The 1st draft, 23/08/2011

The 1st draft, 23/08/2011 BENDRAS 19-OSIOS BALTIJOS TARYBOS PAREIŠKIMAS 2013 m. lapkričio 29 d. Rygoje, Latvijos Respublikoje, Baltijos Asamblėja ir Baltijos Ministrų Taryba susirinko į 19-ąją Baltijos Tarybą aptarti padėties Baltijos energijos rinkoje, transporto sektoriuje, vystomojo bendradarbiavimo, bendrosios skaitmeninės rinkos, kovos su organizuotu nusikalstamumu, bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse bei įvertinti bendrų prioritetų, nustatytų 2013 metams, pažangą ir nustatyti 2014 metų tikslus. Lietuva 2013 metų antrąjį pusmetį sėkmingai pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai; Latvija prisijungs prie euro zonos 2014 m. sausio 1 d., o Lietuva išreiškė pageidavimą prisijungti prie euro zonos 2015 metais. Baltijos valstybių politinis ir ekonominis dialogas ir nuolatinis pozicijų derinimas prisideda prie ekonomikos augimo, padeda atstovauti jų interesams tarptautiniu lygmeniu ir prisideda prie tvarios regiono plėtros. Baltijos Taryba pareiškia, kad: – Baltijos valstybės tęs glaudų bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, taip užtikrindamos veiksmingesnį bendrų interesų gynimą. Lietuva, Estija ir Latvija teigiamai vertina bendradarbiavimą, susijusį su šiuo metu esamu ir būsimu Baltijos valstybių pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, ir įsipareigoja skatinti keitimąsi patirtimi bei teikti viena kitai paramą; − Baltijos valstybės pripažįsta Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos svarbą ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai sprendžiant bendras jūrų ir aplinkosaugos problemas, infrastruktūros trūkumų klausimus, ypač kuriant trūkstamas energijos ir transporto infrastruktūros jungtis; − Baltijos valstybės ragina vadovaujančiąsias institucijas koordinuoti savo veiksmus įtvirtinant Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos uždavinius 2014−2020 metų programavimo dokumentuose ir numatyti tarptautinio bendradarbiavimo makroregioniniu lygmeniu galimybes; – Baltijos valstybės teigiamai vertina 2013 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje neoficialaus transporto ministrų susitikimo metu Lietuvos, Estijos ir Latvijos, taip pat Lenkijos ir Suomijos transporto ministrų pasirašytą bendrą deklaraciją ir 2013 m. lapkričio 8 d. Rygoje Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų Tarybos pasirašytą bendrą deklaraciją, nustatančią tolesnius veiksmus steigiant bendrą įmonę Rail Baltic / Rail Baltica, kurios pagrindinė buveinė numatoma Rygoje, ir pasirengimą iki 2014 m. sausio 1 d. parengti bendros įmonės akcininkų sutarties projektą ir juo paremtą bendros įmonės įstatų projektą, taip pat siekti, kad per ateinantį 2014−2020 metų Europos Sąjungos finansinės programos laikotarpį ir po 2020 metų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) projektui Rail Baltic / Rail Baltica finansuoti būtų skiriama 85 proc. lėšų; − Baltijos valstybės tęs Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) įgyvendinimą, bendradarbiaudamos vykdant kelis regioninius energetikos infrastruktūros plėtros projektus ir panaudodamos visus galimus finansavimo šaltinius, tarp jų ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę; − Baltijos valstybės palankiai vertina sutarimą kartu spręsti regiono elektros energijos sektoriaus plėtros klausimus, tarp jų: 1) bendrus elektros energijos gamybos projektus; 2) sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklais ir 3) elektros energijos rinkos veikimą; − Baltijos valstybėms būtina tęsti glaudų bendradarbiavimą ieškant tinkamiausių gamtinių dujų tiekimo įvairinimo būdų regione; − Baltijos valstybės turėtų glaudžiau bendradarbiauti keisdamosi patirtimi ir žiniomis atsinaujinančių energijos išteklių inovacinių technologijų plėtros ir