikytis koordinuoto požiūrio derinant nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę procedūras; pabrėždama, kad reikia paskatinti įgyvendinti Baltijos valstybių pasirašytą partnerystės susitarimą dėl bendro vaistų ir medicinos prietaisų pirkimo ir centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos prietaisų skolinimo, taip pat deklaraciją dėl bendradarbiavimo organų transplantacijos srityje ir paraginti Latviją ir Lietuvą pasirašyti susitarimą dėl skubios medicinos pagalbos koordinavimo; dėl bendradarbiavimo energetikos srityje: atsižvelgdama į Europos Sąjungos Tarybos nustatytą uždavinį baigti kurti energijos vidaus rinką iki 2014 metų ir panaikinti kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių energetinę izoliaciją po 2015 metų; pabrėždama, kad Baltijos valstybių energetinės izoliacijos klausimas turi būti skubiai sprendžiamas, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: − pasinaudoti visais galimais energetikos infrastruktūros finansavimo ištekliais, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, įgyvendinant visus būtinus energetikos infrastuktūros projektus, kurių negali finansuoti vien tik rinka; − užtikrinti, kad būtų įgyvendintas Trečiasis energetikos paketas, kuris prisidėtų prie darnios regiono gamtinių dujų rinkos sukūrimo ir elektros energijos rinkų liberalizavimo proceso užbaigimo; dėl vystomojo bendradarbiavimo: pabrėždama, kad Baltijos valstybės įsipareigojo siekti Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir įgyvendinti Europos Sąjungos paramos vystymuisi prioritetus; pabrėždama, kad Baltijos valstybės, remdamosi savo pereinamojo laikotarpio patirtimi, pasidalijo įgytomis žiniomis ir suteikė techninę pagalbą panašią vystymosi patirtį turinčioms pereinamojo laikotarpio šalims, tokioms kaip Azerbaidžanas, Moldova, Gruzija, Baltarusija ir Ukraina, daugiausia dėmesio skirdamos bendradarbiavimui tinkamos valdysenos, teisminių institucijų, pilietinės visuomenės, švietimo ir aplinkos, taip pat sienų valdymo ir neteisėtos migracijos srityse; būdama įsitikinusi, kad, nepaisant ribotų vyriausybinių ir nevyriausybinių suinteresuotųjų šalių institucinių gebėjimų ir finansinių išteklių, pažangus regiono bendradarbiavimas gali užtikrinti aktyvesnį ir sėkmingesnį dalyvavimą dideliuose daugiašaliuose paramos vystymuisi konkursuose ir paskesniuose projektuose, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – aktyviau dalyvauti diskusijose dėl vystymosi po 2015 metų darbotvarkės; – kurti iniciatyvas siekiant bendrai dalyvauti dideliuose daugiašaliuose paramos vystymuisi konkursuose ir paskesniuose projektuose; – įtraukti pilietinę visuomenę į vystomojo bendradarbiavimo politikos procesus institucionalizuojant valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus dialogą dėl vystymosi politikos formavimo; dėl ekonominio bendradarbiavimo ir bendrų priemonių skatinant ekonomikos augimą, didinant užimtumą ir paramą žemės ūkio ir turizmo sektoriuose: manydama, kad Baltijos valstybių pastangos ir ištekliai turėtų būti sutelkti ir skirti didelę pridėtinę vertę turinčių prekių gamybai ir paslaugų teikimui, taip pat inovacijų diegimui; išskirdama poreikį imtis koordinuotų priemonių siekiant skatinti Baltijos valstybių eksportą ir pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į regioną; pabrėždama būtinybę Baltijos valstybėms patekti tarp dešimties geriausių verslui šalių, kurių sąrašą pateikia Pasaulio bankas, nes tai padėtų pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į regioną; pabrėždama būtinybę plėtoti bendrąją Baltijos valstybių skaitmeninę rinką ir šalinti visas su šios rinkos kūrimu susijusias kliūtis; kviesdama Baltijos valstybes aktyviau derinti savo mokesčių politiką, taip pat užtikrinti šių valstybių mokesčių sistemų stabilumą ir nuspėjamumą; palankiai vertindama 2013 m. spalio 11 d. pasirašytą Lietuvos medicinos turizmo klasterio, Lietuvos kurortų asociacijos, Latvijos sveikatos turizmo klasterio ir Estijos sveikatos turizmo klasterio susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama skatinti Baltijos valstybių sveikatos turizmo sektoriaus plėtrą ir stiprinti jo pasaulinį konkurencingumą; pabrėždama Baltijos valstybių potencialą ir bendrų veiksmų poreikį, įskaitant regionines klasterių kūrimo iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti Baltijos valstybių konkurencingumą pasaulio sveikatos (medicinos ir sveikatingumo) turizmo rinkoje ir gerinti sveikatos bei sveikatingumo paslaugų, taip pat kitų sveikatos turizmo paslaugų, teikiamų Baltijos valstybėse užsienio pacientams ir klientams, prieinamumą, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – įvertinti galimybę įsteigti Baltijos valstybių trišalės ekonominio bendradarbiavimo politikos koordinavimo tarybą prie Baltijos Ministrų Tarybos; – imtis koordinuotų priemonių pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į regioną; – įvertinti galimybę įsteigti bendrą tarnybą atstovauti Baltijos valstybių verslo interesams Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, kurios yra Baltijos valstybių strateginės partnerės; – parengti bendrą ilgalaikę 2014–2020 metų Baltijos turizmo strategiją kaip regioninės specializacijos ir bendradarbiavimo turizmo srityje pagrindą; – apibrėžti bendrus Baltijos valstybių interesus ir bendras strategijas žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse, pagrindinį dėmesį skiriant sektoriams ir produktams; – plėtoti bendrą požiūrį į bendrą žemės ūkio produktų eksportą į tarptautines rinkas; dėl bendradarbiavimo vykdant projektą Rail Baltic / Rail Baltica: pabrėždama greito standartinio / greitojo geležinkelio projekto Rail Baltic / Rail Baltica svarbą regionui ir visam transeuropiniam transporto tinklui; palankiai vertindama Baltijos Ministrų Tarybos pasiektą pažangą vykdant projekto Rail Baltic / Rail Baltica parengiamuosius darbus; pabrėždama Suomijos ir Lenkijos įtraukimo į projektą Rail Baltic / Rail Baltica svarbą, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – užtikrinti, kad iki 2015 metų pabaigos būtų baigti teritorijų planavimo, išankstinio projektavimo ir poveikio aplinkai vertinimo darbai, susiję su naujos 1 435 mm vėžės geležinkelio linijos tiesimu, taip pat kiti parengiamieji darbai, užtikrinantys vienodą techninę kokybę, dėl kurios susitarė Rail Baltic / Rail Baltica darbo grupė; – skatinti bendros įmonės projektui Rail Baltic / Rail Baltica įgyvendinti steigimą; – pritraukti pakankamą finansavimą projektui Rail Baltic / Rail Baltica įgyvendinti iš Europos Sąjungos, taip pat kitų valstybės ir privačių finansavimo šaltinių, siekiant užtikrinti veiksmingą projekto įgyvendinimą; dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslinių tyrimų, technologijų perdavimo ir inovacijų srityje: pabrėždama, kad Baltijos valstybių koordinuojamos bendros ir tikslinės investicijos į mokslinius tyrimus, technologijų perdavimą ir inovacijas, kurios būtų nukreiptos į didelės kompetencijos ar išskirtinės plėtros sritis, leis sukurti suderintą ir papildomą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą, iš kurios galima tikėtis didelės ekonominės grąžos; pabrėždama Europos Sąjungos siekį panaikinti susiskaldymą ir užtikrinti darnią Baltijos regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą; palankiai vertindama 2012 m. lapkričio mėn. pasirašytą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Estijos Respublikos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos susitarimo memorandumą dėl glaudesnio bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, taip pat esamus tyrėjų bendradarbiavimo būdus ir būdama įsitikinusi, kad įkurta jungtinė darbo grupė ministerijų lygmeniu parengs veiksmų planą dėl glaudesnio bendradarbiavimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: − parengti Baltijos valstybių pažangiosios specializacijos strategiją, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam Baltijos valstybių infrastruktūros ir mokslinio potencialo panaudojimui; − paremti „Baltic Bonus“ sistemos kūrimą, siekiant padidinti pagal bendrąją 