← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS N U T A R I M A S Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO 18 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-978 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 1801 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-979 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1117 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-402 6 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-978 (toliau – Įstatymo projektas) ir jo lydimojo teisės akto – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1801 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-979 teisinio reguliavimo tikslui, tačiau iš esmės nepritarti šiuose projektuose nustatomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.5 straipsniu, Lietuvoje 18 metų fizinis asmuo laikomas sulaukusiu pilnametystės ir įgijusiu visišką civilinį veiksnumą, tai yra 18 metų asmuo gali savo vardu nevaržomai sudaryti sandorius, priimti palikimą, tuoktis ir įgyti kitas civilines teises ir pareigas. Šio amžiaus asmuo įgyja ir politinę teisę balsuoti, taip pat kitas politines teises ir pareigas. Kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai 18 metų asmenį pripažįsta pakankamai subrendusiu priimti savarankiškus sprendimus dėl finansinių, šeiminių ir kitų svarbių įsipareigojimų, riboti 18–20 metų asmens teisę pasirinkti vieną ar kitą alkoholinį gėrimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, netikslinga ir neproporcinga.
  2. Siūlomos teisinio reguliavimo priemonės (draudimas parduoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, ir licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčių ūkio subjektų, vykdančių viešojo maitinimo veiklą, įpareigojimas užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų minėtų alkoholinių gėrimų) netinkamos pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui – mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą tarp vaikų ir jaunimo, nes, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, 2011 metų alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenimis, paaugliai daugiausia vartoja silpnesnius alkoholinius gėrimus – alų ir vyną. Be to, aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiu būdu būtų sumažintas vaikų ir paauglių (tai yra asmenų iki 18 metų) alkoholinių gėrimų vartojimas, nustačius didesnę amžiaus ribą (20 metų), nuo kurios asmenims būtų leista įsigyti ir vartoti stipresnius kaip 15 procentų alkoholinius gėrimus. Įstatymo projekte siūlomos priemonės nepagrįstos atitinkamais statistiniais duomenimis, neatliktas išsamus siūlomo reguliavimo galimo poveikio vertinimas. Įstatymo projekto iniciatoriai aiškinamajame rašte nepateikia statistinių duomenų apie alkoholinių gėrimų pagal grupes (alus, vynas, spiritiniai gėrimai ir kita) vartojimą skirtingose amžiaus grupėse, todėl neaišku, ar Įstatymo projekte nurodyto amžiaus asmenys vartoja daugiausia stiprių alkoholinių gėrimų. Nepateikta ir argumentų, įrodančių, kad asmenys iki 20 metų, negalėdami įsigyti stiprių alkoholinių gėrimų, vietoj jų nevartos daugiau silpnesnių alkoholinių gėrimų.
  3. Galiojančiame Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) nustatyta amžiaus riba, nuo kurios leista įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, atitinka ribą, nustatytą Europos Sąjungos valstybių narių. Pasaulio sveikatos organizacijos 2011 metų duomenimis, daugelyje valstybių narių alkoholinius gėrimus leidžiama įsigyti asmenims, sulaukusiems 16–18 metų. Griežtesnis reguliavimas nustatytas tik Švedijoje ir Suomijoje. Tačiau Švedijoje 20 metų amžiaus riba taikoma tik įsigyjant alkoholinius gėrimus parduotuvėse, o įsigyjant alkoholinius gėrimus kavinėse – 18 metų amžiaus riba kaip ir Lietuvoje. Suomijoje 20 metų amžiaus riba taikoma tik asmenims, parduotuvėse perkantiems stiprius alkoholinius gėrimus, o alus ir vynas parduotuvėse ir visokio stiprumo alkoholiniai gėrimai kavinėse parduodami 18 metų sulaukusiems asmenims.
  4. Įstatymo projekte ūkio subjektai, turintys licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir vykdantys viešojo maitinimo veiklą, įpareigojami užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų. Aiškinamajame rašte neįvertinta šio pasiūlymo atitiktis proporcingumo principui, nes tokia pareiga užkrautų papildomą naštą tiek ūkio subjektams, tiek Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų laikymąsi prižiūrinčioms institucijoms. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Ūkio ministras Evaldas Gustas _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.