diegimo srityje bei turimų technologijų panaudojimo ir jų efektyvumo didinimo srityje, siekiant skatinti konkurencingą, saugią, tvarią, klimato kaitai atsparią mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomiką; – sėkmingam Baltijos valstybių bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje reikalingi vieningi ir koordinuoti veiksmai, kuriais siekiama bendrų tikslų. Baltijos valstybių ekspertų grupės, sudarytos vadovaujantis Susitarimo memorandumu dėl glaudesnio bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, įgyvendina Baltijos regiono mokslinių tyrimų erdvės integracijos planą, dalijasi informacija apie pažangiosios specializacijos procesų derinimą ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą, nagrinėja galimybes vykdyti bendras švietimo ir mokslinių tyrimų programas ir įdiegti „Baltic Bonus“ sistemą, kuri papildytų nacionalines paramos sistemas, skirtas pasiūlymams pagal programą „Horizontas 2020“ ir kitoms mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvoms rengti; – Baltijos valstybės pripažįsta, kad ilgalaikė kaimo ir žemės ūkio plėtra prisideda prie gerovės augimo. Žemės ūkio sritis yra konkurencinga ir perspektyvi ir jai reikia vis aktyviau orientuotis į rinką ir į didelę pridėtinę vertę turinčių produktų gamybą, todėl reikėtų tęsti sėkmingą bendradarbiavimą bendrų interesų apsaugos ir gynimo Europos Sąjungoje srityje. Kartu, atsižvelgiant į kaimo ir žemės ūkio plėtrą, Baltijos valstybės pagal galimybes turėtų rasti bendrą poziciją dėl bendrų eksporto rinkų, švietimo ir mokymo programų, taip pat naujų technologijų ir pažangiosios patirties diegimo žemės ūkyje; – Baltijos valstybės toliau rengs bendradarbiavimo turizmo srityje mechanizmus, taip prisidėdamos prie bendro konkurencingumo augimo pasaulio rinkoje. Ateityje reikėtų tęsti aktyvų bendradarbiavimą, dalyvaujant Jungtiniame turizmo komitete ir Baltijos rinkodaros taryboje. Tuo pačiu metu Baltijos valstybėms reikėtų bendrai išnaudoti galimybes, kurias suteikia dalyvavimas tarptautinėse organizacijose. Baltijos valstybės įsipareigoja visos kartu populiarinti regioną kaip tinkamą patraukliam ir įvairiapusiam turizmui; – Baltijos valstybėms būtina stiprinti bendradarbiavimą elektroninio parašo ir elektroninio asmens tapatybės nustatymo srityje, taip pat padėti keistis informacija siekiant sukurti universalius viešųjų paslaugų tarpvalstybinio pripažinimo ir integravimo sprendimus ir taip skatinti verslą bei kitas pagrindines Europos Sąjungos laisves – laisvą prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimą; – Baltijos valstybes vienija noras plėtoti Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politiką. Aktyvus bendradarbiavimas ir pozicijų derinimas Rytų partnerystės srityje labai svarbūs, ypač atsižvelgiant į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje, kuris vyks Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai ir taps posūkiu siekiant glaudesnės Rytų kaimynų integracijos į Europos Sąjungą; – Baltijos valstybės turėtų įgyvendinti pasiektus susitarimus dėl bendrų sveikatos apsaugos projektų. 2014 metais bus minimos Baltijos kelio 25-osios metinės; šis svarbus istorinis įvykis yra mūsų kolektyvinės atminties, kurią privalo saugoti visos Baltijos valstybių tautos, dalis. Baltijos Taryba nustato šiuos 2014 metų bendradarbiavimo prioritetus: 1) stiprinti bendradarbiavimą informacinių technologijų srityje; 2) plėtoti regioninę energijos rinką; 3) tobulinti transporto infrastruktūros jungtis; 4) stiprinti Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą. 20-oji Baltijos Taryba vyks Estijai pirmininkaujant 2014 m. spalio 24 d. Taline (Estijos Respublika). Raimonds VĒJONIS Baltijos Asamblėjos Prezidentas Daniels PAVĻUTS Latvijos Respublikos ekonomikos ministras Ryga, 2013 m. lapkričio 29 d.