2014−2020 metų programą „Horizontas 2020“ teikiamų Baltijos valstybių projektų sėkmingumą ir pasiekti aukštos kokybės mokslo rezultatus pasinaudojant Baltijos valstybių ir atitinkamų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo galimybėmis; – derinti Baltijos valstybių interesus, susijusius su mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialu, Baltijos regiono mastu susitarti dėl jų bendros koncepcijos ir tolesnės plėtros; – stiprinti ir skatinti abipusiškai naudingą universitetų, mokslinių tyrimų institutų, novatoriškų įmonių ir investuotojų bendradarbiavimą plėtojant mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat remti lyčių lygybės politiką mokslo ir mokslinių tyrimų srityse; – kurti bendras asmenų, dirbančių žemės ūkio sektoriuje, švietimo ir mokymo programas; – plėtoti bendrą požiūrį į šiuolaikinių technologijų ir metodų diegimą žemės ūkio sektoriuje; dėl iniciatyvaus ir integruoto požiūrio į kovą su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu: pripažindama didėjančią informacinių technologijų ir kibernetinės erdvės svarbą ir su tuo susijusias grėsmes, taip pat suprasdama poreikį stiprinti Baltijos valstybių dalyvavimą sprendžiant kibernetinio saugumo klausimus regiono ir pasaulio mastu; apsvarsčiusi Europolo analizę ir rekomendacijas, išdėstytas 2013 metų Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinime; pažymėdama, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, įskaitant policiją, sienų apsaugą, muitinę, teismines ir administracines institucijas, ir Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos privalo glaudžiai bendradarbiauti įgyvendindamos esamus prioritetus ir siekti užkirsti kelią sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo keliamoms grėsmėms saugumui bei šalinti jo padarinius; pabrėždama, kad pasaulio ekonomikos krizė ne tik paskatino aktyvesnę kai kurių asmenų neteisėtą veiklą, bet ir sudarė sąlygas platesnei ir sudėtingesnei organizuotai nusikalstamai veikai, tokiai kaip sukčiavimas pridėtinės vertės mokesčiu ir socialiniais mokesčiais, vartojimo prekių, pavyzdžiui, maisto produktų ir vaistų falsifikavimas, prekyba žmonėmis ir nelegali migracija, ir suvokdama, kad, įsiskverbdamas į teisėtą ekonomiką, organizuotas nusikalstamumas, sukčiavimas ir pinigų plovimas turi pražūtingą poveikį šalims; pabrėždama, kad kiekvienais metais dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu Europos Sąjungos valstybės narės netenka 200 milijardų eurų pelno mokesčio pajamų ir kad mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo mastai menkina piliečių pasitikėjimą mokesčių surinkimo ir apskritai fiskalinės sistemos teisingumu ir teisėtumu, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: − užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos prioritetų kovojant su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu įgyvendinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu ir prireikus skirti tam tinkamus išteklius; − reguliariai rengti tarpusavio konsultacijas dėl pridėtinės vertės mokesčio ir sudaryti palankesnes sąlygas suderinti Baltijos valstybių politiką dėl pridėtinės vertės mokesčio; − svarstyti galimybę įsteigti bendrą elektroninių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais centrą; – pagerinti priemones, naudojamas kovojant su mokestiniu sukčiavimu, taip pat užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija ir veiklos koordinavimą tarp įvairių teisėsaugos institucijų, siekiant sukurti veiksmingą mechanizmą, taikytiną Europos lygmeniu; – kuo skubiau suformuluoti konkrečius pasiūlymus, kaip sustiprinti kovą su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu, įtraukiant trečiąsias šalis; – toliau ieškoti tinkamiausių būdų suvienyti pastangas nacionaliniu, Europos Sąjungos ir pasauliniu lygiu kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu; – svarstyti galimybę įgyvendinti mokėjimo padalijimo modelį kaip priemonę kovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu. Ryga, 2013 m. lapkričio 29 d.